- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- A-858-3031-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03777-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ŽVC” (toliau – ir pareiškėjas, UAB „ŽVC“) su skundu (b. 1. 1-8) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, STT, Tarnyba) 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, išdėstytą rašte Nr. 4-01-3975 „Dėl pranešimo nagrinėjimo” (toliau – ir Raštas, Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą spręsti pareiškėjo 2010 m. lapkričio 18 d. pranešime Nr. 02-10/287 „Dėl galimai atliktų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų” (toliau – ir Pranešimas) reiškiamus prašymus iš naujo; 3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, jog STT Rašte teigia, kad, vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią ES ir užsienio valstybių finansines paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui, rinkti, kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, apie ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtą gavimą ir naudojimą yra FNTT kompetencija. Taigi, pareiškėjas manė, kad atsakovas priėmė administracinės procedūros sprendimą, nors tokios kompetencijos nagrinėti Pranešimą neturėjo. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2-263 (toliau – ir Tvarka), 20 punkte nustatyta, kad pranešimai ir skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiajame skirsnyje nestatytą administracinę procedūrą. Tvarkos 18 punkte reglamentuojama, kad, jeigu STT yra neįgaliota spręsti pranešimuose ar skunduose išdėstytų klausimų, pranešimas ar skundas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo STT dienos persiunčiamas kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama asmeniui. Tokia norma įtvirtinta ir VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje. Tačiau nepaisant nustatyto reguliavimo STT priėmė Pranešimą ir jo pagrindu priėmė Raštą. Pažymėjo, kad įstatymo viršenybės principas draudžia veikti neturint tam reikiamų įgaliojimų, todėl darė išvadą, jog Raštas yra neteisėtas, nes STT neturėjo kompetencijos jį priimti. Tvirtino, kad pagal Tvarkos 23 punktą pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas, kita institucija jau yra priėmusi administracines procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, ir jeigu nuo skunde ar pranešime nurodytų pažeidimų padarymo iki pranešimo ar skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Kadangi tokių aplinkybių pareiškėjo Pareiškimo padavimo nebuvo, todėl STT turėjo vadovautis Tvarkos 20 punktu, VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi ir pareiškėjo prašymą persiųsti. Akcentavo, kad STT tokiais savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Priėmus Pranešimą nagrinėti ir jo pagal kompetenciją neperdavus nagrinėti kitam subjektui, pareiškėjas tikėjosi, kad STT kompetentingai įvykdys tyrimą pagal pateiktus duomenis. Teigė, jog Raštas yra naikintinas, nes jis pažeidžia Tvarkos 18 punktą, VAĮ 3 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį bei yra priimtas pažeidžiant procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nurodė, kad Sprendimas neatitinka ir imperatyvių reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. STT Sprendimas nėra pažymėtas jokiu antspaudu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-944/2010, 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1021/2010. Teigė, jog STT nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl nusikalstamų veikų, susijusių su ES paramos skyrimu MG AB „Precizika”. Paaiškino, jog dėl ES paramos buvo kreiptasi į kitas institucijas, o į STT buvo kreiptasi esant įtarimui, kad šios institucijos pareigūnai padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ginčo atveju yra neesminė aplinkybė, kad šios korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos skiriant ES paramos lėšas. Pareiškimas pateiktas dėl viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) pareigūnų galimai atliktų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Pabrėžė, kad jokiame teisės akte, nei Tvarkoje, nei STT darbo reglamente ar bet kokiame kitame nėra nustatyta pareiškimą paduodančio asmens pareiga nurodyti konkrečias faktines, teisines aplinkybes, pagrindžiančias korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog STT paskirtis yra korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų atskleidimas, ši institucija turi tam reikalingus įgaliojimus. Privatūs subjektai, pateikiantys STT pareiškimus, neturi jokių valdingų įgaliojimų, fiziškai negali surinkti duomenų (neabejotinai slepiamų), susijusių su korupcinio pobūdžio teisės pažeidimais. STT reikalavimas, kad pareiškėjas pateiktų konkrečius duomenis, susijusius su korupcinio pobūdžio pažeidimų buvimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis STT paskirčiai, uždaviniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 daliai. Toks reikalavimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – ir STTĮ) 7 straipsniui, kuriame nurodyta STT funkcija – korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų išaiškinimas. STT turi reikiamus įgaliojimus išreikalauti dokumentus ir informaciją iš privačių ir viešojo administravimo subjektų pradėjusi tyrimą. Tokios galimybės privatūs subjektai (tarp jų ir pareiškėjas) neabejotinai neturi. STT pozicija, kad pareiškėjas Pranešime nepateikė konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją nėra teisinio pagrindo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Tokio reikalavimo pareiškėjui kėlimas pažeidžia pagrindines procedūras, turinčias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat STTĮ 7 straipsnyje įtvirtintus STT uždavinius.
Atsiliepimas
Atsakovas STT su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 43-47) nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagristas. Teigė, kad pareiškėjas dėl jo nuomone neteisėtai skirtos paramos projektui ir poveikio aplinkai vertinimo kreipėsi į kompetentingas institucijas, o taip pat ir į atsakovą, tačiau tyrimo atlikti neprašė. Atkreipė dėmesį, kad tai pripažįsta ir pareiškėjas skunde pateikdamas argumentus, jog dėl ES paramos skyrimo buvo kreiptasi į kitas institucijas. Pareiškėjas prašė STT atlikti tyrimą, ar LVPA direktorė ir kiti šios institucijos darbuotojai neatliko veiksmų, susijusių su paramos projektui skyrimu, kurie laikytini korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis vadovaujantis korupcijos samprata, nustatyta STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl atsižvelgiant į suformuluotą prašymą ir faktines aplinkybes, kad dėl ES paramos skyrimo buvo kreiptasi į kitas institucijas, o taip pat pačiam pareiškėjui faktiškai pripažįstant, kad STT nebuvo prašoma tirti ES paramos skyrimo teisėtumo, atsakovas laikė, kad skundo argumentai dėl Tvarkos 18 punkto, VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 4 dalies, o taip pat dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai aiškina Sprendimo turinį, o būtent jo dalį, susijusią su nurodyta FNTT kompetencija ir siūlymu, turint konkrečių duomenų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, susijusius su ES finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, kreiptis į šią instituciją. Akcentavo, kad gramatiniu, loginiu ir sisteminiu teisės aiškinimo būdais aiškinant Pranešime suformuluotą prašymą ir Sprendimo turinį konstatuotina, jog atsakovo sprendimas yra išdėstytas Sprendimo antrojoje pastraipoje, kurioje nurodyta, kad STT, vadovaudamasi STTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o Pranešime nepateikta konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją nėra teisinio pagrindo. Trečioji ir ketvirtoji Sprendimo pastraipos yra informacinės (paaiškinančios, suteikiančios informaciją), atsižvelgiant į Pareiškime nurodytas aplinkybes, kurių STT nebuvo prašoma tirti. Kadangi pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad negavo atsakymų į raštus valstybės įstaigoms, Sprendimo trečiojoje pastraipoje buvo paaiškinta, kas reglamentuoja viešojo administravimo subjektų veiklą, administracinės procedūros terminai, bylų dėl valstybės ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, teismingumas. Remiantis tuo, jog Pranešime buvo pateikiama pareiškėjo nuomonė, kad ES paramos skyrimo projektui ,.Industrine technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai (MODk(NE)” ES struktūrinių fondų parama galėjo būti skirta neteisėtai, todėl Sprendimo ketvirtojoje pastraipoje papildomai nurodyta FNTT kompetencija atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, įgyvendinant prevencines priemones, užkertančias kelią ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui, renkant, kaupiant, analizuojant ir apibendrinant informaciją apie ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtą gavimą ir naudojimą ir pasiūlyta, turint konkrečių duomenų apie nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su ES finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, kreiptis į šią instituciją.
Pažymėjo, jog Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, nes neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių ir nesukelia pasekmių pareiškėjui, todėl VAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos ir skundo argumentai šiuo aspektu atmestini. Sistemiškai vertinant pareiškėjo poziciją dėl Sprendimo prilyginimo individualiam administraciniam aktui vien tik antspaudo nebuvimas laikytinas nesudarančiu pagrindo akto panaikinimui. Paaiškino, jog pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi, nes juose nagrinėti atvejai, kai individualius administracinius aktus pasirašė nekompetentingi asmenys. Tvirtino, kad pareiškėjo Pranešime buvo pateikta abstrakti pareiškėjo nuomonė nenurodant konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl nebuvo teisinio pagrindo pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog, remiantis Nuostatų 5.21, 5.5 ir 5.72 punktais, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pražeidimus, susijusius su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui, rinkti, kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją apie ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtą gavimą ir naudojimą yra FNTT kompetencija. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) 2010 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. ((24.13-02)-5K-1023477-5K-1023642)-6K-1010786 „Dėl Įtariamo pažeidimo skiriant ES paramą” atsakė į pareiškėjo 2010 m. spalio 18 d. kreipimąsi Nr. 02-10/263, kuriame nurodė, kad LVPA projekto paraišką įvertino nepažeisdama Apraše nustatytų reikalavimų (b. 1. 106-107). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. VR-1.7-1887 „Dėl informacijos suteikimo” pareiškėjui nurodė, kad Industrinės fotoelektros laboratorijos įrengimui, t. y. fotoelektrinių modulių pusiau automatinės surinkimo linijos įrengimui pagal projektą „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamyba” poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia (b. 1. 108). Nurodė, jog, remiantis STT Įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Tarnyba yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga, statutiniais pagrindais veikianti valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones. Asmenų priėmimą, jų pranešimų ir skundų apie viešojo administravimo subjekto neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, registravimą, nagrinėjimą ir atsakymu reglamentuoja Tvarka. Tvarkos 18-29 punktuose nustatyta, kad, jeigu STT yra neįgaliota spręsti pranešimuose skunduose išdėstytų klausimų, pranešimas ar skundas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo STT dienos persiunčiamas kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama. Pranešimai ir skundai nagrinėjami pagal VAĮ trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą.
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ginčo atveju atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo Pranešimą nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, jo aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio veikas, todėl STT pagal kompetenciją neturi jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimą. Pažymėjo, kad jokių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytas išvadas, teismui pareiškėjas taip pat nepateikė. Pareiškėjas tiek skunde, tiek jos atstovas teismo posėdyje rėmėsi tik prielaidomis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Finansų ministerija nenustatė, kad LVPA projekto paraišką įvertino pažeisdama teisės aktuose (Apraše) nustatytus reikalavimus. Todėl nurodė, jog neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas.
Teismas nesutiko su Tarnybos pozicija, kad Sprendimas nėra individualus administracinis aktas ir nurodė, jog Sprendimas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini VAĮ nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai. Pažymėjo, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004, Nr. A444-203/2005, Nr. A63-994/2008). Pabrėžė, jog Sprendimas nėra patvirtintas antspaudu, tačiau jis iš esmės atitinka VAĮ nurodytus reikalavimus. Tai, kad Sprendimas nepatvirtintas atspaudu, nesudaro pagrindo jo laikyti savaime neteisėtu. Teismas nustatė, jog Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 130-137) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sprendime cituoja daug teisės normų, tačiau neaiškina šių teisės normų turinio, jų reikšmės nagrinėjant skundą, sprendime nepasisako dėl atsakovo veiksmų atitikimo cituojamoms teisės normoms. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien teisės normų citavimas negali būti laikomas tinkama teismo sprendimo motyvacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-342/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-260/2011). Nurodo, jog VAĮ nuostatos, įtvirtintos aukštesnės teisinės galios akte, turi prioritetą prieš Tvarkos nuostatas, kurios negali prieštarauti VAĮ nuostatoms, nes būtų pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas (VAĮ 3 str. 1 p.). Atsakovas Sprendime konstatavo, kad kompetentingas subjektas nagrinėti Pareiškimą yra FNTT (b. l. 121-124). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais toks subjektas nustatęs savo kompetencijos stygių savo iniciatyva perduoda asmens skundą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui, yra teisėti, atitinkantys VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje bei viešojo administravimo veiklai keliamo subsidiarumo principo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-176/2011). Tuo tarpu neturintis kompetencijos nagrinėti asmens prašymą (skundą) privalo savo iniciatyva perduoti tokį prašymą (skundą) nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-980/2010, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-651/2010). Pažymi, jog atsakovas nepaaiškino, kodėl Sprendimą priėmė nesivadovavęs VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi. Todėl Sprendimas pažeidžia net tik VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, bet ir teisėtų lūkesčių principą. Pabrėžia, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, nes jis prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 3 daliai.
Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti įrodymus dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Todėl pareiškėjui buvo nepagrįstai perkelta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodinėjimo, tyrimo, pareiga, kurios jis faktiškai negali įgyvendinti, nes neturi nei tam reikiamų įgaliojimų, nei patirties. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog Pareiškime nurodyti duomenys yra nepakankami, kad atsakovas pagal savo kompetenciją privalėtų pradėti tyrimą dėl galimai atliktų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Teigia, jog Pareiškime pareiškėjas pateikė visą savo turimą informaciją. Objektyviai negalima iš pareiškėjo reikalauti atlikti išsamų tyrimą ir pateikti atsakovui dar daugiau duomenų apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nes tai yra atsakovo funkcija, kuriai įgyvendinti ši institucija buvo sukurta.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas grindžia Finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. ((24.13-02)-5K-1023477-5K-1023642)-6K-1010786 „Dėl įtariamo pažeidimo skiriant ES paramą” (b. l. 106-107) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. VR-1.7-1887 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 108), kurie pagrindžia, kad skiriant ES paramą MG AB „Precizika” projektui nebuvo atliktos jokios korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Pažymi, jog šie individualūs administraciniai aktai šiuo metu yra ginčijami ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1192-561/2011 ir administracinėje byloje Nr. I-1576-426/2011. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 konstatavo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Todėl laikytina, jog teismo sprendime nurodomi administraciniai sprendimai teismo sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo sukūrę galutinai apibrėžto, neginčijamo, teisinio santykio, nebuvo ir nėra sukūrę atitinkamiems subjektams teisių ir pareigų. Todėl negali būti laikomi įrodymais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas tokiais administraciniais sprendimais neturėjo remtis priimdamas sprendimą ir dėl to, kad, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nusprendus, jog šie aktai yra neteisėti ir juos panaikinus susiklostytų situacija, kad sprendimas būtų pagrįstas negaliojančiais ir neteisėtais administraciniais aktais. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1164/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-3 43/2011.
Atsiliepimas
Atsakovas STT atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 156-160) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas Sprendime konstatavo ne savo kompetenciją yra nepagrįsti. Pateikia paaiškinimus dėl STT rašto turinio, kurie yra nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, jog STT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas institucijos kompetencijos ribose. Šis raštas savaime nesukelia pasekmių UAB „ŽVC”. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą administracinių teismų praktiką aplinkybė, kad viešojo administravimo sprendimas yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo ar kito įgalioto pareigūno, bet nėra patvirtintas antspaudu kaip nurodyta VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje, laikytina formaliu, neturinčiu įtakos sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui pažeidimu ir nesudaro pagrindo naikinti patį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A2-738-05, Nr. A14-l757-05, Nr. A261-633/2011). Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu negali sudaryti pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Nurodo, jog Pranešime yra pateikta abstrakti pareiškėjo nuomonė, nenurodant konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Todėl nebuvo teisinio pagrindo pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją. Teigia, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateikiamas įrodymų byloje vertinimas ir nurodyti sprendimo motyvai.
STT pabrėžia, jog teismo posėdis Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko 2011 m. vasario 23 d. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. UAB „ŽVC” faktinių duomenų apie byloje esančių rašytinių įrodymų apskundimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.
Byloje ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 4-01-3975 „Dėl pranešimo nagrinėjimo” teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl STT pareigos pakartotinai spręsti pareiškėjo 2010 m. lapkričio 18 d. pranešime Nr. 02-10/287 „Dėl galimai atliktų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų” pareikštą prašymą.
Vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad būtina įvertinti byloje susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2010 m. lapkričio 18 d. pranešime Nr. 02-10/287 „Dėl galimai atliktų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų” (b.l. 26-28) pateiktos informacijos ir suformuluoto prašymo („atlikti tyrimą, ar <...> neatliko veiksmų, <...> kurie galėtų būti laikytini korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, vadovaujantis korupcijos sąvoka, nustatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str. 2 d.“) pareiškėja į atsakovą kreipėsi iš esmės siekdama, kad ši institucija įvertintų pareiškėjo pateiktą ir kitą informaciją, ir, esant pagrindui, pradėtų ikiteisminį tyrimą. Iš 2010 m. lapkričio 25 d. STT rašto Nr. 4-01-3975 „Dėl pranešimo nagrinėjimo” turinio matyti, kad atsakovas minėtame rašte nurodytais motyvais atsisakė tirti šį klausimą, t. y. de facto atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip atsisakymo pradėti tyrimą pagrindas nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo pranešime nepateikta konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio veikas, todėl pradėti tyrimą nėra pagrindo, taip pat tai, kad už pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, tyrimą yra atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (b.l. 30-31).
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas kompetentingas tirti korupcinio pobūdžio nusikaltimus, privalėjo tą daryti byloje aptariamu atveju, taip pat siekia įpateigoti atsakovą atlikti pareiškėjo minimą tyrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad su ikiteisimiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja, organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Iš pirmiau nurodytų Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ir LR BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas Raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, faktiškai jis tokį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą išreiškė ginčijamu Raštu.
Atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi.
Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.