Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. spalio 12 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei V. Š. dėl permokėtos išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. Š. (toliau – ir atsakovė) 271,08 Eur permokėtą ir negrąžintą išmokos vaikui sumą.

Prašyme pareiškėja nurodo, jog V. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ir atsižvelgiant į atsakovės 2010-03-31 prašymą išmokai gauti Nr. SP23-18220, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus sprendimu nuo 2010-01-30 iki 2012-01-01 paskirta 15,06 Eur (52,00 Lt) dydžio išmoka per mėnesį vaikui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog pildydama prašymą išmokai gauti, atsakovė nurodė, jog vaiko tėvai nedirba ir nevykdo savarankiškos veiklos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčios įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti. Nurodo, kad apie šią pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje, atsakovė buvo tinkamai informuota. Paaiškina, jog 2013-08-27 Socialinės paramos skyrius iš Norvegijos kompetentingos įstaigos gavo raštą Nr. SP12-3342, kuriuo informuota, kad V. Š. nuo 2010-06-01 dirbo Norvegijoje ir turi teisę į išmoką už vaiką V. Š. nuo 2010-07-01. Argumentuoja, jog atsakovė netinkamai vykdė pareigas, numatytas Įstatyme, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-10-08 įsakymu Nr. SP1-4917 „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo V. Š.” nuo 2010-01-07 iki 2012-01-01 buvo nustatyta 271,08 Eur (936,00 Lt) išmokos vaikui permoka. Pabrėžia, jog 2013-10-18 lydraščiu Nr. (23.47)-SP13-8673 atsakovė buvo prašoma grąžinti išmokos vaikams permoką per šešis mėnesius. Nurodo, jog atsakovei nurodytu terminu negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, pareiškėja 2014-06-16, 2014-11-12, 2015-02-03, 2016-01-25 pakartotinai siuntė priminimo raštus. Tvirtina, jog susidariusi 271,08 Eur permokos suma negrąžinta iki šiol.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių įstatymo bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ nustatytas procesines taisykles.

Byloje kilo ginčas dėl išmokos vaikui permokos grąžinimo.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, jog atsakovė V. Š. 2010-03-31 prašymu – paraiška Nr. SP23-18220 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama paskirti išmoką vaikui nuo 2010-01-30. Prašymo 2.3 punkte nurodė, jog nei vienas iš tėvų nedirba, nevykdo savarankiškos veiklos kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje bei parašu įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti. Socialinės paramos skyrius 2010-04-08 ir 2011-01-24 sprendimais atitinkamai nuo 2010-01-30 iki 2011-01-01, ir nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 paskyrė 52,00 Lt mėnesinę išmoką vaikui už V. Š.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2013-10-08 įsakymu Nr. SP1-4917 „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo V. Š.”, vadovaujantis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 68 straipsnio 1 dalies a punktu, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-27 įsakymu Nr. A1-288 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-04-23 įsakymo Nr. A1-162 redakcija), patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.1 ir 55 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. 3036 „Dėl įgaliojimų suteikimo” 1.1.2 ir 4 punktais bei atsižvelgiant į 2013-08-27 gautą Norvegijos kompetentingos įstaigos raštą, kuriame nurodoma, kad V. Š. dirba Norvegijoje ir turi teisę į išmoką vaikui šioje šalyje, nustatė atsakovei nuo 2010-07-01 iki 2012-01-01 permokėtą 936,00 Lt išmokos vaikui sumą už V. Š. Minėtu įsakymu atsakovei nurodyta iki 2014-04-01 grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai permokėtą 936,50 Lt išmokos vaikui sumą. Atsakovei 2013-10-18 buvo išsiųstas įsakymo dėl permokos grąžinimo nuorašas su lydraščiu Nr. (23.47.)-SP13-8673, kuriame informuojama apie nustatytą 936,50 Lt išmokos vaikui permoką ir prašoma ją grąžinti. Atsakovei laiku negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, jai 2014-06-16, 2014-11-12, 2015-02-03, 2016-01-25 išsiųsti priminimo raštai, kuriais pakartotinai buvo prašoma grąžinti permoką.

Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (1994-11-03 įstatymas Nr. I-621, redakcija galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-05-17, t. y. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-10-08 įsakymo Nr. SP1-4917 priėmimo metu) bei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537, originali straipsnio redakcija galiojusi socialinės išmokos vaikui skyrimo metu).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo paskirtis – nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Įstatymo 3 straipsnyje išskiriamos šios išmokų rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikui; 3) išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 7) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius. Pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 9 punktą įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31 (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos. Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, jog šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio: 1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų. Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos ir kt.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-08-27 gavus Norvegijos kompetentingos įstaigos raštą, kuriame nurodoma, kad atsakovė dirba Norvegijoje ir nuo 2010-07-01 turi teisę į išmoką vaikui toje šalyje, Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2013-10-08 įsakymu Nr. SP1-4917 nustatė atsakovei nuo 2010-07-01 iki 2012-01-01 permokėtą išmokos vaikui sumą už V. Š. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių atsakovė turėjo teisę į išmoką vaikui, atsakovė, remiantis Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 2 punktu, privalėjo ne vėliau kaip per vieną mėnesį pranešti savivaldybės administracijai apie šias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų vykdžiusi šį įsipareigojimą, todėl buvo neteisėtai išmokėta išmoka vaikui ir permokėta išmokos suma turi būti grąžinama (Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2013-10-08 įsakymu Nr. SP1-4917 teisėtai atsakovę įpareigojo grąžinti 271,08 Eur (936,00 Lt) išmokos vaikui permoką už V. Š., išmokėtą nuo 2010-07-01 iki 2012-01-01. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, jog 271,08 Eur (936,00 Lt) permokėta išmoka vaikui susidarė būtent dėl atsakovės kaltės bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 271,08 Eur (936,00 Lt) dydžio permokos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės V. Š. priteistina 271,08 Eur (936,00 Lt) suma.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, bei nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 271,08 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 8 euro centus) permokėtos išmokos vaikui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.