- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- 2SA-73-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., P. P.
- Pareiškėjas
- Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų I. P. ir P. P. bei antstolės D. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties, kuria skundas patekintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., I. P., P. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolės D. M. 2008-12-02 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0012/08/00459. Nurodė, kad toks patvarkymas yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjo teises. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-30 sprendimu P. P. ir I. P. 2007-07-03buvo iškeldintos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi P. P. ir I. P. į joms suteiktas patalpas neįsikėlė, pareiškėjas jau po 2006-11-30 teismo sprendimo įsiteisėjimo atliko minėtų patalpų rekonstrukciją, t. y. iš esmės gyvenamąsias patalpas pertvarkė į negyvenamąsias. Pareiškėjas siūlė P. P. ir I. P. kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau jos į minėtą pasiūlymą neatsakė. Antstolės 2008-02-02 patvarkymas visiškai neatitinka tikrovės, nes ji nesiaiškino svarbių aplinkybių, netikrino fakto vietoje ir dėl to priėmė neteisėtą, nekompetentingą patvarkymą. Antstolis neturi teisės keisti savo patvarkymu priimto sprendimo. Teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta, į kokias patalpas P. P. ir I. P. gali būti įkeldintos; nėra nurodyta, kad jos gali būti įkeldintos į patvarkyme išvardintas patalpas, tuo labiau, kad tokių indeksų šiuo metu apskritai nėra. Šiuo metu, po pastato rekonstrukcijos, yra atlikti patalpų kadastriniai matavimai ir patalpoms yra suteikti indeksai, kurie visiškai neatitinka patvarkyme nurodytų indeksų, skiriasi ir patalpų plotai bei paskirtis. Pagal neteisėtą antstolio patvarkymą P. P. ir I. P. be jokio pagrindo būtų suteikta 62,41 kv.m daugiau patalpų, nei priklausytų pagal 2006-11-30 teismo sprendimą. Visų ginčo patalpų paskirtis yra negyvenamoji ir antstolis neturėjo teisės priimti sprendimo į šias patalpas įkeldinti gyventi žmones.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys P. P. ir I. P. atsiliepimu prašė atmesti pareiškimą dėl antstolės patvarkymo panaikinimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad didžioji dalis skundo motyvų nėra susijusi su antstolio veiksmų skundimu ir tik liudija pareiškėjo piktybišką vengimą vykdyti teismo sprendimą. Ginčas tarp šalių dėl patalpų galutinai buvo išspręstas tik 2007-11-13 Lietuvos Aukščiausiajam teismu priėmus galutinį sprendimą civilinėje byloje. Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta teismo sprendimo įgyvendinimo ir pradėjo patalpų rekonstrukciją. Pareiškėjas reikšdamas skundą teismui piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą. Pareiškėjo siūlomos kitos patalpos suinteresuotiems asmenims buvo aiškiai mažesnio ploto. Antstolės patvarkymas yra priimtas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir turi būti vykdomas. Teismo sprendimas turi būti vykdomas, nepaisant pareiškėjo atliktos rekonstrukcijos, nes faktiškai patalpos išliko, o indeksų pasikeitimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, tam neturi įtakos ir patalpų paskirties keitimas į negyvenamąsias, nes pagal Nekilnojamo turto registro duomenis, pastato, kuriame yra patalpos, į kurias įkeldintini suinteresuoti asmenys, paskirtis yra gyvenamoji. Teismo sprendimu yra nustatyta, kad ginčo patalpos atitinka sanitarinius, techninius reikalavimus. Pareiškėjas savo veiksmais grubiai pažeidžia suinteresuotų asmenų teisėtus interesus ir vilkina teismo sprendimo vykdymą jau daugiau kaip dvejus metus.
Antstolė D. M. atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje buvo surinkti duomenys, jog faktiškai egzistuojančios patalpos, į kurias turėtų būti įkeldintos P. P. ir I. P., yra baigtos remontuoti ir, nelikus kliūčių atlikti įkeldinimą, 2008-12-02 buvo priimtas patvarkymas „Dėl vykdomojo dokumento tolimesnio vykdymo bei priverstinio įkeldinimo į patalpas“. Teismo sprendimu P. P. ir I. P. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tačiau pareiškėjas įvykdė tik dalį sprendimo, t. y. iškeldino iš jo gyvenamųjų patalpų, o į teismo suteiktas patalpas neįkeldino ir ėmėsi šių patalpų rekonstrukcijos. Todėl tuo metu, kai vyko rekonstrukcija, 2008-04-03 buvo priimtas vykdomojo dokumento įvykdyti negalimumo aktas. Surinkus duomenis buvo matyti, kad teismo sprendimu priskirtos patalpos faktiškai egzistuoja, tik bendro naudojimo patalpos iš esmės yra rekonstruotos. Ir nors minėtos patalpos yra didesnės nei nurodyta teismo sprendime, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tai yra bendro naudojimo patalpos ir jų paskirtis sąlygoja bendrą kelių asmenų naudojimąsi tokiomis patalpomis, manytina, kad teisės naudotis tokių patalpų didesne dalimi nepažeis pareiškėjų interesų, o suteiks galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas, žinodamas, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu P. P. ir I. P. suteiktos konkrečios gyvenamos patalpos, neturėjo teisės imtis jų rekonstruoti ar kitaip keisti jų naudojimo paskirtį, todėl atsakomybė už tokiais veiksmais sukeltas pasekmes (būtinybę įkeldinti į didesnio ploto bendro naudojimo paskirties patalpas) tenka jam pačiam.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-01-26 nutartimi skundą patenkino; panaikino antstolės D. M. 2008-12-02 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0012/08/00459, kuriuo buvo nurodyta, jog bus vykdomas priverstinis įkeldinimas suinteresuotų asmenų P. P. ir I. P. į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr.1, Nr.4 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis Nr.2, Nr.3, Nr.6, Nr.7. Teismas nustatė, kad 2006-11-30 teismo sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti P. P. ir I. P. iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 1–6 (16,84 kv.m), 1-5 (13,15 kv.m) su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (8,93 kv.m), 1-2 (2,42 kv.m), 1-3 (1,14 kv.m), 1-4 (7,74 kv.m) ir 1-7 (2,19 kv.m). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2007-03-19 Vilniaus apygardos teismui palikus galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-30 sprendimą. Teismo sprendimas iš dalies buvo įgyvendintas, t. y. P. P. ir I. P. iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo iškeldintos 2007-07-03. Ginčas tarp šalių galutinai buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2007-11-13 priėmus nutartį, kuria tiek apylinkės, tiek 2007-03-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimai dėl ieškinio patenkinimo buvo palikti galioti. Teismas nustatė, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-04 išduotą vykdomąjį raštą (dublikatas). 2008-04-03 antstolė priėmė vykdomojo dokumento įvykdymo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad vykdomąjį dokumentą įvykdyti nėra galimybės, nes teismo sprendimu suteiktose patalpose vykdomi remonto darbai. 2008-11-28 suinteresuotų asmenų atstovas pakartotinai kreipėsi į antstolę dėl vykdymo veiksmų atlikimo. 2008-12-02 antstolė priėmė patvarkymą dėl suinteresuotų asmenų įkeldinimo 2008-12-10 dieną. Teismas nustatė, kad po rekonstrukcijos tokių gyvenamųjų patalpų, į kurias suinteresuotiems asmenims teismo sprendimu buvo suteikta teisė įsikelti, nebeliko. Minėtos patalpos tapo negyvenamos patalpos pagal savo paskirtį. Teismas konstatavo, jog pagal CPK 18 str. įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, tačiau antstolis vykdydamas teismo sprendimą negali jo keisti savo iniciatyva. Antstolės 2008-12-02 patvarkymas buvo priimtas pakeičiant 2006-11-30 teismo sprendimą, nes patvarkyme ir teismo sprendime nurodytos patalpos, į kurias turi teisę būti įkeldintos P. P. ir I. P., nesutampa (neatitinka nei indeksai, nei plotas). Be to, antstolė tokį patvarkymą priimdama neturėjo jokių duomenų apie minėtas patalpas, iš kurių būtų galima spręsti, ar minėtos patalpos yra skirtos gyventi ir kokiais indeksais pažymėtas patalpas priskirti būtent suinteresuotiems asmenims. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis antstolė pakeitė teismo sprendimą ir nurodė įkeldinti suinteresuotus asmenis į konkrečiais indeksais įvardintas patalpas. Taip pat byloje nėra duomenų, ar nurodant konkrečias patalpas, į kurias ketinama įkeldinti suinteresuotus asmenis, buvo patikrinta, ar minėtos patalpos yra tinkamos gyventi. Teismas padarė išvadą, jog teismo sprendimą įvykdyti nėra galimybės dėl pasikeitusios faktinės padėties. Teismas pažymėjo, jog CPK 512 str. nustato 10 dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti, tuo tarpu antstolė, priėmusi patvarkymą 2008-12-02 dieną, įkeldinimo datą nurodė 2008-12-10, t. y. net nepraėjus paties patvarkymo apskundimo terminui. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės 2006-11-30 teismo sprendime konstatuota, jog pareiškėjas ne vieną kartą siūlė suinteresuotiems asmenims dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat siūlė jas apgyvendinti kitose gyvenamosiose patalpose. Todėl suinteresuotų asmenų motyvas, kad pareiškėjas dar neįsiteisėjus teismo sprendimui pradėjo patalpas rekonstruoti ir siekė nevykdyti teismo sprendimo, yra atmestas. Teismas laikė, jog pačios P. P. ir I. P. vengė vykdyti teismo sprendimą, kadangi vykdomasis dokumentas vykdyti buvo pateiktas tik 2008-02-08, kai iš patalpų jos buvo iškeldintos 2007 m. liepos mėnesį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys I. P. ir P. P. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-26 nutartį panaikinti ir klausimą išsprendus iš esmės, Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto skundą dėl antstolės D. M. 2008-12-02 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/00459 panaikinimo atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog nutartyje daroma nepagrįsta išvada, kad po rekonstrukcijos patalpų, į kurias suinteresuotiems asmenims buvo suteikta teisė įsikelti nebeliko, ir, kad patalpos tapo negyvenamos pagal paskirtį; patalpos, įvardintos indeksais 1-6 ir 1-5 faktiškai egzistuoja, o bendro naudojimo patalpos rekonstruotos tokia apimtimi, kad netrukdo įvykdyti teismo sprendimo. Apeliančių nuomone, neįvertinta aplinkybė, kad teisė į būstą yra viena pagrindinių žmogaus socialinių teisių. Nurodo, jog nepagrįstas teismo motyvas, kad patvarkymas priimtas pakeičiant sprendimą, kadangi antstolė įvykdė sprendimą tokia apimtimi, kuria jis buvo priimtas, o indeksų neatitikimas nelemia įsiteisėjusio sprendimo nevykdytinumo; nutartyje neįvardyta kokių dokumentų tokie indeksai neatitinka ir kodėl toks neatitikimas yra kliūtis vykdyti sprendimą. Nurodo, jog skundžiama nutartis iš esmės nemotyvuota, nepateikiama argumentų dėl patvarkymo neteisėtumo, tuo tarpu pareiškėjo elgesys niekaip nevertinamas. Apeliančių nuomone, išvada, jog dėl pasikeitusios faktinės padėties negalima įvykdyti teismo sprendimo, nepagrindžia antstolės patvarkymo neteisėtumo. Nurodo, jog tai, kad patvarkyme nurodyta įkeldinimo data nepraėjus patvarkymo apskundimo terminui, nesudaro pagrindo patvarkymo panaikinimui, kadangi antstolio vykdymo veiksmai atliekami neatsižvelgiant į galimybę juos apskųsti, be to sprendimai dėl įkeldinimo vykdomi skubiai. Nurodo, jog nutarties motyvai komentuojant 2006-11-30 sprendimą nepagrindžia patvarkymo neteisėtumo. Nepagrįstai motyvai dėl suinteresuotų asmenų vengimo vykdyti teismo sprendimą; nepagrįstai nevertinti pareiškėjo veiksmai vengiant vykdyti sprendimą.
Atskiruoju skundu antstolė D. M. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – 2008-12-02 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/00459 „Dėl vykdomojo dokumento tolimesnio vykdymo bei priverstinio įkeldinimo į patalpas“ palikti galioti. Apeliantės nuomone, nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, jog ginčo patvarkymu nėra keičiamas teismo sprendimas, o tik įgyvendinamas CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Patvarkymu nuspręsta išieškotojas įkeldinti į tas pačias, realiai egzistuojančias asmeninio naudojimo patalpas, kurios tik įvardintos skirtingai nei teismo sprendime, tai negalėtų reikšti sprendimo pakeitimo. Nurodo, jog CPK normos nenustato antstoliui nei pareigos, nei galimybės tikrinti teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl galiojant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-11-30 sprendimui, negali būti pripažįstamas neteisėtu patvarkymas, įgyvendinantis įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas prašo juos atmesti, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-26 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime dėsto argumentus dėl apeliančių I. P. ir P. P. veiksmų vykdant teismo sprendimą.
Atsiliepimu į apeliantės antstolės D. M. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys I. P. ir P. P. prašo antstolės atskirąjį skundą tenkinti. Sutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais.
Šalies argumentai
Apeliantės I. P. ir P. P. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto 15 760 Lt bylinėjimosi išlaidų I. P. ir P. P. naudai; įpareigoti Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą įmokėti 15 760 Lt į I. P. asmeninę sąskaitą, siekiant užtikrinti sprendimo dėl išlaidų atlyginimo įvykdymą, įvertinant Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto priešinimąsi vykdyti teismų sprendimus, t.y. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-11-30 įsiteisėjusio sprendimo antrą dalį dėl įkeldinimo civilinėje byloje Nr. 2-9504-464/2006 bei 2008-03-12 įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1822-101/2008. Nurodė, jog patyrė šias papildomas išlaidas, siekiant įvykdyti sprendimą dėl jų įkeldinimo, dėl Instituto kaltės, t. y. dėl jo neteisėtų, iš anksto suplanuotų, veiksmų siekiant apsunkinti, o tiksliau išvengti jam nepalankaus sprendimo vykdymą. Apeliančių nuomone yra pagrindas vadovautis CPK 443 str. 6 d. nustatyta išimtimi.
Apeliantės I. P. ir P. P. pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, motyvuodamos tuo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikė paaiškinimus dėl 2009-01-26 nutarties argumento bei jų priedus – rašytinius įrodymus.
Apeliančių I. P. ir P. P. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo tenkinamas iš dalies. CPK 314 str. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujai pateiktus įrodymus. CPK 42 str. 1 d. reglamentuota šalių teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus, atsižvelgiant į tai kolegija priima apeliančių pateiktus rašytinius paaiškinimus, tačiau pateiktuose paaiškinimuose suformuluoti prašymai (reikalavimai) teismui vertintini, kaip nauji reikalavimai – atskirojo skundo papildymas. CPK 323 str. draudžia keisti ar pildyti skundą pasibaigus skundo padavimo terminui. Akivaizdu, kad 2009-04-29 apeliančių pateiktas dokumentas, yra pateiktas pasibaigus apskundimo terminui, todėl prašymai (reikalavimai) nepriimami. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.). Minėtame straipsnyje nurodytas dokumentą išdavęs (gavęs) asmuo traktuotinas tik kaip juridinis, o ne fizinis asmuo. Prie paaiškinimų pridėti priedai patvirtinti pačios apeliantės – I. P., konstatuotina, jog jie neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, todėl atsisakoma juos priimti, grąžinant apeliantėms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmetami.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.
Pirmiausia kolegija pasisako dėl apeliančių P. P. bei I. P. atskirojo skundo argumentų, kadangi šis skundas gautas anksčiau nei antstolės D. M. atskirasis skundas.
Byloje kilęs ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-11-30 sprendimą. Esminis pareiškėjo argumentas vertinant antstolio veiksmus – tai, jog skundžiamu 2008-12-02 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr.0012/08/00459 antstolė D. M. įkeldino P. P. ir I. P. į patalpas, kurioms po pastato rekonstrukcijos, atlikus patalpų kadastrinius matavimus yra suteikti indeksai, kurie visiškai neatitinka patvarkyme nurodytų indeksų, skiriasi ir patalpų plotai bei paskirtis – taip netinkamai įvykdytas sprendimas.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2006-11-30 sprendime imperatyviai nurodė, į kokiais indeksais ir kokio ploto patalpas P. P. ir I. P. turi būti įkeldintos – į gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 1–6 (16,84 kv.m), 1-5 (13,15 kv.m) su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (8,93 kv.m), 1-2 (2,42 kv.m), 1-3 (1,14 kv.m), 1-4 (7,74 kv.m) ir 1-7 (2,19 kv.m). CPK 585 str. 3 d. numatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.), kuris išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal CPK 18 str. įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Iš CPK 767 str. 1 d. nuostatos, jog pagal teismo sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte, seka, kad ir įkeldinama gali būti tik į teismo sprendimu imperatyviai nurodytas patalpas, atsižvelgiant į jų unikalius numerius, indeksus, bei plotą. Esant faktinei situacijai, kuomet po teismo sprendimo patalpos rekonstruotos ir nebeatitinka nurodytųjų teismo sprendimu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 589 str.). Todėl kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, jog nepagrįstas teismo motyvas, kad patvarkymas priimtas pakeičiant sprendimą, kadangi antstolė įvykdė sprendimą tokia apimtimi, kuria jis buvo priimtas, o indeksų neatitikimas nelemia įsiteisėjusio sprendimo nevykdytinumo.
Apeliantės nurodo, jog nutartyje neįvardyta, kokių dokumentų tokie indeksai neatitinka ir kodėl toks neatitikimas yra kliūtis vykdyti sprendimą – pažymėtina, jog byloje yra pateiktas patalpų (duomenys neskelbtini) planas iki rekonstrukcijos (b.l. 27) ir po rekonstrukcijos (b.l. 28) bei pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija 2008-07-17 atliktų matavimų pagrindu (b.l. 29-31), šiuose dokumentuose yra nurodyti patalpų indeksai ir plotai, iš šių dokumentų ir matyti, jog pasikeitė patalpų indeksai ir plotai. Vien indeksų nenurodymas nutartyje nedaro nutarties neteisėta, kadangi iš bylos faktinių aplinkybių bei nutarties turinio yra aišku, dėl kokių patalpų vyksta ginčas. Apeliančių vertinimu, nepagrįsta teismo nuoroda, jog nėra duomenų, ar buvo patikrinta, ar patalpos, į kurias ketinama įkeldinti, tinkamos gyventi, kadangi tokios pareigos antstoliui įstatymas nenumato. Kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi CPK 767 str. 1 d. nurodoma, jog įkeldinama į gyvenamąsias patalpas, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-11-30 sprendime taip pat nurodoma, jog įkeldinama į gyvenamąsias patalpas. Esant duomenims, jog antstolei buvo žinoma apie patalpų rekonstrukciją bei dėl to buvus priimtam 2008-04-03 vykdomojo dokumento įvykdymo negalimumo aktui, darytina išvada, jog 2008-11-28 gavus prašymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nėra pakankami duomenys spręsti dėl galimumo įkeldinti.
Nepagrįstu kolegija laiko apeliančių argumentą dėl nutarties motyvų nebuvimo. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų glaustumas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą nutartį formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Kolegija laiko, jog nevertintini apeliančių atskirojo skundo bei paaiškinimų argumentai dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo vengiant vykdyti teismo 2006-11-30 sprendimą bei dėl apeliančių veiksmų siekiant įvykdyti minėtą sprendimą, kadangi pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų veiksmų vykdant teismo sprendimą vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šios priežasties vertintini kaip pertekliniai tiek pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atsiliepimų į skundą bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai šiuo klausimu.
Apeliantės nurodo, jog tai, kad patvarkyme nurodyta įkeldinimo data nepraėjus patvarkymo apskundimo terminui, nesudaro pagrindo patvarkymo panaikinimui, kadangi antstolio vykdymo veiksmai atliekami neatsižvelgiant į galimybę juos apskųsti, be to sprendimai dėl įkeldinimo vykdomi skubiai. Pirmosios instancijos teismo teiginį, jog CPK 512 str. nustato 10 dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti, tuo tarpu antstolė, priėmusi patvarkymą 2008-12-02 dieną, įkeldinimo datą nurodė 2008-12-10, t. y. net nepraėjus paties patvarkymo apskundimo terminui, kolegija vertina kaip neesminį skundžiamo antstolės patvarkymo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, jog konstatuotas patvarkymo neteisėtumas kitu pagrindu, kolegija laiko, jog termino klausimas nėra esminis tiek patvarkymo, tiek nutarties teisėtumui ir pagrįstumui vertinti, todėl plačiau nepasisako dėl šių apeliančių argumentų.
Analogiškais argumentais netenkinamas ir antstolės D. M. atskirasis skundas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirieji skundai atmetami, paliekant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-26 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliančių I. P. ir P. P. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, atlyginimo netenkinamas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.), t. y. išlaidos susijusios su šios bylos – skundo dėl antstolio veiksmų, nagrinėjimu. Apeliantės gi prašo atlyginti išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, prašyme nedetalizuoja ir neišskiria patirtų išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, jog dėl prašomų išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, atlyginimo klausimo apeliantės I. P. ir P. P. gali kreiptis atskirame procese, nes kaip minėta, prašomos priteisti išlaidos nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu. Kolegija taip pat nesutinka, jog yra pagrindas vadovautis CPK 443 str. 6 d. numatyta išimtimi, kadangi netenkinus apeliančių atskirojo skundo, pareiškėjas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas yra šią bylą laimėjusi šalis ir iš jo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantėms P. P. ir I. P. prie rašytinių paaiškinimų pridėtus priedus.