Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-185-2009-59

Teisėja H. Gerdvilė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.8.1;

2.4.

NUTARTIS

2009 m. liepos 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. U. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. U. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 30 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. V., užėjo į G. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė G. S. į veidą ir, V. V. už nugaros laikant nukentėjusįjį, kad šis nesipriešintų, pagrobė G. S. priklausantį 300 litų vertės muzikinį centrą AIWA.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. U. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Savavaldžiavimas - tai savo ar kito asmens teisių įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad įstatymu nustatyto pagrindo į nukentėjusiajam G. S. priklausantį muzikinį centrą AIWA nei G. U., nei jo bendrininkas V. V. neturėjo – muzikinis centras nebuvo dovanotas, parduotas ar kitaip perleistas apeliantui ar kitam asmeniui. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo prašymą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą grindė aplinkybe, kad iki šio įvykio G. S. už alaus butelį pardavė jam neveikiantį magnetofoną. Ši aplinkybė negali būti teisėtu pagrindu mainais už neveikiantį magnetofoną pasisavinti muzikinį centrą. Taigi, nesant civilinių įstatymų numatytos turtinės teisės atsiradimo pagrindo, turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą, teisingai pirmos instancijos teismo kvalifikuotas kaip plėšimas.

Bausmė G. U. individualizuota taip pat tinkamai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nusikaltimas padarytas, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas ir paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Bausmės dydis nustatytas, vadovaujantis BK 54 str. 2 d. Padarytas baigtas nusikaltimas nuosavybei priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Vaidmuo nusikaltimo daryme buvo pirmaeilis. Praeityje eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas, iš kurių didžioji dalis yra nusikaltimai nuosavybei, tačiau išvadų G. U. nedaro ir nesiekia keisti gyvenimo būdą. Įvertinus paminėtas, vieną atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), dvi atsakomybę sunkinančias (nusikalto bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), teismo skirta bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo G. U. apeliacinį skundą atmesti.