- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1552-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00036-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovui T. K., jo atstovei adv. Daliai Kotrynai Žalėnaitei, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Paškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas,“ trečias asmuo M. Ž. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 76512 Lt turtinės žalos, t.y. negautas pajamas laikotarpyje nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02. Nurodė, kad 2007-08-31 eismo įvykio metu dėl M. Ž. kaltės susidūrus automobiliams, ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-12-10 nuosprendžiu M. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281str. 3 d. ir nuteistas, o jam, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, dalinai patenkinus ieškinį, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 120473,29 Lt turtinės žalos [negautų darbinių pajamų iki 2009-09-02] bei iš nuteistojo M. Ž. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau ir po to ieškovui iki 2011-09-02 buvo nustatytas 50% netektas darbingumas ir dėl to, negalėdamas dirbti sunkaus fizinio darbo, jis nebevykdo individualios darbinės veiklos - medienos ir jos gaminių gamybos, yra išpardavęs savo gyvulius ir nebegaudamas iki tol gautų pajamų, išskyrus kasmėnesines socialines išmokas po 268,17 Lt. jis patiria turtinę žalą (nuostolius), kurią prašė atlyginti pagal jo pateiktą skaičiavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo T. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 16774,31 Lt žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovui naujai išduota 2009-09-21 Darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 jo darbingumo lygis nepasikeitė ir liko iš dalies darbingas [netektas darbingumas sudarė 50 %]. Išvadoje „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ Nr. 2719 detalizuota, kokius darbus T. K. pagal negalios pobūdį gali ir kokių negali dirbti, todėl teismas sprendė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis neva negali dirbti net paprastų buities darbų. Pažymėjo, kad jo sveikatos istorijoje yra tik 2008-08-01 gydytojos įrašas apie tai, jog jis sunkių fizinių darbų negali dirbti apie 6 mėnesius. Be to, kai darbo rinkoje buvo geresnė situacija nei dabartiniu metu, T. K. 2008 m., t.y. pirmais metais po jo sužalojimo dirbo UAB „Raginukė“ ir gavo 23000 Lt pajamų, o praėjus daugiau nei trejiems metams nuo gautos traumos, nors darbingumo lygis nepasikeitė, jis tebeturi teisę vairuoti transporto priemones, bet jau nesiregistravo darbo biržoje, kaip ieškantis bent kokio darbo. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovui nustatytas ribotas darbingumas, patvirtina faktą, jog jis nebegali dirbti tokiu krūviu, taigi ir gauti tokių pajamų, kokias jis būtų galėjęs gauti, jei būtų visiškai darbingas kaip iki sužalojimo eismo įvykio metu. Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę į netektas pajamas, kurios skaičiuotinos ir priteistinos už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2011-01-01. Pažymėjo, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios individualią veiklą vykdančių asmenų mokestinės prievolės, t.y. 2006 m. gyventojas, vykdantis individualią veiklą mokėjo 15% dydžio gyventojų pajamų mokestį, o šiuo metu individualią veiklą vykdančio asmens mokestinės prievolės sudaro jau kur kas didesnę sumą ir tas tiesiogiai įtakoja ieškovo negautų grynųjų pajamų dydį. Kadangi negautomis pajamomis laikytina asmens faktiškai negauta suma, atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius, todėl apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, orientuojamasi į 2009-2010 m. galiojusius mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į galiojančius mokesčių tarifus, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2009-12-31 ieškovas negavo 10982,26 Lt grynųjų pajamų, o tuo pačiu laikotarpiu galėjo gauti 33548,62 Lt pajamų. Konstatavo, kad ateičiai už laikotarpį nuo 2011-01-01 apskaičiuoti ieškovo negautų pajamų sumos dėl kol kas nežinomų (nepatvirtintų) mokesčių tarifų nėra objektyvių galimybių, be to, ieškovas pagal negalios pabūdį gali dirbti daugelį darbų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į tai, kad ieškovo darbingumo lygis sudaro 50 % teismas darė išvadą, kad atitinkamai ieškovo netektos pajamos dėl netekto darbingumo sudaro lygiai pusę 33548,62 Lt sumos, t.y. turi būti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieškovas neteko darbingumo, nepriklausomai nuo to, dirba jis ar ne. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo iš ieškovo nurodytos metinių pajamų sumos išminusuoti 10850,20 Lt sumos, kaip neva gautas pajamas vystant ūkininko ūkį, nes šios aplinkybėms nepagrįstos įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo sprendime išsakomi samprotavimai ir prielaidos, išeinant už ieškinio ribų, o ieškininiai reikalavimai paliekami nenagrinėti. Kaip antai samprotaujama apie tai, kad ieškovo sveikatos istorijoje yra tik 2008-08-01 gydytojo įrašas apie tai, jog ieškovas sunkių fizinių darbų negali dirbti apie 6 mėnesius. Tokie nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti samprotavimai prieštarauja protingumo principui.
2. Teismo sprendime nurodomos aplinkybės, prieštaraujančios bylos medžiagai, akivaizdžiai neteisėtos ir nepagrįstos. O būtent, kad ieškovas neva 2008 m., tai yra pirmais metais po sužalojimo dirbo UAB „Raginukė“ ir gavo 23000 litų pajamų, nes tokiai išvadai pagrįsti jokių argumentų, šaltinio, kuo remiantis daroma tokia išvada, teismas nenurodė. Ši išvada prieštarauja sąžiningumo principui ir patvirtina, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėjo, kad po sužalojimo jis niekur nedirbo, įrodymų, kad būtų dirbęs nėra nei baudžiamoje, nei civilinėje byloje. Ieškovo teigimu, teismas, pasisakydamas dėl neva ieškovo darbingumo 2008 m. laikotarpiu, peržengė ieškinio ir savo kompetencijos ribas, kadangi šis klausimas išspręstas 2008 m. gruodžio 10 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, o jame padarytos išvados privalomos šioje civilinėje byloje.
3. Savaip, bet ne teisiškai interpretuojamos ir kitos aplinkybės šioje civilinėje byloje. Antai teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad ieškovas neva nesiregistravo darbo biržoje, nesusijusi nei su ieškinio pagrindu, nei su dalyku. Pažymėjo, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į darbo biržą, tačiau nebuvo registruotas, kaip ieškantis darbo, kadangi jo vardu yra registruotas ūkininko ūkis.
4. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad neva nesą pakankamai objektyvių duomenų, jog dėl sveikatos būklės ieškovas negalės dirbti ir gauti darbinių pajamų iki 2011-09-02. Tokiu būdu teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Toliau sprendime be jokių motyvų pasisakyta, kad ieškovui netektų pajamų dydis skaičiuotinas ir priteistinas už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2011-01-01. Dėl sekančio laikytina, kad bylos esmė neatskleista.
5. Teismo sprendime nepateikiama ieškinio pagrindą ir dalyką liečiančių motyvų, nepasisakyta dėl ieškinyje pateiktų argumentų ir įrodymų. Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02, bet ne iki 2011-01-01, kaip be jokių motyvų nuspręsta skundžiamame teismo sprendime.
6. Nors teismo sprendime teisingai nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, jomis nesivadovavo. Teismo sprendime taip pat cituojamos ištraukos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika realiai taip pat nesivadovaujama arba ji netinkamai pritaikoma, iškreipiant nutarčių motyvų prasmę. Ieškovo teigimu, teismo sprendime ir nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse faktinės aplinkybės yra priešingos, todėl jų šioje civilinėje byloje taip, kaip jas interpretuoja teismas, negalima.
7. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad turi būti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieškovas neteko darbingumo, nes nei teismo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nei pačiame sprendime nėra nurodyta, kuo remiantis teismas darė išvadą, kad turi būti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieškovas neteko darbingumo procentais, nepriklausomai nuo to, dirba jis ar ne. Tokios išvados prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
8. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo teiginiais, kad šiuo metu individualią veiklą vykdančio asmens mokestinės prievolės sudaro jau kur kas didesnę sumą ir tas tiesiogiai įtakoja ieškovo negautų grynųjų pajamų dydį, nes įrodymų, kad būtų esminiai pasikeitę mokesčiai asmenims, vykdantiems individualią veiklą, atsakovas nepateikė, o prielaidomis ir pasvarstymais, kaip galėtų būti, teismas priimdamas sprendimą remtis negali. Tokiu būdu nevalia teismo sprendimo argumentų remti internetinių svetainių komentarais, kaip padaryta skundžiamame Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime.
9. Iš teismo sprendimo dėl netektų pajamų paskaičiavimo negalima suprasti, iš kur gautas vienas ar kitas skaičius, tų paskaičiavimų net negalima komentuoti, kadangi nepateikta atskaitos sistema, t.y. kuo remiantis atlikti paskaičiavimai ir ką jie reiškia. Skaičiavimai neparemti jokiais rašytiniais įrodymais ar materialinės teisės normomis, kuo remiantis būtų galima suprasti paskaičiavimų prasmę ar juos patikrinti. Dėl nurodytų aplinkybių atlikti skaičiavimai yra neteisėti ir nepagrįsti bei laikytina, kad teismas neišnagrinėjo civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų, neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo pateiktoje 2009-09-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovas negali dirbti, veikiant tik tam tikriems konkrečiai įvardintiems veiksniams. Ieškovas taip pat gali vairuoti transporto priemones. Kadangi ieškovas dėl eismo įvykio neteko 50 procentų darbingumo, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti tik dėl šio įvykio atsiradusią žalą. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir paties ieškovo pastangas gauti pajamų: nuo eismo įvykio ieškovas net nebandė ieškotis darbo, kurį jis galėtų dirbti atsižvelgiant į nustatytus apribojimus. Aplinkybė, kad ieškovo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, taip pat negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas negauna pajamų, kadangi ūkininko ūkis gali būti išregistruojamas ūkininko prašymu. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsakovas darė išvadą, kad ieškovas turi visas galimybes dirbti, tačiau to nedaro savo pasirinkimu, todėl ieškovas turi prisiimti ir dėl to kylančias pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad sveikatos sužalojimo atvejais, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į netekto darbingumo lygį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimas pakeistinas.
Prie civilinės bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-37-732/2008, kurioje 2008-12-10 Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 1 m. 6 mėn. l/a, remiantis BPK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. K., dalinai patenkinus ieškinį, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 120 473,29 Lt turtinės žalos [negautų darbinių pajamų iki 2009-09-02] bei iš nuteistojo M. Ž. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-08-31, apie 15 val. eismo įvykio metu dėl M. Ž. kaltės susidūrus automobiliams, ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, bei Darbingumo lygio pažyma ieškovui T. K. nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 nustatyta 50% netekto darbingumo, darbingumas -iš dalies darbingas [b.l.11-12]. Išvadoje nurodyta, kad T. K. gali dirbti tik negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Kaip paaiškino ieškovas, tokią aplinkybę patvirtina ir teismo nuosprendis, nuo 2008-01-01 jis nevykdo individualios darbinės veiklos, t.y. medienos ir jos gaminių gamybos, nes negali dirbti sunkaus fizinio darbo, yra išpardavęs savo gyvulius ir nebegauna pajamų, išskyrus kas mėnesines socialines išmokas po 264,87 Lt. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, iki autoįvykio ieškovas užsiėmė individualia medienos ir jos gaminių gamybos veikla pagal Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyriaus 2005-03-01 išduotą nuolatinę Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Ieškovas taip pat yra ūkininkas, jam Anykščių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriuje 2003-01-31 išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. ŪP 0042629, registracijos Nr.1094. Ieškovas teigia, kad teismo nuosprendžiu priteisus jam negautas darbines pajamas iki 2009-09-02 ir esant nustatytam darbingumo lygiui nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 tokiam pat, t.y. 50 procentų, jis prašo priteisti negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02. Bylos medžiaga, šalių paaiškiniamis nustatyta, kad ieškovas ir šiuo laikotarpiu jokios darbinės veiklos nevykdė ir negvo jokių pajamų. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus pažymos, ieškovo netekto darbingumo išmoka nuo 2009-09-02 iki 2009-12-08 ir iki 2011-09-02 sudarė 6436 Lt. Kaip matyti iš 2006 m. Metinės pajamų deklaracijos, T. K. prieš įvykį už 2006 metus turėjo 49 371,75 Lt pajamų, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo, kad ieškovo negautos pajamos už vieną mėnesį sudaro 4414,50 Lt. Kadangi ieškovo prašomas laikotarpis sudaro 24 mėnesius, tokiu būdu netektas mėnesines pajamas 4414,50 Lt x iš 24 mėnesių, gaunasi 105 948 Lt. Iš šios sumos minusuojamos netekto darbingumo išmokos gaunamos kas mėnesį [264,87 Lt] ir tai sudaro 6436 Lt. Visos negautos pajamos už prašomą laikotarpį sudarytų 99 512 Lt. Ieškovas pripažįsta, kad 2008-09-03 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistus jam turtinę žalą iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo įvertintos jo gautos 2008 metais 23 000 Lt pajamos iš UAB „Raginukė“, nes jos tuo metu nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, todėl jis prašo minusuoti iš prašomos priteisti sumos 99 512 Lt šias pajamas ir viso prašė priteisti 76 512 Lt negautų pajamų. Ieškovas pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ pažymą [b.l. 126], kurioje atsižvelgiant į aplinkybę, jog keitėsi gyventojų, vykdančių individualią darbinę veiklą mokestinės prievolės ir valstybinio socialinio draudimo rūšys, buvo paskaičiuota T. K. gyventojų pajamų mokestis ir visi valstybinio socialinio draudimo mokesčiai laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 [b.l. 126] ir tai sudaro 23 189,37 Lt.
Vadovaujantis LR CPK 182 str. 3 d., teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl teismui iš naujo nereikia įrodinėti M. Ž. nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Be to, CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostoliai - su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. Š. buvo sudariusi AB „Lietuvos draudimas“ M. Ž. vairuojamo automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo įvykio metu. Pagal CK 6.987 str., bei LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. [įst. red. galiojusi įvykio metu], draudikas turi pareigą atlyginti apdraustos transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės draudimu patirtą žalą tretiesiems asmenims, padarytą valdant šią transporto priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas [civ. byla Nr. 3K-7-115/2006], kuris konstatavo, kad esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą [nuostolius] atsiradimas.
Įrodinėdamas, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo negavo pajamų, ieškovas pateikė Metines pajamų deklaracijas, t.y. pagrindė aplinkybę, kokias pajamas jis gavo iki autoįvykio. Ieškovas neginčija ir pripažįsta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavimą, kad jo negautos pajamos už vieną mėnesį sudaro 4414,50 Lt. [b.l.186, t.1, baudžiamoji byla]. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nusprendė priteisti negautų pajamų laikotarpyje nuo 2009-09-03 iki 2011-01-01. Kaip teisingai nurodė apeliantas, jam Darbingumo lygio pažyma buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02, todėl esant situacijai, kai iš esmės niekas nepasikeitė, yra pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas visu laikotarpiu, kuriam ieškovui nustatytas 50 procentų nedarbingumas, t.y. iki 2011-09-02. Visiškai nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieškovas jau pirmais metais po sužalojimo dirbo UAB „Raginukė“ ir gavo pajamas. Kaip teisingai nurodė ieškovas, 2008 metais 23000 Lt iš UAB „Raginukė“ gautas pajamas, deklaravo 2008 metų deklaracijoje, jokių duomenų, kad ieškovas būtų dirbęs minėtoje bendrovėje ar kitur po sužalojimo teismui pateikta nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino esamą situaciją. Kaip matyti iš Panevėžio teritorinio skyriaus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos [b.l. 10,11], ieškovas T. K. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 procentai. Išvadoje taip pat nurodyta veiksniai, kuriems veikiant ieškovas dirbti negali. Tokiu būdu pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad 2008-08-01 sveikatos istorijoje gydytojo padarytas įrašas, kad jis sunkių fizinių darbų negali dirbti apie 6 mėnesius [b.l. 33] galėtų būti vertinamas tik kaip vieno gydytojo subjektyvi nuomonė, tuo tarpu išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, bei darbingumo lygį nustato speciali tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintu aprašu „Dėl darbingumo lygio nustatyto kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad nurodytu laikotarpiu jo sveikatos būklė nepasikeitė ir jis dėl sveikatos būklės, atminties ir dėmesio koncentracijos sutrikimų, negali dirbti fizinį ir protinį darbą visu pajėgumu. Teismo nurodytos aplinkybės dėl darbo rinkos situacijos svyravimų niekuo nepagrįstos. Aplinkybė, kad ieškovas turi teisę vairuoti transporto priemones pati savaime nieko nekeičia, pagal Išvadą [b.l. 11] ieškovas iš viso gali dirbti tik negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, esant darbingumo lygiui ne didesniam kaip 25 procentai, be to jis negali dirbti darbo susijusio su nuolatiniu sėdėjimu, tuo tarpu vairuotojo darbas būtų susijęs su nuolatiniu sėdėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis bandė registruotis darbo biržoje, tačiau nebuvo registruotas, nes turi įregistravęs ūkininko ūkį, tačiau dėl sveikatos būklės išpardavė gyvulius ir negauna jokių pajamų.
Kaip teisingai nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, negautomis pajamomis laikytina asmens faktiškai negauta suma, atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymą yra valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Kaip teisingai nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuotos 4414,50 Lt negautos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius valstybei, tai matyti ir iš baudžiamojoje byloje esančios Ekspertų išvados [b.l.177-179, t.1]. Prašomu laikotarpiu pasikeitė mokestiniai įstatymai, tiek reguliuojantys gyventojų, vykdančių individualią darbinę veiklą, tiek valstybinio socialinio draudimo, ieškovas pateikė pažymą [b.l. 126], kurioje paskaičiuoti minėti mokesčiai: už 2009 metų 4 mėnesius gyventojų pajamų mokestis 15 procentų ir tai sudarė 2277,19 Lt; privalomo sveikatos draudimo mokestis 9 procentai, tai sudarė 1366,31 Lt; socialinio draudimo mokestis 10 procentų- 1518,13 Lt. 2010 metai: gyventojų pajamų mokestis 5 procentų - 2277,19 Lt; privalomo sveikatos draudimo mokestis 9 procentai nuo ½ apmoketinamų pajamų – 2049,47 Lt; socialinio draudimo mokestis 28,5 procentų nuo ½ apmoketinamų pajamų – 6489,98 Lt; 2011 metai: gyventojų pajamų mokestis 5 procentai – 6072,51 Lt; privalomo sveikatos draudimo mokestis 9 procentai nuo ½ apmokestinamų pajamų – 4782,09 Lt; socialinio draudimo mokestis 28,5 procentai nuo ½ apmokestinamų pajamų – 12 334,77 Lt. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 31 p. negautos pajamos nėra priskiriamos neapmokestinamomis pajamomis. Todėl pasikeitus mokestiniams įstatymams ir imant domėn, kad ieškovui paskaičiuota mėnesinė negautų pajamų suma atskaičius mokesčius galiojant ankstesnėms įstatymų, reguliuojančių privalomų socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčių redakcijoms, ieškovas visgi turės pareigą iš priteistos sumos sumokėti valstybei pagal specialius įstatymus priklausančius mokėti mokesčius.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra visiškai nedarbingas, jam nustatytas 50% darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2009 09 03 iki 2011 09 02, bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri formuojama ta linkme, kad dėl sveikatos sužalojimo žalą patyrusio asmens nuostoliai yra proporcingi netektai darbingumo daliai, taigi nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad ieškovo darbingumo lygis yra 50 %, darytina išvada, jog netektos pajamos būtent dėl netekto darbingumo sudaro lygiai pusę nuo aukščiau apskaičiuotos 76 512 Lt sumos, t.y. turi būti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieškovas neteko darbingumo, nepriklausomai nuo to, dirba jis ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-889/2003 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui už laikotarpį nuo 2009 09 03 iki 2011 09 02 priteistina 38 256 Lt Lt negautų pajamų (76 512 : 2) vienkartine išmoka.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą apeliacinėje instancijoje valstybės biudžetui [CPK 88 str.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir priteistą ieškovui T. K., (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo sumą padidinti iki 38 256 Lt [trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis litus] negautų pajamų [suma nurodyta neatskaičius valstybei mokesčių].
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.