Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kajutytės – Šipelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, teistas 2024 m. liepos 5 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2024 m. lapkričio 8 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgykloje, metė mandariną į vaikų būrį ir pataikė juo nukentėjusiajai mažametei G. Č. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Minėtais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu metu, pats tiksliai laiko neatsimena, pietaujant D. K. B. gimnazijos valgykloje prie jo priėjo vaikas ir jis jo paklausė, ar nori mandarino. Vaikas atsakė, kad nori, tačiau nuėjo nuo jo. Turėdamas mandariną sugalvojo jį mesti į toliau stovėjusį būrį. Mesdamas mandariną manė, kad jį kas nors sugaus, tačiau, kur jis nukrito, nežino, nes pavalgęs su draugu išėjo iš valgyklos. Vėliau jį susiradusi socialinė darbuotoja pasakė, kad jo mestas mandarinas pataikė į mergaitę. Jis mergaitės atsiprašė, gailisi, kad metė mandariną, tikrai niekam nenorėjo pataikyti į galvą.

Kaltinimas A. G. grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gimnazijos valgykloje stovėjo eilėje ir laukė, kol galės pasiimti maistą. Tuo metu kažkas metė apelsiną ir pataikė jai į galvą. Ji pati nematė, kaip buvo mestas apelsinas, tą jai pasakė klasiokės. Jai labai skaudėjo kairę galvos pusę virš ausies. Galvą skaudėjo visą dieną, dar kitą dieną šiek tiek skaudėjo visą galvos sritį. Žymių neliko, guzo nebuvo. A. G. tą pačią dieną po pamokų jos atsiprašė.

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. Č. yra jos dukra. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. 2024 m. lapkričio 8 d., apie 12.30 val., iš mokyklos jai paskambinusi socialinė darbuotoja pranešė, kad pertraukos metu, valgykloje, (duomenys neskelbtini) klasės mokinys A. G. metė į jos dukrą apelsiną ir pataikė jai į galvą. Mokyklos seselė jai suteikė pagalbą, pašaldė skaudamą vietą. Po pokalbio su socialine darbuotoja, ji paskambino dukrai, kuri patvirtino, kad jaučiasi gerai. Grįžusi namo dukra papasakojo, kad jai būnant mokyklos valgykloje pajuto smūgį į galvą ir skausmą, pradėjo verkti. Dukra tvirtino, kad po smūgio galvos jai nebeskauda, liekamųjų reiškinių nebuvo, todėl į medikus ji nesikreipė. A. G. ji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, tačiau prašo jį sudrausminti ir įspėti.

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialine pedagoge. 2024 m. lapkričio 8 d., apie 10.41 val. būdama mokyklos valgykloje matė prie stalo sėdinčius (duomenys neskelbtini) klasės mokinius A. G. ir M. J.. Išgirdusi, kad kažkas verkia, priėjusi pamatė (duomenys neskelbtini) klasės mokinę G. Č., kuri buvo susiėmusi už galvos. Vaikas paaiškino, kad kažkas metė kažką jai į galvą. Ji ant žemės matė besimėtantį mandariną. Vaiką palydėjo iki med. seselės, pašaldė skaudamą vietą, apie įvykį informavo mergaitės motiną. Kiek pasakojo įvykį matę vaikai, (duomenys neskelbtini) klasės mokinys A. G. metė į eilėje laukiančių vaikų grupę mandariną, kuris ir pataikė G. Č. į galvą. Pakalbėjusi su A. G., jis paaiškino, kad mesdamas mandariną, neva tai nenorėjo pataikyti nei į vieną vaiką, tačiau iš vaikų pasakojimo suprato, kad A. G. mandariną metė būtent į vaikus ir jis turėjo suprasti, kad mandarinas pataikys į kažkurį vaiką ir jį užgaus. A. G. mokykloje nėra charakterizuojamas gerai, jis yra sunkaus būdo, mokykloje dėl jo elgesio nuolat kyla problemų.

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d., apie 10.40 val., jis kartu su klasioku A. G. valgė mokyklos valgykloje, kuomet klasiokas jam pasakė, kad turimą mandariną mes į vaikus. Jis sakė jam nemesti, tačiau klasiokas jo neklausė ir mandariną metė į vaikų būrį. Patį veiksmą jis filmavo, tačiau vėliau tą įrašą ištrynė. Mano, kad A. G. tikrai nesiekė užgauti ar sužaloti kurį nors vaiką, tačiau norėjo kam nors pataikyti. Matė, kad mestas mandarinas pataikė į mergaitę, kurios jis nepažįsta. Tuo metu į valgyklą atėjo mokyklos socialinė pedagogė ir nukentėjusią mergaitę išsivedė, o vėliau grįžusi į valgyklą pradėjo aiškintis, kas nutiko. Iš pradžių A. G. nenorėjo prisipažinti, kad tai jis metė mandariną, tačiau vėliau prisipažino.

2024 m. lapkričio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ivetos Stunžaitės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 14 d., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant gimnazijos socialinei pedagogei J. K., buvo bendrauta su nepilnametėmis M. S. ir M. T., kurios nurodė, kad po 3-jų pamokų, per pertrauką, buvo valgykloje ir valgė. Prie kito stalo sėdėjo joms pažįstami dvyliktokai A. G. ir M. J.. Girdėjo, kaip A. G. pasakė, kad tuoj padarys „bajerį“. M. J. A. G. sakė, kad gal geriau nereikia, bet vėliau girdėjo, kaip M. J. A. G. pasakė, kad jis tai nufilmuos. A. G. užsimojo ir sviedė turėtą mandariną į vaikų būrį ir pataikė G. Č. į galvą. M. T. nurodė, kad, jos manymu, iš girdėto pokalbio tarp A. G. ir M. J., A. G. nenorėjo mesdamas mandariną pataikyti būtent į G. Č. galvą, tačiau norėjo, kad mandarinas pataikytų į kurį nors grupėje stovėjusį vaiką.

2024 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), valgykloje, nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų nerasta.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. tyčia metė mandariną į vaikų būrį ir pataikė juo nukentėjusiajai mažametei G. Č. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Jo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti 18 parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus, paskiri sumažintą 12 parų arešto bausmę. Kaltinamasis A. G. sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo teismo, jeigu yra galimybė, sumažinti skirtiną arešto bausmę, kadangi mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, baiginėja mokslus.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimą (nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą) nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: praeityje baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs, psichiatrinio ir priklausomybės kabinetų įskaitoje neregistruotas, mokosi. Kaltinamajam praeityje jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau jis vėl nusikalto, padarydamas smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Prokurorės pasiūlyta 18 parų (sumažinus vienu trečdaliu – 12 parų) arešto bausmė artima minimaliai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą kvalifikuotą smurtinį nusikaltimą, teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė nėra nei per švelni, nei per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl dar ją mažinti teismas neturi pagrindo. Siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam skirtina prokurorės siūloma arešto bausmė (BK 49 straipsnis).

Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis taip pat prašo teismo leisti arešto bausmę pradėti atlikinėti ne anksčiau kaip nuo 2025 m. liepos 5 d., nes tuo metu baigs vidurinę mokyklą.

Nuosprendžio (šiuo atveju baudžiamojo įsakymo) vykdymo atidėjimo pagrindai ir sąlygos nurodyti BPK 338 straipsnyje. Nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas areštu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui (BPK 338 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimas net ir esant BPK 338 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo prašymą grindžia aplinkybe, jog jis mokosi. Tačiau teismas konstatuoja, kad argumentai, susiję su mokymusi, yra nepakankami tenkinti jo prašymą ir baudžiamojo įsakymo vykdymą atidėti. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamajam skirtina bausmė (12 parų) arešto nėra tokia ilgalaikė, kuri galėtų iš esmės sutrikdyti kaltinamojo mokymosi procesą ir lemtų itin sunkias pasekmes mokymosi procese.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 12 (dvylika) parų arešto.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. G., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės po 14 dienų nuo jo gavimo dienos, jei nebus paduotas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme) privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 34656216). Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.