- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- e2YT-4572-1024/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01304-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B. buvo sužalotas (duomenys neskelbtini)nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1979 m. rugsėjo 8 d. metu.
2. Pareiškėjas nurodo, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini)teritorijoje (tuo metu (duomenys neskelbtini)darbo funkcijų atlikimo lauku, 1979 m. rugsėjo 6 d., apie 9 val., ne dėl savo kaltės patyrė traumą – nelaimingo atsitikimo metu pienovežis, surinkinėjęs iš kolūkio pieną, pravažiuodamas nepastebėjo A. B. ir su cisternos kraštu kliudė A. B., jo dešiniąją pusę, išmušė tris dantis, perskėlė galvą, o svarbiausia sužalojo dešinę ranką, kurios nevaldo iki šiol. 1980 m. kovo 12 d. medicininės darbingumo ekspertizės komisija darbingumo ekspertizės aktu nustatė II invalidumo grupę dėl dešinės rankos paralyžiaus dėl traumos, įvykusios darbo metu 1979 m. rugsėjo 6 d. A. B. nelaimingo atsitikimo darbe buvo be sąmonės, jį skubiai išvežė į ligoninę, dėl traumos nebuvo orientuotas, be to dėl jauno amžiaus ir teisės nežinojimo, negalėjo žinoti ar nelaimingas atsitikimas buvo formaliai užfiksuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Įvykio niekas neginčijo. Pareiškėjas sužalojimus gydėsi Lietuvoje ir užsienyje, tačiau rankos valdymo atstatyti nepavyko. Sulaukus pensijinio amžiaus, jam tapo žinoma, kad jam turėtų priklausyti netekto darbingumo periodinė kompensacija, tačiau sužinojo, kad kliūtis kompensacijai gauti – nelaimingo atsitikimo darbe akto neturėjimas. Todėl norėdamas apginti savo teisėtus interesus, turi siekti nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo teismine tvarka. Pareiškėjo prašomas nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo prašomą nustatyti faktą arba atkurti tokį faktą patvirtinančių prarastų dokumentų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau ir – VSDFV) nurodė, kad jie nėra gavę nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1979 m. rugsėjo 6 d. Tverų kolūkyje, akto, kurį būtina pateikti norint gauti netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensaciją, kuri yra mokama asmeniui netekus darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo padarinių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
5. Šioje byloje pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų gauti vienkartinę ir/ar periodinę netekto darbingumo kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Tokius santykius reguliuoja nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. galiojantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas ir nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Kuris iš šių įstatymų taikytinas priklauso nuo įvykio, kuris gali būti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas, datos. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Kadangi pareiškėjas buvo sužalotas 1979 m. rugsėjo 8 d., tai nagrinėjamam atvejui taikytinas būtent Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – Įstatymas). Būtent šio įstatymo taikymą nelaimingiems atsitikimams darbe, įvykusiems iki 1999 m. gruodžio 31 d., pripažįsta ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2008).
6. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad nelaimingas atsitikimas darbe – ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta. Pagal Įstatymo nuostatas, teisę į žalos atlyginimą turi nukentėjusieji, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo sužalota Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis (Įstatymo 5 straipsnis). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau – įmonė), ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta: 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta; 4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą.
7. Pažymėtina, kad sveikatos pakenkimas pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ne savaime dėl to, kad jis įvyko, o tik tada, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbuotojas netenka darbingumo. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo profesine liga, kuris yra išreiškiamas procentais. Pagal Įstatymo 12 ir 13 straipsnius, priklausomai nuo netekto darbingumo procentų išmokama arba vienkartinė, arba periodinė netekto darbingumo kompensacija. Tai reiškia, kad kompensacijai dėl sužalojimo darbe gauti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir darbingumo netekimo. Kasacinis teismas pabrėžia, kad turi būti nustatyta, kuria dalimi darbingumo netekimas buvo nulemtas nelaimingo atsitikimo metu buvusių darbdavio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2008).
8. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad A. B. nuo 1976 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini). 1976 m. gruodžio 27 d. jis priimtas į kolūkio narius. 1981 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini)pareiškėjas perkeltas dirbti į saugos inspektoriaus pareigas. Šias aplinkybes pagrindžia pareiškėjo pateikta Kolūkio darbininko darbo knygelė LIT Nr. 0038450. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktais (duomenys neskelbtini)darbo laiko apskaitos duomenimis, A. B. 1979 m. rugsėjo mėn. dirbo 5 dienas.
9. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A. B. patirti sužalojimai, įskaitant ir dešinės rankos sužalojimą, dėl kurio jis prašo nustatyti nagrinėjamą juridinį faktą, buvo patirti 1979 m. rugsėjo 8 d. Šias aplinkybes patvirtina 1980 m. kovo 12 d. medicininės darbingumo ekspertizės komisijos darbingumo ekspertizės aktas, juo A. B. iki 1981 m. balandžio 1 d. nustatytas II grupės invalidumas dėl dešinės rankos paralyžiaus, kurį, kaip nurodyta akte, lėmė dešinio peties nervinio rezginio sužalojimas, 1979 m. rugsėjo 8 d. įvykio – avarijos metu. Akte taip pat nurodyta, kad A. B. taikytas gydymas, buvo atlikta operacija, tačiau norimo rezultato nedavė.
10. Kaip jau paminėta aukščiau, invalidumas/netektas darbingumas A. B. pirmą kartą nustatytas 1980 m. kovo 12 d. dėl rankos paralyžiaus, kas nurodyta akte ties pagrindine diagnoze bei sprendimo pagrindu, nors grafoje ties invalidumo priežastimi nurodyta – bendras susirgimas. Medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1983 m. balandžio 6 d. pažymėjimu Nr. 006194 A. B. nustatytas trečios grupės invalidumas neterminuotai. 2007 m. birželio 29 d. A. B. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyriuje išduotas neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis, jog A. B. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.
11. Byloje esantys duomenys iš A. B. ligos istorijos taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo nelaimingo įvykio darbe – 1979 m. rugsėjo 8 d., buvo gydomas įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. Pareiškėjo ligos istorijoje užfiksuota, kad nuo 1981 m. lapkričio 3 d. iki 1981 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas A. B. dėl dešinio peties nervinio rezginio pažeidimo gydėsi S. P. Botkino Lenino miesto klinikinėje ligoninėje. Iš UAB „Plungės sveikatos centras“ pareiškėjui pateiktų medicininių dokumentų – ligos istorijos Nr. 3792, taip pat nustatyta, kad A. B. nuo 1979 m. rugsėjo 8 d. iki lapkričio 16 d. buvo gydomas stacionariai, dėl nelaimingo atsitikimo (nurodyta: 1979 m. rugsėjo 8 d. 10 val. 20 min. atsitrenkė į sunkvežimį). Taip pat, iš karto po įvykio, t. y. nuo 1979 m. rugsėjo 8 d., pareiškėjui suteiktas nedarbingumas – (duomenys neskelbtini) profsąjungos komiteto posėdžio 1979 m. gruodžio 20 d. nedarbingumo lapelių svarstyme nurodyta, kad A. B. dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nedarbingumo laikotarpiu nuo rugsėjo 8 d. iki gruodžio 6 d. nutarta mokėti 100 proc. darbo užmokesčio(duomenys neskelbtini)profsąjungos komiteto posėdyje 1979 m. spalio 10 d. A. B. nutarta skirti 50 rublių pašalpą, o 1980 m. spalio 23 d – 30 rublių pašalpą, gydymo išlaidoms. A. B. prašant 1980 m. rugpjūčio 14 d. jam išduotas siuntimas į Druskininkų sanatoriją nuo rugsėjo 26 d.
12. Kitų duomenų ar įrašų apie tai, kad 1979 m. rugsėjo 8 d. įvykis būtų tinkamai įformintas nelaimingo atsitikimo darbe aktu, ar apie įvykį būtų pranešta teisėsaugos institucijoms, ar būtų kitokių duomenų, kuriuose būtų detaliai užfiksuotos įvykio aplinkybės, nėra.
13. Pareiškėjo pateikti duomenys bei liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas A. B. 1979 m. rugpjūčio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir tą dieną, tiesioginių darbo funkcijų atlikimo metu, A. B. patyrė nurodomus sužalojimus, iš kurių ir dešinės rankos traumą, lėmusią dalinį dešinės rankos paralyžių, dėl ko jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Taigi, minėti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjo netekto darbingumo, kuris yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo pagal Įstatymą, ir 1979 m. rugsėjo 8 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra priežastinis ryšys.
14. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai notarine tvarka patvirtinti liudytojų parodymai. Liudytojas J. B. patvirtino, kad 1979 m. rugsėjo 8 d. buvusiame (duomenys neskelbtini)kolūkyje, kuriame liudytojas dirbo elektriku, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pro šalį važiavęs pienovežis kliudė A. B., ir nubloškė jį į šalį. Po įvykio A. B. buvo be sąmonės, nugabentas į (duomenys neskelbtini) ambulatorija, o iš jos greitosios medicininės pagalbos automobiliu išgabentas į Plungės ligoninę. Patvirtino, kad po įvykio A. B. nebevaldo dešinės rankos. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas S. V.. Liudytojas S. P. nurodė, kad jis dirbo Plungės rajono vidaus reikalų skyriaus Valstybinės automobilių inspekcijos skyriuje ir nors įvykio tiesiogiai nematė, žino, kad 1979 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini)kolūkyje pienovežis kliudė A. B. ir jį smarkiai sužalojo, A. B. iki šiol nevaldo dešinės rankos.
15. Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog pareiškėjas A. B. dirbdamas (duomenys neskelbtini), 1979 m. rugsėjo 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė sužalojimus, iš kurių ir dešinės rankos traumą, dėl ko jam nustatytas dalinis nedarbingumas (50 proc). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pareiškėjo sveikatos sužalojimą, įvykusį 1979 m. rugsėjo 8 d., pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, kaip tai apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 1 punkte. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – pareiškėjas galės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio, susijusio su nelaimingo atsitikimo darbe padariniais, nustatymo, o vėliau ir dėl žalos atlyginimo, kaip tai numato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366, todėl pareiškėjo pareiškimas patenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 445 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) kolūkyje nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1979 m. rugsėjo 8 d., metu.
Juridinis faktas nustatytas netekto darbingumo vienkartinės ir/arba periodinės kompensacijos gavimui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.