Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai K. M., jos atstovei advokatei Giedrei Kazakevičienei, nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį 50 MGL (6250 litų) bauda.

Patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, iš E. K. priteista 1000 litų padarytai turtinei žalai atlyginti ir 500 litų už advokatės paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2006-06-03, apie 23.30 val., būdamas K. M. bute Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia iš šio penktajame namo aukšte esančio buto balkono išmetė nukentėjusios šunį – dobermanų veislės kalę, dėl ko šis gyvūnas žuvo, tai yra žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Apeliaciniu skunde nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis teigia, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo jis nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus, be to, nesudarė jam galimybės tinkamai gintis.

Apelianto teigimu, netinkamas bylos įrodymų vertinimas pasireiškė tuo, kad teismas neteisingai įvertino liudytojų M. J. bei M. E. L. ir G. R. parodymus, be pagrindo M. J. parodymus vertindamas kaip nenuoseklius, o M. E. L. bei G. R. parodymais vadovaudamasis. Du pastarieji liudytojai, atsiliepę į skelbimą laikraštyje, nuteistojo manymu, negalėjo įvykio matyti aiškiau negu bute buvęs M. J., jų parodymais nuteistasis abejoja ir dėl to, kad jie, matydami išmestą šunį, nebandė jam teikti pagalbos, bet iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai kaip nenuoseklius vertino jo parodymus, kaip šių parodymų prieštaringumą nurodydamas, jog pasiaiškinime, teiktame jo mokymosi įstaigos fakulteto dekanui, jis nurodęs skirtingas įvykio aplinkybes, nors tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jis vienodai aiškino, kad šuo persivertė per balkoną, puldamas jį.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesudarė galimybės jam tinkamai gintis - iškvietus kaltinimo prašymu į teismo posėdį M. Ž., kuri nebuvo įtraukta į kviestinų liudytojų sąrašą, ir jam prašant apklausti liudytoją V. Ž., teismas atsisakė tai padaryti ir, apklausęs tik M. Ž., padarė išvadą apie jos pokalbio su V. Ž. turinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visų bylos aplinkybių visetą ir, vadovaudamasis įstatymu, tinkamai įvertino bylos įrodymus.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. birželio 3 d. apie 23.30 val. iš nukentėjusiosios buto, esančio namo penktame aukšte, balkono iškrito ir žuvo nukentėjusiosios dobermanų veislės kalė.

Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neneigė įvykio metu buvęs nukentėjusiosios K. M. bute, kur kilo jų tarpusavio konfliktas, taip pat pripažino, jog nukentėjusiajai priklausiusio šuns žūtis tiesiogiai susijusi su jo kritimu iš buto balkono, esančio penktame namo aukšte, ir kad būtent nuteistasis kontaktavo su šuniu prieš jam iškrentant. Nuteistasis neigia atlikęs kokius nors tyčinius sąmoningus veiksmus prieš gyvūną, tiksliau, neigia šunį išmetęs per balkoną. Tačiau tą aplinkybę, kad nuteistasis šunį išmetė, patvirtina nukentėjusiosios K. M. bei liudytojų M.E. L. ir G. R. parodymai. Kolegija konstatuoja, jog šių asmenų parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai, nes jie yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje bei faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusioji K. M., o taip pat minėti liudytojai vienareikšmiškai nuo pat tyrimo pradžios tvirtino matę, kaip nuteistasis tyčia per balkoną išmetė šunį. Netikėti šių asmenų parodymais nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančio laikraščio skelbimo, nukentėjusioji nedelsiant kreipėsi visuomenės pagalbos, patalpindama skelbimą ir ieškodama asmenų, galimai mačiusių įvykį (įvykis 2006-06-03, skelbimas patalpintas 2006-06-10 dienraštyje „Kauno diena“, b. l. 21, 22). Atsišaukę liudytojai M. E. L. ir G. R. gyvena (duomenys neskelbtini) name, pilnai tikėtina, kad įvykio metu jie vedžiojo savo šunį greta nukentėjusiosios namo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas M. E. L. negalėjo tinkamai atpažinti asmens, trumpą laiką buvusio mažai apšviestame balkone, iš tikro įrodomąją vertę turi šių liudytojų nurodyti veiksmai, kuriuos atliko nuteistasis, o ne asmens, buvusio balkone, tapatybė.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nesprendė, ar galėjo asmuo, nakties metu trumpą akimirką pamatęs asmenį penktame namo aukšte, jį atpažinti kaip išmetusį šunį asmenį, nesudaro pagrindo kolegijai asmens parodymo atpažinti protokolą nelaikyti nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Minėtame protokole (b.l. 36) užfiksuota, jog atpažįstantysis, Marius E. L., pareiškė, jog jis nėra visiškai tikras dėl jo nurodyto atpažintino asmens, nurodė, kad tas asmuo yra panašiausias į tą, kuris 2006 m. birželio mėnesio pradžioje iš (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) per balkoną tyčia išmetė šunį. Abejoti šiame protokole užfiksuotų duomenų įrodomąja verte nėra pagrindo, nes ir pats nuteistasis neneigia, jog asmuo, buvęs balkone, yra jis. Be to, asmens parodymo atpažinti protokolas šioje baudžiamojoje byloje nėra vienintelis nuteistojo kaltę patvirtinantis įrodymas, o tik papildo kitus byloje surinktus įrodymus, kuriuos teismas įvertino viseto aspektu.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo M. J. parodymais, nes juos paneigia aptarti įrodymai, o M. J., būdamas nuteistojo draugas, gali būti suinteresuotas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad liudytojo M. J. parodymai yra prieštaringi. Liudytojai Marius E. L. ir G. R. tvirtino balkone matę tik vieną asmenį, kuris išmetė per balkoną šunį, kas paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog liudytojas M. J. buvo šalia, dėl to įvykį matė aiškiau, negu netoli namo buvę asmenys.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 118), nuteistojo gynėja teismo posėdyje, atvykus prokurorės prašymu iškviestai liudytojai M. Ž., pateikė prašymą liudytoja iškviesti nuteistojo seserį V. Ž.. Teismas, argumentuodamas tuo, kad ši liudytoja įvykio metu buvo Londone, advokatė jos neprašė apklausti ikiteisminio tyrimo metu, be to, ši liudytoja gali atvykti tik laikotarpiu nuo 2008 sausio mėnesio iki kovo mėnesio, minėtą nuteistojo gynėjos prašymą atmetė. Kolegija sutinka su teismo nurodytais nuteistojo gynėjos prašymo atmetimo argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis teismui nenurodė V. Ž. gyvenamosios vietos adreso Londone, Anglijoje, be to, nuteistojo pateiktame V. Ž. rašte nurodytas jai pačiai patogus atvykimo į teismą 2008 metais laikas. Be to, liudytojos M. Ž., kuri teisme buvo apklausta kaip pokalbio su V. Ž. per internetinę programą „Skype“ dalyvė, parodymai sutampa su byloje esančia jų pokalbių išklotine, kurioje užfiksuota, jog tarp V. Ž. ir jos brolio, nuteistojo E. K., vykusio pokalbio telefonu metu jis patvirtino išmetęs nukentėjusiosios šunį už tai, kad pastaroji norėjo išmesti jo batus. Kaip minėta, šis įrodymas yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, viseto.

Matomai, nelaikydamas V. Ž. parodymų svarbiais, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėja neprašė atlikti įrodymų tyrimo, teismui nebuvo pateiktas ir prašymas į teismo posėdį kviesti liudytoją V. Ž..

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.