Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2018-11-21, apie 22 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus peiliu smogė savo šeimos nariui – sugyventinei R. U. į nugarą ir galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį – pjautinį kiauryminį nugaros dešinės pusės sužalojimą su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, durtines – pjautines aklas žaizdas nugaroje, dešinio IV-o šonkaulio lūžį bei nepatikslinto pobūdžio dešinės ausies spenelio žaizdą ir odos nubrozdinimus veide, tai yra šeimos nariui – nukentėjusiajai R. U. dėl durtinio – pjautinio kiauryminio nugaros dešinės pusės sužalojimo su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

R. R. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: jis, 2018-11-21, apie 22 val. 45 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvykusiems į įvykio vietą ir atliekantiems savo tarnybos pareigas uniformuotiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Mobilaus būrio vyriausiems patruliams V. F. ir E. K. bei Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiajam patruliui D. P., sulaikantiems jį už padarytą nusikalstamą veiką, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo, laikydamas rankoje peilį ir juo užsimojęs bei artėdamas policijos pareigūnų link, pasipriešino valstybės tarnautojui. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 straipsnyje.

R. R. kaltumas padarius nusikaltimus (sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui) patvirtinamas šiais bylos duomenimis

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis, sugyventinė R. U. šventė jo gimtadienį. Vaišinosi alumi, degtine, valgė, linksminosi. Taip pat svečiuose buvo V. L., jis užmigo. Po kiek laiko užmigo ir jis (R. R.). Pabudo apie 21.30-22 val., dar išgėrė alkoholio. R. U. kažką negero pasakė ir nuėjo į balkoną. Ką pasakė, nepamena, bet dėl to jis supyko. Nuo stalo paėmė peilį, juo sudavė į nugarą R. U.. Viskas įvyko spontaniškai, jokio barnio, konflikto nebuvo, pasekmėms buvo abejingas. Ji pradėjo šaukti pagalbos, pabudo V. L. ir pasakė skambinti pagalbos telefonu 112. Tą R. U. ir padarė, skambino į pagalbos centrą. Tuomet jis (R. R.) atsigulė ir užmigo. Pabudo kai kažkas stipriai beldė į duris, jam pasirodė, kad kažkas laužia duris, atrodė, kad, galimai, banditai. Paėmė peilį, ėjo prie durų, girdėjo pasakymą, kad tai policija. Po to pamena, kad kambaryje buvo policijos darbuotojai, reikalavo padėti peilį, tačiau buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir to padaryti nespėjo, buvo tramdomas elektros šoku, vežamas į policijos komisariatą. Dėl girtumo pamena ne visas aplinkybes, tačiau pripažįsta aplinkybę, kad atliko tuos veiksmus, kuriuos nurodo policijos darbuotojai. Nusikaltimų padarymui įtakos turėjo girtumas, o būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. atsiprašė nukentėjusiųjų R. U., V. F., E. K., D. P., nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Nurodė, kad su R. U. susitaikė, jos atsiprašė, ji lankė jį izoliatoriuje kai jis buvo suimtas, jie vienas kitą myli, nori gyventi kartu. Su ligonių kasa sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo gera valia ir ją dengia. Suprato, kad nusikalstamus veiksmus padarė dėl alkoholio įtakos, todėl po įvykio gydosi nuo alkoholizmo priklausomybės ligų centre, lankėsi pas psichiatrą. Dėl savo nusikalstamo ir kito netinkamo elgesio išvadas padarė ir stengiasi keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.

Moteris Nr. 1: Gerai [šnopuoja].Įrašas pasibaigia (1 t., 82-86 b. l.).

2018-12-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas pateikė išvadą Nr. G3671/2018(02), kurioje R. U. konstatuota: durtinis – pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje; durtinės – pjautinės aklos žaizdos nugaroje. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais) duriančiu (-iais) pjaunančiu (-iais) daiktu (-ais), kuo galėjo būti ir peilis (-iai), keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio – pjautinio kiauryminio dešinės nugaros pusės sužalojimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kitos durtinės – pjautinės aklos nugaros žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinio IV-o šonkaulio lūžis, kurio padarymo mechanizmo, nesant tikslaus rentgenologinio aprašo bei nežinant šio lūžio lokalizacijos, nustatyti negalima. Labiausiai tikėtina, jei lūžęs šonkaulio nugarinis galas, kad šis sužalojimas padarytas nuo smūgio į nugarą tuo pačiu žalojančiu įrankiu, kaip ir durtiniai – pjautiniai nugaros sužalojimai. Dešinio IV-o šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nepatikslinto pobūdžio dešinės ausies spenelio žaizda ir odos nubrozdinimai veide, kurių padarymo mechanizmo ar trauminių poveikių skaičiaus iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyti negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laikais bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimų, būdingų savigynai, ar padaromų naudojant fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, nekonstatuota. (1 t., 126-129 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad R. R. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2018-11-21, apie 22 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus peiliu smogė savo šeimos nariui – sugyventinei R. U. į nugarą ir galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį – pjautinį kiauryminį nugaros dešinės pusės sužalojimą su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, durtines – pjautines aklas žaizdas nugaroje, dešinio IV-o šonkaulio lūžį bei nepatikslinto pobūdžio dešinės ausies spenelio žaizdą ir odos nubrozdinimus veide, tai yra šeimos nariui – nukentėjusiajai R. U. dėl durtinio – pjautinio kiauryminio nugaros dešinės pusės sužalojimo su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Šias aplinkybes patvirtinta kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad R. R. ir R. U. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jie šventė kaltinamojo gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis R. R. peiliu sudavė smūgius į nugarą nukentėjusiajai, ją sužalojo ir jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. pripažino aplinkybę, kad įvykio dieną jis ir R. U. vaišinosi alkoholiniais gėrimais ir stipriai apgirto, tarp jų kilo konfliktas ir jis peiliu sužalojo R. U..

Nukentėjusiosios R. U. parodymai patvirtina aplinkybę, kad tikrai įvykio dieną ją peiliu sužalojo R. R.. Taigi nukentėjusiosios R. U. parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes dėl sužalojimo laiko, vietos, būdo, sutapo su kaltinamojo R. R. parodymais.

Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiosios R. U., kaltinamojo R. R. parodymais apie tai, kad 2018-11-21, apie 22 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją R. U. sužalojo R. R., nes nukentėjusiosios R. U., kaltinamojo R. R. parodymai atitinka kitų apklaustų asmenų - nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus.

Nukentėjusieji V. F., E. K., D. P. (policijos darbuotojai), liudytoja I. P. (policijos darbuotoja) patvirtino aplinkybes apie tai, kad gavę pranešimą apie nusikalstamą veiką, jie atvyko į įvykio vietą ir ten rado sužalotą R. U., ji įvardijo asmenį, kuris ją sužalojo peiliu ir nurodė, kad tai padarė R. R.. V. F., E. K., D. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kad jie matė sužalojimus nukentėjusiosios R. U. kūne ir kraują, o tuo metu bute buvo kaltinamasis R. R.. Tą faktą, kad įvykio dieną bute matė sužalotą R. U. ir ji kvietė pagalbą, nurodė R. R. kaip asmenį ją sužalojusį, patvirtino liudytojo V. L. parodymai.

Kaltinamojo R. R. nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiosios R. U., liudytojų V. F., E. K., D. P., V. L., D. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, iš kurių nustatyta, kad tikrai įvykio metu bute - (duomenys neskelbtini), buvo R. R., R. U., ten ji buvo sužalota, taip pat įvykio vietoje rasti nusikaltimo - kraujo pėdsakai.

Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota aplinkybė apie tai, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuriuo buvo sužalota R. U., ant jo matosi kraujo pėdsakai. Be to, kraujo pėdsakai ir pažeidimai (kiaurymės) rasti R. U. drabužiuose, kuriais ji vilkėjo įvykio metu. Tai duoda pagrindą tikėti, kad bute rastu peiliu ji buvo sužalota, kuomet vilkėjo megztiniu, o po sužalojimo jai bėgo kraujas, kraujo pėdsakai liko įvykio vietoje ir ant žalojančio įrankio (peilio).

Taigi kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų nurodytos aplinkybės dėl nusikaltimo įrankio, nusikaltimo padarymo vietos, neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokoluose esantiems duomenims, kur užfiksuota, kad nukentėjusioji buvo rasta sužalota įvykio vietoje, ten pat rasti nusikaltimo įkalčiai, pėdsakai.

Yra pagrindas tikėti kaltinamojo R. R., nukentėjusiosios R. U. parodymais apie tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją peiliu, nes nustatyta, kad tuoj po įvykio į įvykio vietą atvykę policijos darbuotojai surado sužalotą R. U., matė jos kūne durtinio pobūdžio kraujuojančias žaizdas, kraujo dėmes, o specialisto išvadoje, konstatuota, kad R. U. padarytas durtinis – pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas, durtinės – pjautinės aklos žaizdos nugaroje.

Kaltinamojo R. R., nukentėjusiosios R. U. parodymai apie tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją peiliu, taip pat aiškinimas, kad peiliu buvo smurtauta prieš R. U., jai durta į nugarą, ji buvo sužalota, atitinka ir 2018-12-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G3671/2018(02), kurioje konstatuota, kad R. U. durtinis – pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje; durtinės – pjautinės aklos žaizdos nugaroje padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis, keturiais trauminiais poveikiais. Dėl durtinio – pjautinio kiauryminio dešinės nugaros pusės sužalojimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Ta aplinkybė, kad R. U. buvo sužalota 2018-11-21 ir jai kviesta pagalba buvo užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte ir objektų apžiūros protokole, VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dokumentuose.

Taigi, teismas konstatuoja, kad fizinio smurto panaudojimo prieš R. U. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jai buvo padarytas ir kokia yra sužalojimo priežastis, o būtent, kad R. U. nustatytas durtinis – pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, durtinės – pjautinės aklos žaizdos nugaroje, jis padarytas peiliu 2018-11-21.

Ta aplinkybė, kad R. U. nustatytas durtinis – pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, durtinės – pjautinės aklos žaizdos nugaroje, sužalojimas padarytas keturiais trauminiais poveikiais, jis padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu – peiliu, kurio metalinės geležtės ilgis 14 cm, plotis plačiausioje vietoje 2 cm, nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, leidžia daryti išvadą, kad kūno sužalojimas buvo padarytas su grėsmę gyvybei ir sveikatai keliančiu bei žalojančio pobūdžio įrankiu, taip pat ir pakankamai didele jėga, nes smurto pasėkoje buvo padarytos pjautinės aklos žaizdos, sunkus sveikatos sužalojimas.

Taigi sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad R. U. sužalota kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytu būdu ir smūgiuojant peiliu. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad R. R. sužalojo R. U. ir dėl patirto smurto bei jai padaryto sužalojimo nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė R. U. sunkų sveikatos sutrikdymą ir tarp kaltinamojo atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jis kelis kartus dūrė peiliu R. U. į nugarą (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai). Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležtės ilgis 14 cm. Kaltinamasis dūrė peiliu tuo metu kai nukentėjusioji buvo balkone nugara atsisukusi į kaltinamąjį, taigi jam jokios grėsmės iš nukentėjusiosios nebuvo.

Teismas daro išvadą, kad suduodamas stiprius smūgius žalojančio pobūdžio įrankiu - peiliu į nugarą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas peiliu smūgius į nugarą žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, kaltinamais suprato, kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo R. R. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – R. U. sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių (keturi), pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės R. U. sveikatą.

Teismas daro išvadą, kad byloje pasitvirtino faktas, kad R. R. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: jis, 2018-11-21, apie 22 val. 45 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvykusiems į įvykio vietą ir atliekantiems savo tarnybos pareigas uniformuotiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Mobilaus būrio vyriausiems patruliams V. F. ir E. K. bei Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiajam patruliui D. P., sulaikantiems jį už padarytą nusikalstamą veiką, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo, laikydamas rankoje peilį ir juo užsimojęs bei artėdamas policijos pareigūnų link, pasipriešino valstybės tarnautojui. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 straipsnyje.

Šios aplinkybės patvirtinamos kaltinamojo R. R., nukentėjusiųjų V. F., E. K., D. P. (policijos darbuotojai), liudytojos I. P. (policijos darbuotoja) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais. Kaltinamojo R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsnį, nes jis pasipriešino valstybės tarnautojams.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. R. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. R. padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas, BK 286 straipsnis).

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo sukeltos pasekmės - kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, įvykdytas spontaniškai. Veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad kaltinamasis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei. Labai sunkios nusikalstamos veikos sukelta pasekmė - durtinis – pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, durtinės – pjautinės aklos žaizdos nugaroje. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji ir šis jų aiškinimas nepaneigtas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 286 straipsnyje, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Nusikaltimas yra tyčinis, baigtas. Jis padarytas tą pačią dieną neužilgo po to kaip anksčiau minėtas nusikaltimas.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. atsiprašė nukentėjusiųjų R. U., V. F., E. K., D. P..

Kaltinamasis R. R. neteistas. Jis dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, gerai atliekantis paskiriamus darbus, sutariantis su kolegomis, o dėl atliekamo darbo negauta jokių nusiskundimų.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltas padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio ir nusikalstamos veikos aplinkybes. Jis ėmėsi priemonių žalai atlyginti, sudarė susitarimą su Kauno teritorine ligonių kasa ir gera valia dengia padarytą žalą, dalis žalos atlyginta. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada ateityje nenusikalsti, įsidarbino, pakeitė gyvenimo būdą.

R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad R. R. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, skiriant bausmę taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. neteistas ir teisiamas pirmą kartą. Byloje negauta duomenų, kad po 2018 m. lapkričio 21 d. jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, taip pat negauta duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai. Jis dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, gerai atliekantis paskiriamus darbus, sutariantis su kolegomis, o dėl atliekamo darbo negauta jokių nusiskundimų. Darytina išvada, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, nusikaltimą padarė spontaniškai, jis nebuvo iš anksto planuotas. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės patvirtina išimtines kaltinamojo R. R. padarytą nusikalstamą veiką bei asmenybę apibūdinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusiosios elgesys (nepagrįsti priekaištai), kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, davė nuoširdžius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo palengvino ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė, išreiškė norą gyventi kartu, jis sudarė susitarimą su Kauno teritorine ligonių kasa atlyginti padarytą žalą ir gera valia ją dengia, dalis žalos atlyginta. Kaltinamasis pasižadėjo ateityje nenusikalsti, nurodė, kad padarė išvadas, ėmėsi priemonių gyvenimo būdui ir elgesiui pakeisti, gydosi nuo alkoholizmo, įsidarbino. Taigi, kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo parodo jo padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą.

Kaltinamasis R. R. pateikė teismui paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl jo tėvų K. R. ir N. R. prastos sveikatos būklės (t. 4, b. l. 17, 18, 19) ir būtinumo jais rūpintis, nes yra vienintelis asmuo, kuris tą pareigą privalo atlikti.

Įvertinama ir nukentėjusiosios R. U. pozicija, nes ji nurodė, kad įtakos nusikaltimui turėjo ir jos netinkamas elgesys, su kaltinamuoju susitaikė, jis atsiprašė, gailisi, išvadas padarė, jie nori kartu gyventi, pretenzijų jam neturi. Nukentėjusioji prašė griežtai nebausti kaltinamojo ir skirti kuo švelnesnę bausmę.

Nustatyta, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, neplanuotas, padarytas spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. R. R. pripažinimas padarius veiką ir nuoširdus gailėjimasis (viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiškai, nesistengė sumenkinti savo paties vaidmens, atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino ir sutiko atlyginti valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, sudarė sutartį su ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, žalą dengia gera valia, dalis žalos atlyginta).

Teismo vertinimu, šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad kaltinamasis savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, supranta jo atliktų veiksmų pavojingumą, kad pasielgė netinkamai, ir dėl tokio elgesio gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo pozicija - kritinis požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, sutikimas kiek tik galima sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – atlyginti žalą, leidžia teismui spręsti ne tik apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio kaltinamojo elgesio. Šiuo aspektu ne ką mažiau reikšminga laikoma ta aplinkybė, kad ir pačios nukentėjusiosios išreikšta pozicija, jog jie susitaikė. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės laikytinos svarbiomis, nes jos rodo, jog nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Visos nuosprendyje aptartos aplinkybės rodo, jog šio straipsnio (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas) sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (nesant BK 62 straipsnyje reikalaujamų sąlygų visumos dėl švelnesnės bausmės skyrimo) ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir įpareigojant tęsti darbą per visą bausmės - laisvės apribojimo laiką.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, skirtina bausmė bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės skirtos pagal 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 286 straipsnį, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš R. R. priteisti 1764,51 Eur. 2019-01-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis R. R. pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties kopiją. Teisminio nagrinėjimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė teismui prašymą ir jame nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, nes Kauno teritorinė ligonių kasa ir R. R. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria R. R. įsipareigojo žalą atlyginti dalimis ir ją dengia gera valia, atlyginta žalos dalis sudaro 198,51 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius pinigų pervedimo faktus ir sumas. Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 286 straipsnyje, ir pagal:

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir įpareigoti tęsti darbą;

pagal BK 286 straipsnį skirti bausmę 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Palikti galioti kaltinamajam R. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis ir jam įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Sunaikinti daiktus: šešis peilius, du vatos tamponus su biologiniais pėdsakais, peilio geležtę, dvi kojinės, du megztinius ir kelnes (saugomi Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Daiktų saugykloje).

Palikti saugoti daiktus byloje: CD laikmeną su bendrosios pagalbos centro įrašu (1 t., 86 b. l.), pateiktą BPC Klaipėdos skyriaus 2018-12-05 raštu Nr. 41D(K)-2192), taip pat CD laikmeną su nuotrauka ir dviem vaizdo įrašais (1 t., 93 b. l.), pateiktą 2018-11-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.