Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-525-397/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-19
Bylos Nr.
1S-525-397/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08973-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. D.
Advokatai
Linas Mažonas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-525-397/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08973-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. D. gynėjo advokato Lino Mažono skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta subendrinta bausmė – 7 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 23 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 93-314 nutarta taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis A. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Linas Mažonas prašo, panaikinti 2022 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartį byloje ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodė, su Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartyje išdėstytu vertinimu nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija nutarime taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuodugniai ištyrė visus dokumentus susijusius su nuteistojo lygtiniu paleidimu. Komisija nutarime nurodė, jog 2022 m. vasario 17 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, A. D. nustatyta vidutinė rizika, jis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 9 kartus skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba valytojo pareigose, bausmės atlikimo metu mokosi, aktyviai dalyvauja pozityvioje veikloje, įsiskolinimus pagal gautus vykdomuosius dokumentus dengia, vykdo nustatytas Komisijos rekomendacijas. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; bendravimas su artimaisiais. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Be to, Komisija nutarime įvertino, kad nuteistasis po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju kreipsis į Užimtumo tarnybą, gautas sutikimas, kad jis po galimo lygtinio paleidimo galės gyventi pas pusbrolį, nuteistajam taip pat buvo suteikta teisė į trumpalaikes išvykas, kurių metu jis teisės aktų pažeidimų nepadarė.

4.2. Skunde pažymima, jog nors A. D. ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jei bus pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis turės žymiai didesnes galimybes grąžinti įsiskolinimus. Atkreipiamas dėmesys, jog kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. D. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Lino Mažono skundas atmetamas

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. D. gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. D. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo A. D. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. D. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, devynis kartus skatintas, mokėsi, įgijo staliaus specialybę, atvykęs į pataisos įstaiga nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą ir iki šiol dirba, turi gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš dalies dengia finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Abejonių tinkamu A. D. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis penkis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų keturis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažeidimai yra grubaus pobūdžio, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog A. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, po paskutinio vertinimo, priskiriama vidutinei rizikos grupei, tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Ir nors tiek Komisijos, tiek nuteistojo gynėjo manymu, nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, statiniai (informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį) ir dinaminiai (lėšų tvarkymas) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo A. D. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus A. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis save linkęs pateikti tik iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba. Nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Jis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, be to, nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Jis, siekdamas kitų žmonių paklusimo, yra naudojęs smurtą (ne kartą teistas už sunkų kūno sužalojimą). Būdamas piktas, yra užpuolęs kitus, daužęs, laužęs daiktus (pats teigia, jog gali lengvai prarasti savitvardą, yra lengvai išprovokuojamas). Nuteistasis neigia, kad turi kokių nors problemų, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Be to, jis nespręsdavo savo problemų tiesiogiai, nes stengdavosi nuo jų atsiriboti vartodamas alkoholį ir narkotines medžiagas. Nuteistasis, taip pat, dažnai kartoja tas pačias klaidas nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų. Jis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių ir pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, A. D. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

13. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili. Nuteistasis prieš nuteisimą buvo nedirbantis, finansiškai padėdavo draugai ir gaudavo išmokas iš Užimtumo tarnybos. Nuteistasis turi skolų. Turto valdymo skyriaus duomenimis, pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų nuteistojo vardu 21 295,96 Eur sumai, išskaičiuota tik nedidelė 382,81 Eur suma. Nors nuteistasis dirba ir iš atlyginimo dengia įsiskolinimus, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis A. D. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, iš jų už vienos labai sunkios nusikalstamos veikos padarymo (tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą). Pažymėtina ir tai, jog A. D. anksčiau buvo teistas penkis kartus, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. D. gynėjo advokato Lino Mažono skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas RemeikaGytis Večerskas