Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pagal A. Č. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo A. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 128 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 144 Eur (šimto keturiasdešimt keturių) bauda už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.50 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniu skundu A. Č. gynėja advokatė Vita Neverauskaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir bylą A. Č. atžvilgiu nutraukti. Skunde advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo visapusiškumo principą, kad prioritetą teismas teikė nepatikimų liudytojų parodymams, taip pat neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad transporto priemonę 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. Č.. Pareigūnas E. S. teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar automobilį vairavo A. Č., nes pastarojo nematė, jo, valdančio transporto priemonę, nesulaikė. Taigi, pareigūnė Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Č. surašė vadovaudamasi prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Nesant pagrindinio administracinio teisės pažeidimo elemento – subjekto – administracinė teisena negalima, o pradėtoji turi būti nutraukta. Advokatė pažymi, kad pareigūno E. S. parodymai yra nenuoseklūs ir nelogiški, tačiau apylinkės teismas juos laikė pakankamais padaryti neabejotiną išvadą dėl A. Č. kaltės. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į A. Č. duotus paaiškinimus dėl santykių su liudytojomis ir vertino, kad S. R., G. K., B. D., U. M. parodymai yra teisingi ir neginčijami. Pareigūnas E. S. su visomis liudytojomis socialiniame tinkle „Facebook“ yra draugai, jie aktyviai bendrauja ir keičiasi informacija. Taigi, šie asmenys parodymus, kurie bus duodami teisme, suderino iš anksto. A. Č. santykiai su minėtomis liudytojomis yra konfliktiški. U. M. socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paviešinusi savo apsinuoginusios nuotrauką, kurią A. Č. viešojoje erdvėje yra pakomentavęs. Dėl to U. M. supyko ir grasino jam atkeršyti, ką ir padarė savo draugių padedama, t. y. siekė apkaltinti A. Č. ir tokiu būdu jam pakenkti. Advokatės teigimu, byloje esanti pažyma iš Molėtų observatorijos oficialaus tinklapio patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. saulė nusileido apie 20.46 val. Atsižvelgiant į tamsų paros metą, kyla abejonių dėl liudytojų parodymų tikrumo ir teisingumo. Liudytojos transporto priemonę matė iš tolimo atstumo, tačiau neginčijamai teigė, kad ją vairavo A. Č.. Tą pačią dieną, apie 24.00 val., vyko A. Č. atpažinimas. Jis buvo išgabentas iš senelio namų ir nuvežtas prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Tamsiu paros metu, A. Č. net neišlipus iš automobilio, jį atpažino ten neesantys liudytojai. Pats A. Č. jokių liudytojų, kurios jį atpažintų, nematė, nes jų tiesiog nebuvo. Tikėtina, kad pažįstamas pareigūnas E. S., siekdamas padaryti įspūdį ir įsiteikti merginoms, norėdamas pademonstruoti savo galias, siekė A. Č. nubausti. Dėl to visi E. S. duoti parodymai bei tarnybiniai pranešimai turi būti vertinami kritiškai. Apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus ir G. G., R. M., S. M. parodymus vertino ne trauktino atsakomybėn asmens naudai, nors turėjo vadovautis in dubio pro reo principu. Buvo remtasi tik nepatikimų liudytojų parodymais, o ne įrodymų visuma. Todėl A. Č. nubaustas nepagrįstai, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. Č. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 289 iki 434 eurų arba administracinį areštą, o ANK 424 straipsnio 2 dalis – baudą nuo 300 iki 450 eurų. Šių baudų vidurkiai skiriasi 13,5 eurais, t. y. ANK numatyta griežtesnė baudos sankcija. Nors įsigaliojus ANK nebelieka galimybės asmeniui taikyti administracinio arešto, tačiau nagrinėjamu atveju A. Č. ši nuobaudos rūšis nebuvo paskirta, todėl A. Č. veikos perkvalifikavimui pagal ANK nuostatas nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto, vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.A. Č. gynėja advokatė skunde neigia, jog A. Č. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, t. y. neigia ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrodytumą, nurodydama, kad ginamojo kaltė nėra patvirtinta byloje surinktais neginčijamais įrodymais. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.Advokatės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų bei pareigūno E. S. parodymus, vadovavosi prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas šiems teiginiams nepritaria ir, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėsto savo padarytų išvadų motyvus.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nagrinėjamu atveju į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai E. S. ir Ž. B. patys tiesiogiai nematė asmens, kuris neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būtų vairavęs automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis asmuo įvykio vietoje nebuvo sulaikytas. Tačiau tai nėra kuo nors išskirtinė situacija, kadangi teisės pažeidimas paprastai yra praeities įvykis, kurio galimas padarymas fiksuojamas ir aiškinamasis pagal surenkamus duomenis, kuriuos vėliau teismas pripažįsta įrodymais arba argumentuotai atmeta. Šiuo atveju policijai apie daromą pažeidimą pranešė asmuo, kuris tiesiogiai stebėjo baldus gaminančios įmonės „E“ stovėjimo aikštelėje manevruojantį automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. aiškiai identifikavo šio automobilio vairuotoją ir jo viduje buvusius keleivius. Nustatyta, jog pareigūnams pranešęs asmuo yra S. R.. Be šios liudytojos įvykį tiesiogiai stebėjo ir kartu su ja buvusios draugės B. D., G. K. ir U. M.. Visos minėtos liudytojos atpažino, kad automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. Č., kad automobilyje taip pat sėdėjo jo draugė G. G. bei mažametis brolis. Visa ši kompanija aukščiau nurodytoms liudytojoms buvo žinoma, kadangi su A. Č. visos jos yra pažįstamos, tačiau nei viena liudytoja nenurodė, jog jų santykiai būtų konfliktiški. Pažeidėjas joms tiesiog buvo pažįstamas, bet nebuvo palaikomi nei itin draugiški, nei priešiški santykiai. Nors advokatė skunde bando sumenkinti tiesioginių liudytojų parodymų patikimumą, teikdama įvairias versijas apie galimą liudytojų šališkumą, norą pakenkti A. Č. neva dėl esamų konfliktinių santykių, tačiau šiuos argumentus aukštesnysis teismas vertina kritiškai. Advokatės teigimu, U. M. socialiniame tinkle „Facebook“ paviešinus savo apsinuoginusios nuotrauką, A. Č. ją viešojoje erdvėje pakomentavo ir dėl to U. M. neva labai supyko bei grasino jam atkeršyti, ką ir padarė teismo posėdžio metu. Ši informacija nėra niekuo patvirtinta, byloje nėra jokių duomenų apie U. M. ir A. Č. nesutarimus. Be to, kaip jau minėta, policijai paskambino ir pareigūnus į įvykio vietą iškvietė S. R., o ne U. M.. Duomenų, jog kokius nors asmeninius pykčius A. Č. atžvilgiu turėtų B. D., G. K. ar S. R., bylos medžiagoje nėra.Atkreiptinas dėmesys, kad nors įvykio metu buvo tamsus paros metas, apie 22.00 val., tačiau aikštelė, kurioje buvo manevruojama, buvo apšviesta, liudytojos įvykį stebėjo nedideliu atstumu – apie 15 metrų. Prie automobilio vairo sėdėjusį asmenį jos matė nebe pirmą kartą gyvenime, todėl suklydimo (apsipažinimo) galimybė atmestina. Aukštesniojo teismo vertinimu, be tiesioginių liudytojų parodymų, byloje yra ir kitų netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. Č. kaltę. Pažymėtina, kad A. Č. neneigia, jog įvykio metu sėdėjo automobilyje ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau aiškina, jog minėtą transporto priemonę vairavo jo draugas K. G.. Pastarasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog apie analizuojamą įvykį nieko nežino, tuo metu (duomenys neskelbtini) jo nebuvo, nes su drauge laiką leido Kaune. Netikėti K. G. parodymais nėra pagrindo, nes pastarojo atvykimo pas A. Č. momento nepatvirtino net ir automobilio savininkas – A. Č. senelis S. M.. Šis nurodė, jog anūkui vairuoti neleido, mašiną sutiko duoti tik A. draugui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau iš namų S. M. išvyko anksčiau nei neva turėjęs atvykti K. G.. Pastarasis nepasirodė ir anūkams su drauge grįžtant į namus. Liudytoja R. M. parodė, jog anūkams išvykstant prie automobilio vairo tikrai sėdėjo K. G., kas parvežė anūkus, ji nematė. Taigi, abu šie liudytojai nematė, kas vairavo transporto priemonę įvykio vietoje – aikštelėje, netoli įmonės „E“. Be to, šie liudytojai yra saistomi artimos giminystės ryšiais su nubaustuoju asmeniu, todėl jų parodymais besąlygiškai pasitikėti nėra pagrindo. K. G. neigti vairavus automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, kadangi jis turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl jam jokia atsakomybė negresia. Su A. Č. jie yra draugai, todėl apkalbėti gero draugo nėra pagrindo. Pats A. Č. taip pat nenurodė jokios priežasties, kodėl K. G. neva meluoja.Nesivadovauti pareigūno E. S. parodymais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Advokatės teigimu, šis pareigūnas bendrauja su įvykį tiesiogiai stebėjusiomis liudytojomis, todėl galimai yra šališkas, tačiau apygardos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Vien tai, jog kelios liudytojos (B. D., S. R., G. K.) yra šio pareigūno socialinio tinklo „Facebook“ drauguose, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šališkumą. Byloje nustatyta, jog iki analizuojamo įvykio šie asmenys nebuvo pažįstami, tik po įvykio jie formaliai susipažino. Pakvietimas draugauti socialiniame tinkle, dar nereiškia artimos draugystės fakto, juo labiau, kad E. S. tokių internetinių draugų turi šešis šimtus dešimt (b. l. 59). Taigi, advokatės pateikti duomenys joki būdu nepatvirtina, jog minėtas pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas ar yra suinteresuotas bylos baigtimi. Aplinkybė, jog pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, galėjo prasilenkti su automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi minėtas automobilis nebuvo pasivytas ir sustabdytas. Todėl aiškinimasis, kuria kryptimi važiavo šis automobilis, A. Č. kaltės įrodytumui neturi reikšmės. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Č. atpažinimas buvo tinkamas, jį, sėdintį policijos mašinoje, atpažino S. R., ką ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nors šiam atpažinimo veiksmui užfiksuoti atskiras dokumentas nebuvo surašytas, tačiau šis faktas užfiksuotas pareigūnų E. S. ir Ž. B. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7-8, 9-10). Administracinėje teisenoje tokios atlikto veiksmo fiksavimo priemonės pakanka, įstatymas imperatyviai nenurodo, jog turėtų būti pildomas asmens atpažinimo protokolas. Liudytojų, teigusių, kad A. Č. vairavo transporto priemonę, parodymai yra detalūs, papildantys ir patvirtinantys vieni kitus, sutampantys su pirminiuose paaiškinimuose bei tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis. Taigi, aptarta įrodymų visuma nenuginčijamai patvirtina, jog apylinkės teismo išvados yra teisingos.Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, A. Č. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės apeliacinio skundo motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą ir A. Č. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.