Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I E V, a/k (duomenys neskelbtini) gim. Šiauliuose, LR pilietė, netekėjusi, gyv(duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inga E. V. 2014-11-02, apie 21 val., viešojoje vietoje, Vilniaus vaikų socializacijos centre, esančiame A. J. g. 10B, Vilniuje, veikdama kartu su A. L., G. B., V. R., bei nepilnametėmis V. A., gim. 2000-04-26, D. V., gim. 1999-11-07 ir N. P., gim. 1999-05-14, kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė tuo, baldais užstumiant duris, užsibarikadavo trečiame aukšte esančiame gyvenamajame kambaryje, kur rūkė neleistinoje vietoje ir kėlė triukšmą, po to, V. A. ir kitai mergaitei išdaužius langą, ėmė kambarį niokoti: koja sulaužė stalą, mėtė kambaryje esančius daiktus - vazonus, šampūno ir muilo buteliukus pro langą, prieš išmesdamos uždegė drabužius, paklodes, rankšluosčius, išdaužė kambario langus 93,24 € vertės, šlapinosi į gėlių vazonus, ant lovų, rūbų, grindų, sulaužė komodą 24,54 € vertės, lentyną 24,54 € vertės, teisėtiems auklėtojų ir policijos pareigūnų reikalavimams nutraukti neleistinus veiksmus ir atidaryti duris nepakluso, kambarį paliko tik atvažiavus gaisrininkų brigadai, kuri išlaužė duris ir jas blokavusią spintą 73,39 € vertės.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji Inga E. V. prisipažino savo kaltę padariusi nusikalstamą veiką visiškai ir parodė, jog tąkart tiesiog susitarė visos taip padaryti, nebuvo kaip atsisakyti. Gailisi. Išvadas padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2015-05-05 įtariamoji A. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2014-11-02 apie 11 val. ji kartu su panelėmis nuėjo į antrą aukštą, į džiovyklą. Visos galvojo bėgti – ir D, ir S. Jos nekvietė. Kas pasiūlė, nežino, nes jų daug ten buvo. Kartu buvo S. N., G. B., S. A., V. R., V. A., D. V. ir N. P.. Jos norėjo, kad jas išvežtų į policiją ir jos galvojo pabėgti iš policijos. Visos kalbėjo, kad reikia užsibarikaduoti džiovykloje, o ji tik klausė. Ji tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip merginos barikadavosi. Jos nešė lovas į džiovyklą – niekas negirdėjo. Džiovykloje parūkė, kitos merginos triukšmavo. Ji siurbliu išdaužė langą. Ji metė siurblį ir sudaužė langą. Kažkas jos paprašė išdaužyti langą, ji ir išdaužė. Jai neįdomu ir ji neturi visko atsiminti. Tuomet tą pačią dieną apie 21 val. R paslėpė D trečiame aukšte. Ji gyvena pas Nijolę. Jos atėjo, užsibarikadavo – N, “Žirafa” (V), D, I E. V., V. Jos užsibarikadavo, stūmė spintą, tada stūmė lovas ir sėdėjo ant tų lovų. Kambario durys atsidaro į koridorių. Ji stovėjo, jos visos durniavo, daužė langus, mėtė daiktus. Jos mėtė šampūnus, muilo buteliukus per langą. Daiktus mėtė mergos, o ji stovėjo kampe. Į vazonus nesišlapino. Neatsimena tiksliai, kas degino užuolaidas, rankšluostį ir metė per langą. Vos direktorei ant galvos neužmetė. Mergos daužė ir laužė baldus. Ji pati nieko nedarė. Būnant džiovykloje, ji pjaustėsi sau rankas peiliuku. Ją nervina tokie klausimai. Daugiau viskas – nieko ji nedarė. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi. (t. 1, b.l. 140, 141)

2015-10-07 priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (3 epizodai) A. L. atžvilgiu suteikiant ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-0616-15. (1 t. b.l. 2).

2015-08-11 liudytoja V. R.-Juknevičienė parodė, kad ji yra Vilniaus vaikų socializacijos centro direktorė. 2014-11-02 įvykių metu buvo iškviesta į darbą naktį. Dėl V. R. veiksmų „nusiraminimo kambaryje“ gali pasakyti, kad tuo metu prie kambario buvo ji ir J. T.. V paėmusi taburetę mojavo ta taburete baugindama juos, kad jie neitų artyn. Gal žodžiais ji ką ir sakė, bet mano, kad tai buvo nerimtai ir jie jos nebijojo, o tuo metu ją tramdė, kad ši pati savęs nesužalotų, todėl ši taip ir sakė. Dėl centrui sugadinto turto pateikė pareiškimą ir pateiks civilinį ieškinį. Dėl šampūnų, muilo, rankšluosčių, užuolaidų ir kitų smulkių daiktų jokių pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš, kadangi dalis daiktų priklausė pačioms nepilnametėms, o dalis centrui. Tai trumpalaikis turtas ir buvo nurašytas. Siurblys, kuriuo daužė langus nebuvo sugadintas. Džiovykloje buvo sudaužytas 1 langas, kambaryje 3 aukšte – taip pat 1 langas. Dėl sulaužyto stalo jokių pretenzijų neturi, nes stalas buvo gautas iš labdaros. Nusiraminimo kambaryje sudaužyto lango vertė – 384,77 Lt. Kambaryje ir džiovykloje sudaužyto 1 lango vertė – 321,94 Lt. Dėl vazonų, kuriuos mėtė per langą jokių pretenzijų neturi, kadangi jie neturi materialinės vertės. Tokiu būdu, viso dėl sugadinto turto padaryta 1451,52 Lt, t.y. 420,73 €. (t. 1, b.l. 44, 45).

2014-11-28 liudytoja M. J. parodė, kad 2014 m. lapkričio 02 d., dirbdama Patrulių rinktinėje, kaip stažuotoja, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. P., apie 23 val. gavo iškvietimą vykti į A. J. g. 10B, Vilniuje, kur Socializacijos centro gyventojos buvo užsibarikadavusios kambaryje spinta. Kaip suprato, už spintos dar buvo lova, nes spintos neįmanoma buvo pastumti. Užsibarikadavusios buvo 7 nepilnametės merginos. Vardų nepamena, bet įstaigos direktorė visas merginas žinojo iš balsų. Kai gavo iškvietimą, tai buvo pranešta, kad dūžta langų stiklai ne Socializacijos centre, o kažkur šalimais. Tačiau, kai atvyko į vietą, tai suprato, kad stiklai dūžta J g. 10B. Ji, pašvietusi žibintuvėliu, matė, kad kambaryje šviesa nedegė. Langas buvo su grotomis. Matėsi degančių cigarečių šviesa ir ant žemės krintančios nuorūkos. Taip pat, girdėjo kaip dūžta nukritę stiklai. Tada suprato, kad kvietė iš J. Jie pranešė į OVS, kad dūžta stiklai iš J ir jiems pasakė važiuoti į pagalbą kitiems patruliams, kurie jau ten buvo. Jie atvyko, juos pasitiko direktorė, budintysis ir palydėjo į priešpaskutinį aukštą, kur stovėjo patrulis V. P. ir V. T. ir kiti centro darbuotojai. Pasitarus su patruliais, suprato, kad reikia gaisrinės pagalbos. Kol atvyko gaisrinė, jie bandė atblokuoti įėjimą, nes durys buvo atidarytos, bet įėjimas buvo užstatytas baldais. Atvykus gaisrinei, jie išlaužė spintos galinę sieną, išėmė lentynas, išmetė drabužius, išspyrė stiklą, tada už spintos apatinės dalies ją ištraukė. Tuomet, liepė merginoms išeiti ir jos per susidariusį tarpelį lipo po vieną. Visos juokėsi ir buvo patenkintos. Pas vieną iš merginų buvo stipriai sudraskytos abi rankos, gal kokių šimtas smulkių juostelių buvo ant rankos, bet kraujas nebėgo, tiesiog matėsi raudonos juostos. Paklausus, kodėl rankos sužalotos, ši atsakė, kad jai patinka. Merginos buvo visos išrikiuotos lygiagrečiai sienos. Jie iškvietė medikus dėl merginos rankų ir, kad jas apžiūrėtų dėl kitų sužalojimų. Atvykus medikams, nustatė, kad 5 merginas išveš į N. Vilnią apžiūrai. Tada jos pradėjo žviegti, kad viena be kitos nevažiuos. Viena sutiko ir pasakė, kad ji jau ten buvusi 6 kartus ir jai ten visai patinka. Dar viena pasakė, kad ji ne psichė ir, jeigu ją ten uždarys – tai ji grįžusi, ką nors sau pasidarys. Jie lydėjo dviem ekipažais merginas. 2 merginas paliko psichiatrinėje ligoninėje, o 3 - parvežė. Paliko tą merginą, kuri buvo susipjausčiusi rankas ir jos draugę. Po to, 2014-11-03 apie 04 val. vėl gavo iškvietimą, kad viena iš tų parvežtų 3 merginų, daužo langą ir darbuotojai negalėjo rasti su ja kontakto ir jos nuraminti. Jiems atvykus, langas buvo išdaužtas, taburetės kojos buvo išlaužtos. Jie paklausė darbuotojos, kam jai paliko taburetę. Darbuotojai atsakė, kad paliko taburetę durims priremti, nes durys nesirakina. Jiems atvykus, mergina sėdėjo ant lovos, tylėjo, su jais nešnekėjo. Kai paklausė, kodėl ji taip elgiasi, ši atsakė, kad tiesiog nori eiti miegoti į savo kambarį – nenori čia miegoti. Tuomet jie išėjo iš “karcerio”, iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavus medikams, šie atsisakė vežti merginą į ligoninę, kadangi ji jau buvo vežta ir ją paleido. Jie paklausė direktorės, kodėl neveda merginos į kambarį, nes ji jau rami. Direktorė pasakė, kad ji rami tik tuomet, kai policija atvažiuoja, be to, bijo, kad ji vėl neorganizuotų kitų merginų konfliktams. Pranešė budėtojui, kuris pasakė, kad čia yra vietinė problema ir policija šios problemos neišspręs. Tuomet, merginą paliko „karceryje“ su išdaužtu langu, kur buvo šalta, ir išvažiavo. (t. 1, b.l. 46, 47)

2014-11-26 liudytojas A. B. parodė, kad 2014-11-02, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. ir A. M., apie 13.05 val., gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS apie tai, kad A. J. g. 10B, Vilniuje, dūžta langai, stiklai, kad užsibarikadavo nepilnametės merginos ir nieko neįleidžia. Atvykus į vietą, juos pasitiko socializacijos centro darbuotojai, atidarė vartus. Dar aikštelėje išgirdo, kaip dūžta stiklai, girdėjosi triukšmas, klyksmai. Viskas vyko antrame aukšte. Kai merginos juos pamatė, tai pradėjo dar garsiau triukšmauti ir klykauti. Pakilo į antrą aukštą, pareikalavo atidaryti duris, pasakė, kad “Policija”. Iš užbarikaduoto kambario atsakė, kad durų neatidarys, merginos kalbėjo tik necenzūriniais žodžiais. Koridoriuje jautėsi rūkalų kvapas. Kartu su jais buvo centro auklėtojai ir direktorius. Pabandė atidaryti duris už rankenos, tačiau durys neatsidarė. Centro darbuotojai pasakė, kad durys nerakinamos. Tada suprato, kad durys užremtos. Pareikalavo, kad merginos atidarytų duris, tačiau, jos durų neatidarė. Tuomet, įvykio vietoje buvęs direktorius leido laužti duris. Duris bandė išspirti pečiu, po to, kojomis. Kai sulenkė duris ir jose atsirado plyšys, prileido į kambarį dujų. Prileidus dujų, merginos atidarė duris. Jie pareikalavo, kad jos išeitų po vieną. Merginos pakluso reikalavimams išeiti ir jie po vieną jas vedė į pirmo aukšto fojė, kur jos buvo susodintos ant sofos. Direktorius bandė išsiaiškinti, kas iš merginų organizatorė. Išsiaiškinti to nepavyko, nes merginos pasakojo įvykius skirtingai ir kiekviena norėjo sau kaltę prisiimti. Merginos labai agresyviai kalbėjo su auklėtojais. Į kambarį, kuriame merginos buvo užsibarikadavusios, jie neėjo pažiūrėti, nes ten dar buvo daug dujų. Iš lauko pusės, po langais mėtėsi sudaužyti stiklai. (t. 1, b.l. 48)

2014-11-26 liudytojas R. S. davė parodymus analogiškus liudytojo A. B. parodymams. (t. 1, b.l. 49).

2014-11-26 liudytojas V. T. parodė, kad 2014-11-02, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. P., apie 21.15 val., gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS apie tai, kad A. J. g. 10B, Vilniuje, užsibarikadavo nepilnametės socializacijos centro gyventojos ir nieko neįleidžia. Atvykus į vietą, juos pasitiko centro darbuotoja. Ji juos nuvedė į kambarį, kur buvo užsibarikadavusios 7 merginos ir nieko neįleido į kambarį. Minėjo, kad merginos ryte taip pat buvo užsibarikadavusios ir buvo atvykusi policija. Tai buvo gyvenamas kambarys, atrodo, kad trečiame aukšte. Merginos buvo užsidariusios iš vidaus. Prisistatė ir pareikalavo atidaryti duris. Po to, pradėjo stumti duris ir suprato, kad jos užremtos spinta iš vidaus. Merginos juos vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Tuomet susiskambino su VPK ir pranešė, kad viešoji tvarka nepažeista, tiesiog merginos pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. VPK budėtojas paaiškino, kad praneš Vilniaus m. 2 PK apie šį įvykį, o jie gali važiuoti. Jie išvažiavo, paaiškino, kad 2 PK spręs šį reikalą. Po to, 2014-11-03 naktį, apie 04 val., jie su V. P. vėl gavo iškvietimą į tą patį Socializacijos centrą, A. J. g. 10B, Vilniuje. Šį kartą centre buvo direktorė ir prižiūrėtojai, gal 3-4 žmonės iš darbuotojų jau buvo vietoje. Neužilgo, paskui juos atvažiavo kitas patrulių ekipažas – M. J. ir S. P.. Įėjus į centro patalpas, jautėsi degėsių kvapas. Merginos buvo užsibarikadavusios tame pačiame kambaryje. Kaip paaiškėjo nuo to pirmo jų važiavimo į centrą jos taip ir neišėjo iš kambario. Pareikalavo atidaryti duris, tačiau merginos durų neatidarė. Tuomet, išėję į lauką, pamatė iš lauko išdaužytus langus, ant žemės buvo sudaužytų stiklų. Iškvietė gaisrininkus. Merginų kelis kartus prašė atidaryti duris, tačiau jos durų neatidarė. Atvažiavus gaisrininkų brigadai, direktorė leido laužti duris. Gaisrininkai laužė duris su laužtuvais. Kol neišlaužė durų, tol merginos pačios durų neatidarė. Kai išlaužė duris, liepė merginoms išeiti ir jos išėjo iš kambario. Jos visos buvo surikiuotos prie sienos. Merginos elgėsi neadekvačiai, visą laiką juokėsi. Kambaryje matėsi sulaužyti baldai, išmėtyti rūbai, šampūnai, kažką degino, bet ką tiksliai pasakyti negali. Pas dvi merginas buvo nestipriai supjaustyti rankų riešai. Merginos buvo agresyvios, grasino centro prižiūrėtojams, sakė, kad jeigu jas išveš į psichiatrinę ligoninę – tai jos nusižudys, kad taip visko nepaliks. Nuotaikos jų labai keitėsi – jos tai juokėsi, tai verkė. Tuomet iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi GMP apžiūrėjo merginas vietoje. GMP nutarė 5 merginas vežti į psichiatrinę ligoninę. Alkoholio kvapo nuo merginų nesijautė. Abu ekipažai lydėjo merginas į ligoninę. Taip pat, kartu važiavo centro darbuotojas savo automobiliu. Atvežus merginas į ligoninę, jas apžiūrėjo psichiatras, kuris nutarė dvi merginas paguldyti į ligoninę, o kitas paleisti. Tuomet, centro darbuotojas tris merginas savo automobiliu parvežė atgal į centrą. Iš merginų išsiskyrė viena neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo mergina, šviesių, pečius siekiančių plaukų, buvo užsidėjusi kepurę. Iš kalbos jautėsi, kad ji yra aktyvesnė, vadovauja kitoms merginoms, kurios jos nurodymų klauso. Taip pat išsiskyrė viena aukšta, stambi mergina. Jų duomenų nežino, smulkiau apibūdinti negali. (t. 1, b.l. 51, 52)

2014-11-12 liudytojas A. B. parodė, kad jis yra Vaikų socializacijos centro direktorės pavaduotojas. Jų centro tikslas suteikti mokiniams aukščiausio lygio paslaugas socializuojant mokines ir Lietuvos Respublikos visuomenę, skatinti suprasti gyvenimo vertybes. 2014-11-02 jam paskambino direktorė ir pranešė, kad reikia vykti į centrą, nes situacija nevaldoma, todėl apie 22.20 val. su direktore atvyko į įvykio vietą. Kai jie atvyko, policijos pareigūnai dar nebuvo atvykę. Su panelėmis bandė kalbėtis ir prašė, kad atblokuotų duris ir baigtų šį triukšmą, kurį sukėlė bendrabutyje. Kai atvyko kambario langai dar nebuvo išdaužti langai. Budėtojai pranešė, kad užblokuotame kambaryje gali būti V. R., N. P., V. A., G. B., A. L., Inga E. V., o kaip vėliau paaiškėjo ten buvo ir D. V., kuriai buvo dieną paskelbta paieška. Už durų girdėjo, kaip merginos keikėsi, triukšmavo, įžeidinėjo, taip pat jautėsi degančių cigarečių kvapas. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie bandė kalbėtis su merginomis, bet šios nesileido į kalbas. Tada jis su direktore išėjo į lauką ir pamatė, kad atidarytas minėto kambario langas, pro kurį mokinės pradėjo mėtyti įvairius daiktus (muilą, skystą muilą, šampūnus). Dar po 15 min. jis pamatė, kad merginos degina daiktus ir mėto degančius daiktus per langą (rankšluosčius, paklodes, rūbus). Veidų nematė, nes saugumo sumetimais buvo atjungta elektra. Vėliau pradėjo mėtyti gėlių vazonus į jį, bet nepataikė. Tada pradėjo daužyti langus. Kiek žino, langus daužė V. A. ir A. L. ir mergina, kurios iš balso nepažino. Visas bendrabutis girdėjo, kad vyksta chaosas. Nepilnametės, užsidariusios kambaryje iš jų nieko nereikalavo ir jokių sąlygų nekėlė. Apie 01 val. atvyko priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai, kurie išlaužė duris ir užstatytą barikadą ir atlaisvino praėjimą, po kurio policijos pareigūnų paliepimu jos visos išėjo į koridorių. Merginos buvo labai agresyviai nusiteikusios, keikėsi, grasino. Visos dalyvavusios nepilnametės yra nestabilios psichikos, visos linkusios nesilaikyti tvarkos, vidaus taisyklių. V. R. ir D. V. linkusios į pabėgimus. Pas visas mažas atsakomybės jausmas. Kai užėjo į kambarį, kuriame vyko riaušės, pamatė, kad visas kambarys išverstas, baldai sulaužyti, išdaužyti langai, apšlapintos lovos, viskas išmėtyta, išvartyta, kambaryje pilna nuorūkų. Nepilnamečių sukeltos riaušės vyko apie 5-6 valandas dėl ko bendrabutyje gyvenantys nepilnamečiai negalėjo ramiai miegoti ir buvo išsigandę. (t. 1, b.l. 53-56).

2015-08-10 liudytojas J. T. parodė, kad jis yra Vilniaus vaikų socializacijos centro naktinis budėtojas. 2015-11-02 d., 21 val. prasidėjo jo pamaina ir jis pradėjo kambarių patikrinimą. Patikros metu aptiko, kad kambarys, kuriame gyveno auklėtinė N. P., užbarikaduotas baldais. Negalėjo patekti į kambarį. Visas auklėtines pažįsta, priima jas pagal sąrašą, todėl nustatė, kad trūksta G. B., V. R., N. P., A. L., V. A. ir I. V.. Mergaitės triukšmavo, daužė langus, niokojo baldus. 21.20 val. iškvietė policiją, kuri atvyko pusvalandžio bėgyje. Atvykę pareigūnai bandė įtikinti mergaites išardyti „barikadas“ ir išeiti iš kambario. Merginos priešinosi, pradėjo pro skylę mėtyti įvairius daiktus. Policijos pareigūnams teko panaudoti spec. priemones. Nepavykus susitarti su auklėtinėmis, buvo iškviesta gaisrininkų brigada, kuri specialios įrangos pagalba demontavo duris, blokavusias įėjimą. Mergaitės buvo išvestos iš kambario. 5 mergaitės buvo išvežtos į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Kelias paliko ligoninėje, o kitas po apžiūros atvežė atgal. V. R. grįžo atgal ir direktorė nusprendė patalpinti ją į nusiraminimo kambarį. V nenorėjo eiti, tuomet jis su direktore ją vedė. Ji priešinosi. P. V. pagriebė taburetę ir, kai jie įleido ją į nusiraminimo kambarį, ši pradėjo mojuoti ta taburete. Direktorė prašė, kad ji atiduotų taburetę, bet ši neatidavė ir mojavo toliau, kad jie prie jos nesiartintų. J. V. nebijojo, ji tiesiog baugino, nemano, kad ką nors rimto padarytų. (t. 1, b.l. 58)

2015-10-07 liudytojas R. L. parodė, kad dirba Vilniaus vaikų socializacijos centre auklėtoju. 2014-11-02 d. apie 12 val. pastebėjo, kad jų auklėtinės užsidariusios džiovykloje. Pastebėjo, kad mergaitės užsidarė, nes jos ten pradėjo triukšmauti. Jos, matyt, buvo pasiruošusios iš anksto, nes užstūmė duris įvairiais baldais. Kokios buvo mergaitės šiuo metu neatsimena, bet jos ten buvo gal 8. Iš pradžių jie su kitais auklėtojais bandė jų prašyti, kad jos išeitų, atidarytų duris, bet jos nesutiko. Keikėsi jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Tuomet, kadangi jie neturi kitų priemonių ir negali jų naudoti – iškvietė specialiąsias tarnybas. Buvo naudotos dujos, durys buvo išlaužtos, nes mergaitės nenorėjo atidaryti durų. Jokių reikalavimų mergaitės neiškėlė. Mano, kad tai joms buvo atrakcija. Atidarius, t.y. sulaužius duris, mergaitės buvo išvestos į koridorių po vieną. Jas pristatė visas į komisariatą. Kai įėjo į kambarį po įvykio, pamatė, kad džiovykloje buvo sudaužytas langas ir sulaužyti seni baldai. Mergaitės elgėsi labai įžūliai ir centre, ir policijoje – joms viskas atrodė juokingai, jokios baimės nesimatė. Kai atvežė mergaites atgal į centrą, tai jos jau buvo apsiraminusios. Daugiau apie įvykį nieko esminio papasakoti negali, nes daugiau ten nieko tokio ir nebuvo. Tokie įvykiai centre vyko pakankamai dažnai. Jam žinoma, kad tą pačią dieną buvo dar vienas įvykis, tačiau jo darbo laikas buvo pasibaigęs ir antro įvykio metu jo centre nebuvo. (t. 1, b.l. 59-61)

2015-07-10 liudytoja nepilnametė D. V. parodė, kad ji yra vilnietė, tačiau gyvena vaikų globos namuose, nes mamai apribuotos teisės. Dieną būna pas mamą, o vakare grįžta į globos namus. Kažkurį laiką buvo Vilniaus ir Kauno vaikų socializacijos centruose dėl savo elgesio. 2014-11-02 prieš pusryčius, koks buvo laikas tiksliai neatsimena, ji, V, , S, A, V, N ir G buvo antrame aukšte, norėjo gauti parūkyti, bet iš pradžių nesusitarė. Po to, nuėjo į džiovyklą, esančią antrame aukšte, kur užsibarikadavo duris - iš S kambario išnešė dvi lovas, iš žaidimų kambario išnešė „pufikus“. Po to, Audronė išdaužė pirmą langą, po to V išdaužė, taip pat N su siurbliu išdaužė langą. Po to, V norėjo išlipti per sudaužytą langą, nes ji ploniausia, ir paimti cigarečių iš „Atsigręžk“ vaikų namų. V nesigavo išlipti per langą, nes stiklas nebuvo visiškai sudaužytas. Po to, iš arbatos padarė „skrutkes“ ir jas rūkė. Jos ten pabuvo gal 10 min. ir atvažiavo policijos pareigūnai. Šie išstūmė duris ir pripurškė dujų. Po to, jas vežė į komisariatą, kur palaikė 20 min. ir nuvežė atgal į centrą. Po to, tą pačią dieną, apie 22 val. ji pasislėpė 3 aukšte. V „Žirafa“ pasakė auklėtojai, kad ji pabėgo. Tuomet jos pradėjo ieškoti. O jos tuo metu užsibarikadavo N ir A kambaryje. Ten buvo tos pačios mergaitės tik S nebuvo. Užsibarikadavo įvairiais baldais – 4 lovos buvo, 2 spintos, dar turėjo raktą ir užsidarė. Šį kartą norėjo pabėgti. T.y. pabėgti norėjo V, A ir G, o kitos buvo šiaip, už kompaniją. Išdaužė langus, V su G degino užuolaidas, N mėtė per langus vazonus, lėkštes. Atsimena, kad vėliau A su N pjaustėsi rankas skustuvėliu. Auklėtojai iškvietė policiją, gaisrininkus ir greitąją pagalbą. Kai atidarė duris, tai jas visas nuvežė į psichiatrinę ligoninę. Ji šį kartą nesipjaustė rankų, bet pjaustėsi anksčiau ir pas ją buvo „gyvos“ žaizdos. (t. 1, b.l. 65, 66)

2014-11-04 liudytoja nepilnametė N. P. parodė, kad 2004-11-02 apie 12 val. D. V. pasiūlė užblokuoti džiovykloje duris. Tada lovą nešė V ir A. Kai jau užstūmė įvairiais baldais duris, sėdėjo ir rūkė. D ir V sugalvojo pabėgti, todėl Audronė siurbliu išdaužė langą ir tada į džiovyklą įsiveržė policijos pareigūnai ir abi merginos nespėjo pabėgti. Tada jas nuvežė į 2 PK, kur tikrino girtumą. Antrą kartą užsidaryti kambaryje nusprendė V. R., kad visas išvežtų į policijos komisariatą ir jos galėtų pabėgti. Visos nuėjo į jos kambarį – D. V., A. L., V. R., V. A., I. V. ir G. B., kur užsidarė ir rūkė, juokavo. Po valandos atvažiavo policijos pareigūnai ir prašė, kad atidarytų, bet jos neatidarė. Tada visos pradėjo mėtyti viską pro langus – šampūną, degančius rankšluosčius, užuolaidas, puzles. Pirma langą išdaužė V, o kitą – V. Vėliau nusprendė šlapintis į vazonus ir ant rūbų, grindų. Apie 00.30 val. atvažiavo gaisrinė ir atlaisvino praėjimą ir pasakė išeiti po vieną. Ją nuvedė į nusiraminimo kambarį, kur buvo apie valandą. (t. 1, b.l. 67, 68)

2015-03-24 liudytoja nepilnametė V. A. parodė, kad 2014-11-02 apie 11 val. ji kartu su socializacijos centro moksleivėmis S, V, A, G, N ir S užsibarikadavo 2 aukšto džiovykloje, t.y. užstūmė ant durų lovą ir ją laikė, kad niekas neįeitų. Taip pasielgė dėl to, kad visos buvo sugalvojusios pabėgimo planą. Sugalvojo, kad jas išvežtų į policiją, o iš ten planavo pabėgti namo ar kažkur kitur. Kas pirmoji sugalvojo tokį planą ir pasiūlė užsibarikaduoti džiovykloje, šiuo metu neatsimena. Kadangi norėjo pabėgti, A džiovykloje, paėmusi dulkių siurblį ir išdaužė juo langą. Ji bandė išlįsti pro lango grotas, bet jai nepavyko. Už durų atėjo auklėtojos, prašė atidaryti duris, bet jos koliojo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat džiovykloje rūkė cigaretes. Ji, D ir likusios merginos cigaretėmis degino džiauti rūbams skirtas virves. Surūkytų cigarečių nuorūkas visos išmetė pro durų raktų skylutę. Po kokio pusvalandžio atvažiavo “Aro” pareigūnai ir išstūmė duris, pripurškė į patalpą dujų ir jos visos iš patalpos išėjo. Tuomet visos buvo nuvežtos į policijos komisariatą, kur nustatinėjo girtumą. Netrukus jas atgal nuvežė į centrą. Tą pačią dieną socializacijos centre apie 21 val. po vakarinio patikrinimo, ji, V, A, D, G, N ir I vėl užsibarikadavo 3 aukšto kambaryje, t.y. užstūmė spintą, lovą, kitus baldus ant durų. Taip pasielgė tyčia, sąmoningai. Kas sugalvojo pirmoji ir buvo to iniciatorė, negali pasakyti. S ar kuri kita mergina jos nekurstė to daryti. Ji savanoriškai prisidėjo prie merginų. Kambaryje buvo 3 langai, iš kurių vieną išdaužė ji, kitą – V. Kas trečią išdaužė – nežino. Pro langus mėtė įvairius daiktus, t.y. užuolaidas, drabužius. Mėtė daiktus tiek ji, tiek V. Taip pat sulaužė stalą. Ji pati padėjo stalą laužyti. Daiktus per langus mėtyti skatino V. R.. Kas padegė užuolaidas, neatsimena. Centro darbuotojai iškvietė gaisrininkus, kurie išlaužė duris, tuomet jos išėjo. (t. 1, b.l. 73, 74)

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltę pripažino visiškai. Jos kaltę patvirtina įtariamosios A. L., liudytojų V. R. – J, M. J., A. B., R. S., V. T., A. B., J. T., R. L., D. V., N. P., V. A. parodymai. Kaltinamosios nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamosios nuskalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, taip pat antroji aplinkybė – augimas ir brendimas sudėtingesnėmis sąlygomis – globos namuose, ne šeimoje, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

VšĮ Vilniaus VSC pareiškė civilinį ieškinį dėl 420,39 EUR žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 42). Kadangi civilinio ieškovo atstovė neatvyko į posėdį, jai įteikus šaukimą ir telefonu išaiškinus, kad proceso dalyviai turi klausimų, nepateikdama jokių neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų, civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 252 straipsnio 1 dalimi, paliktinas nenagrinėtas.

Spręsdamas kaltinamosios I E. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį: padarytas viešosios tvarkos pažeidimas globos namuose, atsižvelgiama į žalą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog nenustatyta sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamoji jauno amžiaus, anksčiau neteista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 12 klasių išsilavinimo, šiuo metu augina dukrą, gim. 2015 m., dirba, padeda motina, psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 2, b.l. 113), į priklausomybės ligų centrą neįrašyta (t. 2, b.l. 114). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę (kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė): įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

atleisti I E V nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu, taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

VšĮ Vilniaus VSC civilinį ieškinį dėl 420,39 EUR žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.