- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-17
- Bylos Nr.
- A-143-363-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Svajonių sapnas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Svajonių sapnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Svajonių sapnas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Svajonių sapnas“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Svajonių sapnas“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 40-598 „Dėl licencijų (individualiai įmonei „Urtak“ ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ 2 punktą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo įsakymo 2 punktu jam nuo 2007 m. liepos 30 d. buvo panaikintas 2003 m. gruodžio 9 d. licencijos Nr. 079K00 verstis mažmenine prekyba alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, galiojimas už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Pareiškėjo nuomone, paminėtas įsakymo 2 punktas turi būti panaikintas, nes buvo pažeistas ne bis in idem principas. Nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba) 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 3K06/101 už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus paskyrė įmonei 3 000 Lt baudą. Skundžiamo įsakymo 2 punktu už tą patį pažeidimą paskirta kita ekonominė sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas. Teigė, kad šios dvi sankcijos (bauda ir licencijos galiojimo panaikinimas) yra dvigubas baudimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju baudos paskyrimas ir licencijos galiojimo panaikinimas nėra ir negali būti laikomos kaip pagrindinė ir kaip papildoma administracinės nuobaudos, nes, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama išimtinai vieno norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, bet ne keleto norminių aktų ir skirtingų institucijų. Visais atvejais skiriant papildomą bausmę yra nurodoma konkreti teisės norma, kurioje numatyta jos taikymo su pagrindine bausme galimybė. Šiuo atveju licencijos galiojimo panaikinimas niekur nėra apibrėžtas kaip papildoma bauda. Pareiškėjas taip pat abejojo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 – 21 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Licencijavimo taisyklės) 51.5 ir 51.7 papunkčių konstitucingumu, nes jie nenumato galimybės, įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. neleidžia sankciją skiriančiai institucijai parinkti teisingos bausmės už padarytą teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25 – 26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais teisėtai ir pagrįstai priėmė pareiškėjo ginčijamą įsakymą dėl licencijos galiojimo panaikinimo. Teigė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog buvo pažeistas ne bis in idem principas, nes pareiškėjas, darydamas tokią išvadą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-391/2005, tačiau jis neatsižvelgė, jog faktinės cituojamos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos, todėl paminėtame teismo sprendime pateikti išaiškinimai netaikytini nagrinėjant šią bylą. Pareiškėjas neteisingai aiškina principo ne bis in idem turinį. Šis principas reiškia, kad tas pats asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką, tačiau paminėtas principas nedraudžia asmeniui, padariusiam tam tikrą pažeidimą, taikyti kelias poveikio priemones. Taikomų poveikio priemonių rūšį, dydį, skaičių nustato įstatymų leidėjas, kuris numatė, kad už tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą taikoma piniginė bauda bei licencijos galiojimo panaikinimas. Šiuo atveju įstatymų leidėjas, reglamentuodamas specifinius visuomeninius santykius, įstatyme įtvirtino specifinę poveikio priemonių sistemą, taikomą esant atitinkamiems įstatymo pažeidimams. Pareiškėjas buvo nubaustas vieną kartą, tačiau jam buvo pritaikytos dvi sankcijos, todėl pareiškėjo teiginys dėl paminėto principo pažeidimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat nesutiko ir su pareiškėjo ATPK 30 straipsnio aiškinimu, nes, skiriant baudą bei priimant sprendimą dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, buvo griežtai laikytasi Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, todėl konstatuoti ATPK 30 straipsnio pažeidimą nėra jokio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 47 – 49) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovo priimtu ir pareiškėjo skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistas konstitucinis ne bis in idem principas, nes Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07 konstatavo, jog konstitucinis non bis in idem principas nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankcijos – prevencinio poveikio priemonės kartu su kita administracine nuobauda. Be to, šiame nutarime pažymėta, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymą sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo turi priimti ne teismas, o institucijos, turinčios įgaliojimus išduoti atitinkamas licencijas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, vykdė jo kompetencijai priskirtą funkciją ir veikė pagal įstatymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo įsakymo 2 punktą, o nuspręsti netaikyti licencijos galiojimo panaikinimo gali tik teismas. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, jog rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Taigi tokie atvejai, kai uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai. Teigė, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų licencijos galiojimo panaikinimo kaip uždraudimo sankcijos netaikymą, šio ginčo atveju nėra, tokių aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog ūkio subjektas, įsigydamas alkoholinius gėrimus be juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, sukuria nesąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas ir tokiu būdu, nemokėdamas mokesčių valstybei, patenka į pranašesnę padėtį palyginus su sąžiningai ir teisėtai rinkoje veikiančiais subjektais. Pabrėžė, kad pareiškėjas per metus antrą kartą pažeidė imperatyvias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu (b. l. 67 – 70) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 40-598, vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 7 ir 51.5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintų Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių 7 ir 39.6 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 641 patvirtinta Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo Vilniaus mieste tvarka bei atsižvelgiant į Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2007 m. birželio 15 d. raštą Nr. 3S-1129 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, nuo 2007 m. liepos 30 d. panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, galiojimas UAB „Svajonių sapnas“. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Licencijavimo taisyklių 7, 51 punktais, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 34 straipsnio 17 dalimi. Teismas taip pat nustatė, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 3K06/101 UAB „Svajonių sapnas“ taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus, nes kioske Nr. 7 prie namo Vilniuje, Gelvonų g. 38, buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-523/2007 patvirtino šios tarnybos nustatytą pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis, numatanti įmonių, kurioms paskirtos ekonominės sankcijos, licencijų panaikinimą už Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, be to, nurodė, jog netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Toks neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teisės normų nuostatas, padarė išvadą, kad šiuo atveju licencijos panaikinimas laikytina tinkama sankcija padarytam pažeidimui bei šios sankcijos tikslai bus pasiekti tik taikant licencijos galiojimo panaikinimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 74 – 77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepasisakė dėl ginčijamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymui. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimas negali papildyti ar pagrįsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Šis įsakymas privalėjo būti priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 8 straipsniu. Jame nėra nurodyta, kokiais nustatytais faktais yra grindžiamas išduotos licencijos panaikinimas. Priimant įsakymą, nebuvo laikomasi įstatymo numatytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-615/2007).
2. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis tik poįstatyminiais teisės aktais, pažeidžiant konstitucinės teisės normas bei įstatymo viršenybės principą. Vien tik Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodyto pažeidimo fakto negali pakakti tam, kad būtų panaikintas licencijos galiojimo panaikinimas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Licencijos galiojimo panaikinimas yra pernelyg griežta sankcija, neadekvati padarytam pažeidimui, dėl to neteisinga. Už formalų pažeidimą įmonė jau sumokėjo 3 000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87 – 89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kokių teisės aktų normomis buvo vadovaujamasi, taip pat pažymėta, jog atsižvelgiama į Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2007 m. birželio 15 d. raštą Nr. 3S-1129, iš kurio aišku, kokiais faktais bei aplinkybėmis remiantis ir už kokių teisės normų nepaisymą pareiškėjui naikinama licencija. Tų pačių faktinių aplinkybių nurodymas ginčijamame įsakyme, pareiškėjui žinant apie priimtą Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 3K06/101 už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, nebuvo besąlygiškai būtinas ar tikrai tikslingas. Tokia pozicija formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008).
2. Skundžiamame įsakyme nurodytame Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2007 m. birželio 15 d. rašte Nr. 3S-1129 yra aiškiai išvardinti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai. Ginčijamame įsakyme išvardinti ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įsakymas nepagrįstas teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Remiantis Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, atvejai, kai uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas, - riboti. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šiuo atveju teismas pagrįstai nustatė, kad licencijos panaikinimas yra proporcingas (adekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to teisingas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83 – 86) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Atsakovo įsakyme nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis individualaus administracinio akto priėmimo pagrindas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kadangi pažeidimus, už kuriuos taikomas licencijos galiojimo panaikinimas, nustato ne licencijas išduodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybė, todėl ir jos priimtuose administraciniuose aktuose dėl tokių papildomų sankcijų taikymo nurodomi ne pačios nustatyti faktai, o kompetentingos institucijos – Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos – pateikta informacija.
2. Apelianto motyvai, kad atsakovo įsakymas priimtas vadovaujantis tik poįstatyminiais teisės aktais, pažeidžiant konstitucinės teisės normas bei įstatymo viršenybės principą, nepagrįsti, nes įsakyme minimi poįstatyminiai teisės aktai nenumato kokybiškai naujo teisinio reguliavimo negu aukštesnės galios teisės aktai. Vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais priimtas individualaus taikymo aktas jokių apelianto teisių nepažeidžia.
3. Pagal šiuo metu galiojančią Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1189 redakcija), apelianto veika būtų kvalifikuota kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę švelninančių teisės aktų nuostatų dėl licencijos galiojimo panaikinimo nebetaikymo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų licencijos galiojimo panaikinimo kaip uždraudimo sankcijos netaikymą, nėra. Apeliantui priklausančioje prekybos vietoje buvo rasti 20 butelių alkoholinių gėrimų be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų, todėl toks pažeidimas savo mastu ir pobūdžiu pavojingas visuomenės sveikatai ir net gyvybei, viešajai tvarkai, valstybės ekonominiams interesams. Ūkio subjektas, įsigydamas alkoholinius gėrimus be juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, sukuria nesąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas. Apeliantas jau baustas už šios srities pažeidimus. Šiuo atveju licencijos galiojimo panaikinimas laikytinas tinkama sankcija padarytam pažeidimui bei šios sankcijos tikslai bus pasiekti tik taikant licencijos galiojimo panaikinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš skundžiamo įsakymo matyti, kad jis buvo priimtas Licencijavimo taisyklių 51.5 punkto pagrindu, atsižvelgiant į Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2007 m. birželio 15 d. raštu pateiktą informaciją apie Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu pareiškėjui pritaikytą ekonominę sankciją (3 000 Lt baudą) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus (kurie, pagal bylos duomenis, trečiojo suinteresuoto asmens buvo užfiksuoti 2006-05-03).
Kolegija pažymi, kad skundžiamame įsakyme nurodytos teisės normos atkartoja Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies nuostatas (minėtų pažeidimų padarymo metu galiojusi 2006-04-25 įstatymo Nr. X-571 redakcija). Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga nustatyti, ar ginčijamas įsakymas atitinka nurodytą Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Šios teisės normos taikymo prasme tai reiškia, kad nurodytų reikalavimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą licenciją. Taigi konstatuotina, kad aplinkybė, ar toks Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas pareiškėjo buvo pažeistas, turi bylai esminę reikšmę.
Kaip nurodyta aukščiau, paminėti pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai buvo konstatuoti trečiojo suinteresuoto asmens 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu. Šis nutarimas pareiškėjo buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2006 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2007 m. gegužės 25 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus jį nepakeistą (administracinė byla Nr. A6-523/2007). Kolegija pažymi, kad paminėtų pažeidimų padarymo faktas buvo nurodyto teisminio nagrinėjimo esmė, t. y. šio fakto konstatavimas arba jo paneigimas buvo esminė aplinkybė, kurią teismas aiškinosi (tyrė) ir kurios aiškinimosi (tyrimo) rezultatas yra tiesiogiai išreikštas minėto teismo (2006-10-23) sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl šio teismo sprendimo reikšmei nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyti taikytinos ne Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios prejudicinę teismo sprendimo reikšmę, o ABTĮ 14 straipsnio nuostatos apie teismo sprendimo (nutarimo ir nutarties) privalomumą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad faktas, jog 2006 m. gegužės 3 d. pareiškėjas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pažeidimus, laikytinas nustatytu.
Kolegija taip pat pažymi, kad minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies nuostatų konstitucingumas yra ištirtas Konstitucinio Teismo, kuris 2008 m. sausio 21 d. nutarimu pripažino jas neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdama į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, kolegija konstatuoja, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies nuostatos (Licencijavimo taisyklių 51.5 p.) atsakovo buvo pritaikytos teisingai ir pagrįstai.
Apelianto argumentai dėl skundžiamo įsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms kolegijos pripažintini nereikšmingais bylai, nes ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu jie negali būti laikomi pagrindu panaikinti šį atsakovo įsakymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.