- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- e2-840-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00130-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (2005 m. birželio 30 d. redakcija) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žaią atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Nuo 2009 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijoje šios nuostatos iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslinta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinto reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (14 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas" atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. Vadovaudamasi išdėstytais teisės aktais, Teisingumo ministerija reiškia šį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2010 m. lapkričio 23 d. buvo gautas T. K. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl jos tėvo A. K. nužudymo.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau vadinama - Įstatymas) nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žaią arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaitimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nustatė, kad A. V. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas 2008 m. Vilniaus rajone, už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino žalos, t.y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu T. K. iš A. V. priteista 2087,80 Lt (604,67 Eur) turtinės žalos. Teisingumo ministerija 2009 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-5288 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2009 m. liepos 29d. išmokėjo 2185,96 Lt (633,10 Eur), t.y. 2087,80 Lt (604,67 Eur) turtinės žalos ir 98,16 Lt (28,43 Eur) vykdymo išlaidų.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu T. K. iš A. V. priteisė 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija 2011 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-491 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2011 m. mėnesis vasario 17 d. išmokėjo 10203,20 Lt (2955,05 Eur), t.y. 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 203,20 Lt (58,85 Eur) vykdymo išlaidų.
Kaip jau minėta, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos 14 straipsnyje reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 punkte: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Taigi, minėtu sprendimu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo, yra atsakingas būtent atsakovas. Kadangi valstybė atlygino jo padarytą žalą T. K. išmokėjo 3588,15 Eur kompensaciją (633,10 Eur +2955,05 Eur) valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti 3588,15 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Minėtu nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovas atliko kaltus neteisėtus veiksmus - padarė nusikaltimus, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinys yra tenkintinas ir iš A. V. Lietuvos Respublikai priteistina reikalaujama suma -3588,15 Eur.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismo prašo priteisti iš atsakovo A. V. 3588,15 Eur Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai; bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nustatė, kad A. V. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu T. K. iš A. V. priteista 2087,80 Lt (604,67 Eur) turtinės žalos. A. V. neatlygino žalos, kurią teismas priteisė atlyginti 2087,80 Lt sumoje padarytai žalai atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. K. naudai.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu T. K. iš A. V. priteisė 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ryšium su smurtiniu nusikaltimu, kuriuo atsakovas šioje byloje buvo pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 129 straipsnio 1 dalyje. A. V. neatlygino neturtinės žalos, kurią teismas priteisė atlyginti 10000 Lt (2896,20 Eur) sumoje padarytai žalai atlyginti T. K. naudai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2009 m. gegužės 24 d., 2010 m. lapkričio 23 d. buvo gautas T. K. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl jos tėvo A. K. nužudymo.
Teisingumo ministerija 2009 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-5288 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2009 m. liepos 29d. išmokėjo 2185,96 Lt (633,10 Eur), t.y. 2087,80 Lt (604,67 Eur) turtinės žalos ir 98,16 Lt (28,43 Eur) vykdymo išlaidų.
Teisingumo ministerija 2011 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-491 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2011 m. vasario 17 d. išmokėjo 10203,20 Lt (2955,05 Eur), t.y. 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 203,20 Lt (58,85 Eur) vykdymo išlaidų.
Kadangi atsakovas žalos neatlygino įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, kad jis prievolės neįvykdė, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai iš atsakovo A. V. priteistina viso 3588,15 Eur, nes valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atlygino atsakovo padarytą žalą T. K. išmokėdama 3588,15 Eur kompensaciją (633,10 Eur +2955,05 Eur) ir įgijo teisę reikalauti 3588,15 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka (LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo Įstatymo 3, 8, 9, 10, 14 str., CK 6.280 str.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 80,73 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1p, 7 d., 83 str. 1 d. 10 p., ).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 – 264 straipsniais, 428 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. V., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai 3588,15 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 15 eurocentų) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. V., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 80,73 Eur (aštuoniasdešimt eurų 73 eurocentus) žyminio mokesčio
Preliminarus sprendimas turi būti įvykdytas per 20 dienų nuo jo įteikimo arba jį priėmusiam teismui turi būti raštu pateikti motyvuoti prieštaravimai.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos atsakovas nepateikia prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo CPK 430 straipsnio nustatyta tvarka, sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminaraus teismo sprendimo patvirtintą kopiją kartu su ieškinio bei jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos.
Per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo, jo patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.