- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-579-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., A. T., L. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. As-727/08 pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys S. K. , A. T. , L. T. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė N. Šiugždaitė 2008-04-14 pateikė pareiškimą, prašydama išaiškinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002-07-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-09/2002, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004-12-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-99-18-19/2004 ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6698-131/2007 vykdymo tvarką nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinio turto ir kitokio (CPK 589 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-21 nutartimi atsisakė priimti antstolės pareiškimą dėl teismo procesinių sprendimų ir jo vykdymo išaiškinimo, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutas taikomas konkrečioje teismo išnagrinėtoje byloje, atskirai kiekvienoje iš jų. Teismas konstatavo, kad vienu ir tuo pačiu prašymu negalima prašyti išaiškinti trijų skirtingose bylose ir faktiškai pagal skirtingus reikalavimus priimtų procesinių sprendimų. Teismas, pažymėjęs, kad toks prašymas, koks yra paduotas teismui, negali būti nagrinėjamas, atsisakė jį priimti (LR CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 278 str., 589 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Antstolė N. Šiugždaitė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-21 nutartį ir perduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti antstolio pareiškimą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, pažeidė CPK 5 str. 3 d. ir 6 str. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą, netinkamai taikė ir aiškino CPK 278 str. 1 d. bei 589 str., teigdamas, jog su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo reikalinga kreiptis, kaip taisyklė, į bylą išnagrinėjusį teisėją.
2) Teismas, atsisakydamas priimti antstolio pareiškimą, nesilaikė CPK 7 str. nustatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi bylos šalys yra tos pačios, byla galėtų būti išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, taip pat įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpesnį laiką ir ekonomiškiau. Jeigu antstolis kreiptųsi į teismą kiekvienoje atskiroje byloje, kad šis išaiškintų sprendimų vykdymo tvarką, atskirų bylų sumos būtų mažos, todėl tokiu būdu teismas galėtų manyti, kad netikslinga nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, nes esant mažai skolos sumai užtektų tik asmeninio skolininko turto. Atskirai nagrinėjant tokio pobūdžio antstolio prašymus, priimti teismo sprendimai atskirose bylose apims tik atskirų vykdomųjų bylų sumas, bet ne visą skolininko A. T. bendrą skolos išieškojimą kompleksiškai.
3) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2008-04-21 nutartį, pažeidė CPK 4 str., kadangi nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, kurioje buvo pažymėta, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.
Atskirasis skundas tenkintinas. Pareiškėjui pateikus teismui pareiškimą, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia pareiškimo pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, ar pateikti įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl pareiškimo priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Kolegija nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes pareiškėjai turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, siekiant išsiaiškinti, kokių teisinių pasekmių siekia antstolė (ar teismo sprendimų išaiškinimo, ar išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą). Apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškimo pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 115 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.