Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gretai Gurkšnytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui E. B. dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, G. K., V. K., J. B., M. D., V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo: 1) įpareigoti atsakovą E. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos (pažymėta (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje), pašalinant už žemės sklypo ribos, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (3,10 m ilgio) ir nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (58,10 m ilgio) pastatyta medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais tvorą; šiaurės ir pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (6,10 m ilgio) pastatytą atraminę sienelę, taip pat šiaurės rytų, valstybinėje žemėje, pastatyta stoginę su sandėliuku,bei įvažuose pastatytus vartus; 2) tuo atveju, jei atsakovas E. B. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Atsakovo nuomone, susipažinus su aptarto (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto turiniu akivaizdu, kad iš jo nėra galimybės suprasti, kurią konkrečiai, jo sklypą juosiančios atraminės sienos ir ant jos esančios medinės tvorelės, dalį, jis yra įpareigotas nugriauti, kadangi šiame akte nurodytas tik apytikslis reikalaujamos nugriauti atraminės sienos ir ant jos esančios medinės tvorelės ilgis. Tuo tarpu iš ieškovo surašyto (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo patikrinimo akto priedo - situacijos schemos matoma, kad bendras, atraminės sienos ir ant jos esančios medinės tvorelės ilgis sklypo šiaurinėje ir šiaurės rytų pusėje yra tik 71,50 m., o tam tikra jos dalis, priešingai nei nurodyta ieškovės ieškinyje, įeina į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip neabejotinai sumažindama jo plotą.

Trečiojo asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka, gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys G. K., V. K., J. B., M. D., V. D. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą jie informuoti įstatymų numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl valstybinės žemės užvaldymo.

Byloje kilo ginčas tarp valstybės institucijos ir privataus asmens dėl nuosavybės teisių gynimo ir valstybei priklausančio žemės dalies atlaisvinimo. Žemė, esanti šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra specifinis objektas, ieškovės valdomas patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.110 straipsnį, turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose. CK 6.963 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė. Pagal CPK Sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti: 1) šalių pavadinimas ir ..." \t "_blank" 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Žemės sklypo savininkas turi teisę teismine civilinio proceso tvarka reikalauti pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jame neteisėtai esančius kito asmens objektus (CPK Sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti: 1) šalių pavadinimas ir ..." \t "_blank" 5 straipsnio 1 dalis). Tokią proceso ir materialiąją teisę, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, turi ir žemės sklypo savininko patikėtinis. Ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas neginčija jam priklausančio žemės sklypo ribų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad statydamas statinius, kuriuos prašoma nugriauti, tikslių savo sklypo ribų nežinojo, jam jų nieks nepasakė, tvoras užtvėrė ir statinius pasistatė, kad būtų gražu ir patogu. Apie tai, kad prašomi nugriauti statiniai yra valstybinės žemės teritorijoje sužinojo tik atlikus patikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškovės prašomi nugriauti statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje. Atsakovas teismui nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydamas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu jo žemės sklypu. Dėl šios priežasties prašė teismo skirti daugiau laiko susitvarkyti šią situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 2018 m. gegužės 14 d., tačiau jokių kitų rašytinių įrodymų apie priimtus sprendimus po prašymo pateikimo teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad atsakovo padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas dar 2017 m. birželio mėnesį. (duomenys neskelbtini) jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ieškovės raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo buvo paprašyta pašalinti statinius – medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais bei išbetonuotą pamatine dalimi tvorą, stoginę, atraminę sienelę priešais stoginę, esančią valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, iki 2018 m. kovo 29 d. Siekiant išsiaiškinti, ar pašalinti minėti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, (duomenys neskelbtini) atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nepašalinti.

Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, jog atsakovas ar ankstesni žemės sklypo savininkai turėjo nuosavybės teisę į žemės dalį, esančią už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribų (sklypas jokiais pagrindais nėra suteiktas atsakovui). Atsakovas neturi teisės statyti statinių šioje žemės dalyje (neturi statytojo teisių). Pažymėtina, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą, įtvirtinta tiek Civilinio kodekso (toliau – ir CK), tiek ir kituose įstatymuose. Tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusiose teisės aktuose. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog žemės savininkai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas, tuo pažeidžiant valstybės, kaip turto savininkės, teises. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai pripažinti, kad minėti statiniai yra griautini. Atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos (pažymėta (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje), pašalinant už žemės sklypo ribos, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (3,10 m ilgio) ir nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (58,10 m ilgio) pastatyta medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais tvorą; šiaurės ir pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (6,10 m ilgio) pastatytą atraminę sienelę, taip pat šiaurės rytų, valstybinėje žemėje, pastatyta stoginę su sandėliuku bei įvažuose pastatytus vartus.

Dėl geranoriško teismo sprendimo nevykdymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, šiame sprendime nustato, kad atsakovui aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdžius – Nacionalinei žemės tarnybai leidžiama pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 44,25 Eur, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 119,25 Eur (75,00 Eur + 44,25 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos (pažymėta (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje), pašalinant už žemės sklypo ribos, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (3,10 m ilgio) ir nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (58,10 m ilgio) pastatytą medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais tvorą; šiaurės ir pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (6,10 m ilgio) pastatytą atraminę sienelę, taip pat šiaurės rytų, valstybinėje žemėje, pastatytą stoginę su sandėliuku bei įvažuose pastatytus vartus.

Tuo atveju, jei atsakovas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Priteisti valstybei iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,25 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.