- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1-30-630/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35531-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.5Ribotas pakaltinamumas (BK 18 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruojamos ir gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. spalio 5 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia kumščiu sudavė į veidą savo mažamečiui broliui V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), pataikydamas į kairės akies sritį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog norėjo lipti kopėčiomis į antrą aukštą. Buvo vasara ar pavasaris, tiksliai neatsimena. Tuo tarpu brolis, pasiėmęs kopėčias lipo prie laidų. Brolis nedavė kopėčių, jis supyko ir tada trenkė broliui kumščiu per veidą ar į nosį, tiksliai neatsimena. Po to brolis apsiverkė. Paskui jam ant veido atsirado „mėlynė“. Sutiktų gydytis pas gydytoją psichiatrą (2 t., b. l. 81–82).
Kadangi kaltinamasis D. M. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsniu ir 273 straipsniu atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina šie įrodymai:
2019 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2019 m. rugpjūčio 19 d. pagal gautą A. M. pranešimą, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., 16.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. trenkė kumščiu į veidą ir pataikė į kairę akį. Tokiais savo veiksmais D. M. broliui V. M. sukėlė fizinį skausmą. V. M., nespėjus jo apžiūrėti medikams, pabėgo. D. M. sulaikytas ir išvežtas į areštinę (1 t., b. l. 1–4, 5–7);
2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų pirminis kontaktas su nukentėjusiuoju V. M., matosi, kad V. M. kaktoje, virš kairės akies yra nubrozdinimas, o po kaire akimi yra „mėlynė“, šie sužalojimai švieži, paklausus, kas atsitiko V. M. paaiškino, kad jį mušė D., jo brolis, kad mušė ranka, smūgiavo vieną kartą (1 t., b. l. 17–18);
2019 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo patikrinimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0091, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 17.41 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, tuo pačiu alkotesteriu A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 17.40 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 19–20);
2019 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. V. M. dėl patirto smurto nustatyta kraujosruva, užfiksuota, kad jis susijaudinęs, vengiantis bendrauti, smurtu įtariamas jo brolis D. M. A. M. matė, kaip D. M. sudavė V. M. į veidą, ko pasėkoje atsirado kraujosruva (1 t., b. l. 23–26);
nukentėjusiojo V. M. atstovės pagal įstatymą A. B. liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji gyvena kartu su 10 savo vaikų, kurių amžius nuo 10 iki 25 metų. Gyvena jie nuosavame name, kuriame yra trys kambariai ir virtuvė. Kadangi vietos trūksta, tai namuose yra dažni konfliktai tarp vaikų dėl paimamų vienas kito daiktų, drabužių ir panašiai. 2019 m. rugpjūčio 19 d., po pietų, tikslios valandos neprisimena, jai būnant virtuvėje, atėjęs V. M. pasiskundė, kad D. M. iš jo atėmė kopėčias. V. M. atėjo apsiverkęs, sakė, kad D. M. jį dar ir sumušė. Tuo metu jokių mušimo žymių V. M. veide ar kitose kūno vietose nesimatė. Netrukus į virtuvę atėjo ir D. M., jam tik atėjus, V. M., kuris buvo susinervinęs, D. M. visaip išvadino, po to paėmęs kažkokį daiktą metė į D. M., tačiau ar pataikė juo, ji nematė. V. M., sviedęs kažkokį daiktą į brolį, bėgo į kambarį, o supykęs D. M. jį nusivijo. Ji matė, kad kambaryje D. M. pargriovęs V. M. ant lovos smūgiavo jam rankomis, bet ar kumščiais ar delnais sudavė smūgius ji nematė, nes jis buvo nugara į ją. Tuo metu tame kambaryje buvusi jos dukra A. M. puolė V. M. ginti, traukdama D. M. nuo V. M., gal ir jam smūgiuodama, kad šis paleistų brolį. Tada D. M. ar tai ją pastūmė, ar tai griebė už plaukų, ji gerai nematė, bet D. M. nuo brolio atsitraukė. Po to D. M. išbėgo į lauką, o A. M. iškvietė policiją. Ji dar sakė, kad policijos kviesti nereikia, bet A. M. pasakė, kad D. M. reikia pamokyti. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo V. M. ir iškvietė medikus, tačiau iki atvykstant medikams, V. M. iš namų pabėgo ir grįžo tik kai policija ir medikai išvyko. Dėl suduotų D. M. smūgių V. M. veide matėsi sužalojimas kairės akies srityje, tai yra kraujosruva ir mėlynė. Kitų sužalojimų nesimatė, medikų pagalbos jam nereikėjo. Šiuo metu V. M. veide dar yra likusi nežymi kraujosruva, o mėlynė išnykusi. A. M. šio konflikto metu nenukentėjo. Kaip vėliau ji išsiaiškino, tai konfliktas tarp brolių kilo dėl kopėčių, kurių reikėjo D. M., o V. M. jų jam nedavė. Šiuo metu broliai apsižodžiuoja, bet nesimuša. Jos sūnūs V. M. nuo vaikystės turi vidutinio lygio neįgalumą dėl psichinės raidos sutrikimo, todėl ji nenorėtų, kad jis apie šį įvykį būtų apklausiamas, nes kaip viskas vyko papasakojo ji, dar papasakoti gali ir jos dukra A. M. V. M. dėl savo psichinės būklės gali su pareigūnais visai nekalbėti, tai priklausys nuo to kaip jam tuo metu norėsis. Kadangi nukentėjęs jos sūnus V. M. yra mažametis, todėl prašo ją pripažinti jo atstove (1 t., b. l. 30–32);
nukentėjusiojo V. M. atstovės pagal įstatymą A. B. liudytojo papildomos apklausos protokolas, kuriame ji tvirtina ankstesnius parodymus ir papildo, kad šiuo metu šeimoje tarp vaikų kartais kyla tik žodiniai konfliktai, jokių muštynių, smurto atvejų nekyla. Kadangi santykiai su D. M. neblogi, pretenzijų dėl mažamečio V. M. sumušimo neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 33–34);
liudytojos A. M. liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 16 val. jos brolis V. M. žaidė kieme su kamuoliu. Jam atėjus į kambarį, prie jo priėjo brolis D. M. ir be jokios priežasties, nieko nesakęs trenkė kumščiu jam į veidą. Tai pamačiusi ji puolė ginti brolį, tada D. M. atsitraukė ir išbėgo į lauką. V. M. pradėjo verkti, pamėlynavo jo kairės akies paakys. Ji paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. D. M. konfliktuoja su broliu jau ne pirmą kartą. Mama tuo metu buvo namuose, bet kitame kambaryje, todėl konflikto nematė, tik atbėgo išgirdusi triukšmą. Jie visi gyvena viename name, kuris jiems visiems priklauso (1 t., b. l. 39– 40).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog D. M. 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia kumščiu sudavė į veidą savo mažamečiui broliui V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), pataikydamas į kairės akies sritį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad D. M. konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 70.1). D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Šiuo metu D. M. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali dalyvauti teisme, duoti parodymus ir atlikti bausmę. Be to, D. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 10–12).
Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad D. M. draudžiamos veikos darymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi, darydamas BK uždraustą veiką, D. M. dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pagrindas jį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnio 1 dalis).
D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 64), nusikalstamos veikos padarymo metu, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 68), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus, kad kaltinamasis negalėjo visiškai suvokti pavojingos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų, teismas mano, kad kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę. Kadangi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog D. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl, vadovaujantis BK 18 straipsniu 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 77–78), paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, būdamas ribotai pakaltinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. M., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.