Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

D. U., (duomenys neskelbtini), teistas (neišnykę teistumai) 2020 m. kovo 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK ) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmė atlikta 2020 m. rugsėjo 28 d.,

2021 m. vasario 22 d. pagal BK 140 str. 2 d. – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikytas BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams ir skirti įpareigojimai: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką (realios bausmės atlikimo atveju) įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 10.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 14.06 val. Vadovaujantis BK 72² straipsniu D. U. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2021-05-29 fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas broliui M. U.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m., gegužės 29 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia pastūmė savo artimą giminaitį – brolį M. U., dėl ko nukentėjęs griuvo nuo laiptų ir susižalojo rankas jomis atsitrenkdamas į betoninę dangą, taip smurtaudamas M. U. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir kairės rankos V piršte, kairio žastikaulio galvutės panirimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. U. kaltu padaręs nusikaltimą iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjęs yra brolis. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 29 d., apie 13 val., brolis M. U. atvažiavo į namus, (duomenys neskelbtini). Visi nuvyko į kapines sutvarkyti tėvo kapą. Grįžus namo iš kapinių, brolis lauke pradėjo kepti mėsą, visi gėrė alų, stipresnių gėrimų nevartojo. Kartu buvo ir draugas, kuris jiems padeda nudirbti darbus. Po to gal jis pats pjovė žolę, o kai grįžo į kiemą, rado išlaužtas lauko duris. Paklausius mamos kas nutiko, ji paaiškino, kad su draugu įvyko kažkoks konfliktas ir jie apsistumdė. Po to pavalgė, vartojo alkoholį ir jis M. paklausė, ką darys su lauko durimis. Su broliu nuėjo apžiūrėti duris, tarpusavyje susiginčijo dėl durų ir jis brolį pastūmė nuo laiptų. Kai brolį pastūmė, brolis nugriuvo ir jis pats nugriuvo. Atsistojęs M. nuėjo į kambarį, užsirakino, o jis liko kieme, iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad jam ankstesniu nuosprendžiu yra paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Supranta, kad negali vartoti alkoholio, kodėl jį vartojo įvykio dieną, negali paaiškinti, pripažįsta, jog padarė klaidą. Dėl priklausomybės alkoholiui lankosi (duomenys neskelbtini), o spalio 30 d. eis pokalbiui į (duomenys neskelbtini). Buvo atvejų, kad pas gydytoją buvo nuvykęs išgėręs. Pas minėtą gydytoją lankosi 2–3 metus. Pripažįsta, kad kartais išgeria. Nurodė, kad jis oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Uždarbiauja (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis pripažįsta, kad konflikto metu, supykęs tyčia pastūmė savo brolį M. U., dėl ko jis griuvo nuo laiptų ir susižalojo rankas jomis atsitrenkdamas į betoninę dangą, tokiu būdu galėjo jam padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus ir nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad su broliu beveik nesimato, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šiandien brolio atsiprašo dėl savo veiksmų, labai gailisi. Nurodė, kad jis nepamena, kad tą vakarą brolis užstojo mamą, nes jis neva ant jos šaukė, tačiau pripažįsta, kad gal ir pasakė vieną kitą necenzūrinį žodį mamai, gali taip būti, kad brolis dėl to užstojo mamą. Nurodė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs M. U. parodė, kad kaltinamasis brolis. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis su mama gyvena kaime. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 29 d., šeštadienį, apie 13 val. atvažiavo į kaimą sutvarkyti tėvo kapą. Su broliu, mama ir mamos draugu aptvarkę kapą, apie 16 val. grįžo į namus. Kepė šašlykus, visi gurkšnojo alų, kurio išgėrė nemažai. Nurodė, kad jis gėrė silpną alų, brolis stiprų alų. Pavalgę visi trys nuėjo į namus. Brolis jau gulėjo lovoje, o jis su mama buvo virtuvėje. Virtuvėje jis jau snūduriavo, buvo jau kaip ir užmigęs, kai išgirdo labai didelį triukšmą. Girdėjo kaip brolis įvairiais necenzūriniais žodžiais plūdosi, šaukė ant mamos. Tai buvo absurdas, tai žemas lygis taip elgtis su mama. Tuomet jis supykęs atsikėlė, norėjo apginti mamą, tuomet tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas. Nurodė, kad jis norėjo užstoti mamą, sakė broliui, kodėl jis taip elgiasi, nes tai juk mama. Tai pasakė pakėlęs balsą, greičiausiai pavartojo ir kelis necenzūrinius žodžius. Broliui nepatiko, kad jis užstoja mamą, brolis atsikėlęs įlėkė į virtuvę, jis pats net išsigando, kad jis mamos nenuskriaustų. Vykstant konfliktui jie išėjo iš virtuvės ant lauko laiptų, mama ten jį, brolį D. kaip ir laikė. Nurodė, kad jis pats net nesuprato, kaip brolis akimirksniu ištrūko iš mamos ir pasivijęs jį prie laiptų, iš nugaros pusės pastūmė. Nurodė, kad jam tai buvo labai netikėta, todėl jis veidu į žemę nugriuvo nuo laiptų, visas veidas buvo žemėtas ir užsigavo kairę ranką. Ar nuo laiptų su juo krito ir brolis, nesuprato, nes atsikėlęs rankoje pajuto labai didelį skausmą. Grįžo atgal į kambarį, suprato, kad išsinėrė petys, negalėjo visiškai pajudinti rankos, todėl paprašė mamos iškviesti greitąją. Jis pats durų nerakino, gal mama jas užrakino. Nurodė, kad pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, jis pats nesuprato iš kur ta policija atsirado, gal brolis juos iškvietė. Po kiek laiko atvyko greitoji, jį išvežė į priėmimo skyrių. Ten jį peršvietė, nustatė, kad išsinėręs petys. Kol gydytojai kabinete sprendė ką toliau daryti, kaip atstatyti petį, jis pats bandė prigulti ir išgirdo rankoje traškesį. Pastebėjo, kad ranką vėl gali pajudinti, apie tai pasakė gydytojams. Jie vėl peršvietė ranką ir nustatė, kad petys iš tiesų atsistatė, todėl buvo paleistas iš ligoninės. Nurodė, kad brolis negali vartoti alkoholio, nes išgėręs tampa agresyvus, o būdamas blaivus yra adekvatus žmogus. Nurodė, kad jis broliui jokių pretenzijų neturi, jam atleido. Brolis gyvena su mama, nes, kiek supranta, jis nesugeba vienas gyventi, nesugeba savimi pasirūpinti. Mano, kad brolis gali bausmę atlikti dar būdamas laisvėje, reikia tikėtis, kad jis gydysis nuo alkoholizmo, nebevartos alkoholio ir padarys išvadas.

Iš byloje esančio liudytojos Z. U. apklausos protokolo (1 t., b. l. 107-112) matyti, kad ji turi du sūnus tai D. U. ir M. U.. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena sūnus D. U., o kitas sūnus M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2021-05-29 apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, pas ją į svečius atvažiavo sūnus M. U.. Kai atvažiavo M. visi nuvažiavo tvarkyti kapinių. Grįžę iš kapinių sėdėjo kieme, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, gėrė alų. Ji taip pat gėrė alaus, bet ne daug. Tuo metu jokių konfliktų tarp sūnų nebuvo. Vakare iš lauko grįžo į namus, ji su sūnumi M. buvo viename kambaryje, o D. buvo kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. D. vis ateidavo pas juos į kambarį ir vis sakė, kad ko ji čia su M. apie jį kalba, buvo agresyvus siekė sukelti konfliktą. Po to D. pas juos į kambarį atėjo apie 23.20 val., gal ketvirtą kartą, jis žodžiais ėmė pulti ant jos, keikėsi, ką tiksliai sakė neatsimena, tuomet M. atsistojo iš lovos ir ėjo į lauką į tualetą ir ji pamatė, kad D. puolė ant M., suprato kad jis ketina sumušti M., todėl sugriebė savo sūnui D. už rūbų nugaros pusėje ir laikė, tačiau jo neišlaikė ir pamatė kaip D. sugriebė M. už rankos ir laikydamas už rankos tyčia pastūmė M., kai pastūmė, jie abu nugriuvo nuo laiptelių esančių prie įėjimo į namą, M. nugriuvo tiesiai ant plytelių, o D. į kitą pusę ant asfalto. Nugriuvęs M. greitai atsistojo ir įėjo į namus, o ji užrakino namus, o D. pasiliko lauke. Namuose M. jai pradėjo sakyti, jog jam skauda kairę ranką, jis sakė, kad skausmas vis stiprėja, negali kentėti, todėl ji iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai sūnų išsivežė į ligoninę, o D. policijos pareigūnai sulaikė. Kas iškvietė policiją ji tiksliai nežino, ji į policiją neskambino, bet vėliau suprato, kad D.. Jos sūnus D. dėl smurto prieš ją jau yra baustas, o su broliu M. jie dažnai konfliktuoja, nesutaria, pykstasi.

Iš byloje esančio liudytojo A. I. apklausos protokolo (1 t., b. l. 113-118) matyti, kad jis dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK RS vyr. patruliu. 2021-05-29 dirbant kartu su vyr. patruliu V. B. apie 23.30 val., vyko į įvykio vietą, pagal gautą pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu brolis trenkė pranešėjui ir išvarė iš namų, nepilnamečių nėra, GMP atsisakė. Abu konflikto dalyviai vietoje. Nuvykus minėtu adresu namuose rasti M. U., motina kurios vardo, pavardės neatsimena, o pranešėjas D. U. buvo lauke, kieme. M. U. paaiškino, kad apie 23.20 val., kilus konfliktui jį brolis D. U. tyčia pastūmė, dėl ko jis griuvo nuo laiptų, esančių prie įėjimo į namą. Griūdamas jis susižalojo kairę ranką, kairės rankos jis negalėjo pajudinti, skundėsi, kad jam labai skauda, taip pat pas M. U. ant veido, tai yra ant kaktos ir skruosto dešinėje matėsi nubrozdinimai. M. U. buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas o D. U. 2,60 promilių girtumas. Pranešėjas D. U. paaiškino, kad tai M. jam sudavė į veidą, jie susigrūmė ir griuvo. Ant D. U. veido jokių žymių, sužalojimų, kraujosruvų nebuvo. D. U. buvo sulaikytas, sulaikomas elgėsi ramiai. Namų aplinka buvo netvarkinga, matėsi girtavimo požymiai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate 2021-05-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17300-21 pagal LR BK 140 str. 2 d. (1 t., b. l. 1-8). Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2021-05-29 apie 23.20 val. namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui neblaivus, nustatytas 2,60 promilių girtumas, D. U., (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė savo šeimos narį – brolį M. U., (duomenys neskelbtini) nuo laiptų ir taip jam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo ( 1 t. b. l. 13-15).

Iš byloje esančio 2021-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Kieme pastebėti buteliai nuo alaus, išvartytos ir išlaužytos gėlės, augusios kieme, darželyje. Apžiūrėti į namo vidų vedantys betoniniai laiptai (1t., b. l. 16-22).

Iš byloje esančios pateiktos informacijos matyti, kad pagal įvykių paieškos registrą nuo 2016-01-01 iki 2021-08-01 policija (duomenys neskelbtini), kviesta 3 kartus dėl smurto artimoje aplinkoje ( 1 t. b. l. 24,25 ).

Iš byloje esančio 2021-06-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena su įrašu, darytu priimant pranešėjo skambutį į BPC pranešant apie įvykį, iš kurio turinio matyti, kad vyriškis (D. U.) pranešė apie tai, kad atvykęs jo brolis jį išmetė, iš namų, trenkė ( 1 t., b. l. 26, 31, 32-33).

Iš byloje esančio 2021-07-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena su įrašu pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Asmuo paaiškina, kad jį nustūmė čia nuo laiptų, brolis, jis krito susitrenkė petį (1 t., b. l. 36-37, 38, 40-41).

Iš byloje esančio 2021-05-30 asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2021-05-30 apžiūrėtas M. U., fiksuoti nubrozdijimai ant veido (1 t., b. l. 90-95).

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G974/2021(02) matyti, kad M. U. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame rieše ir kairės rankos V piršte, kairio žastikaulio galvutės panirimas. Sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo metu, jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b. l. 82,83).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo, kad D. U. 2021-05-29, 23,52 val., nustatyta 2,60 promilių girtumas; M. U. 2021-05-29, 23,55 val., nustatyta 1,80 promilių girtumas ( 1 t. b. l. 119-120).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad nustatytas nukentėjęs asmuo – M. U., kuris nurodė, kad brolis D. U. tyčia jį nustūmė nuo laiptų. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kairės pusės peties skausmas, veido nubrozdinimai. Smurtu įtariamas asmuo D. U., akivaizdžiai neblaivus , nustatyta 2.60 prom. girtumas (1 t., b. l. 43-45);

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjęs į yra broliai, gyvena skyrium, t. y. jie yra artimi giminaičiai.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia rankomis pastūmė savo artimą giminaitį – brolį M. U., dėl ko nukentėjęs griuvo nuo laiptų ir susižalojo rankas jomis atsitrenkdamas į betoninę dangą, taip smurtaudamas M. U. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir kairės rankos V piršte, kairio žastikaulio galvutės panirimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis numatė, kad broliui bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, minėtą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas 1 kartą (2 t., b. l. 39), (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje yra registruotas nuo 2017-10-04, dėl alkoholio vartojimo; psichikos sveikatos priežiūros grupėje nėra registruotas 2 t., b. l. 48), nedirba (2 t., b. l. 41); registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 45); Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio ir nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis civ. ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, prašo broliui neskirti griežtos bausmės. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo teistas 2017-07-19 pagal BK 145 str. 2 d.; ir 2017-08-18 pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs 2019-08-12, teistumas išnykęs; jis taip pat smurtavo motinos atžvilgiu ir nuteistas 2020-03-06, 2021-02-22 (2 t., b. l. 16-21, 22-24, 25-28,31-35). Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jis už smurto vartojimą, kaip nurodyta aukščiau teistas. Teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, teismui pažada ateityje smurto nevartoti, nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje; iš probacijos tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad nuteistasis D. U. netinkamai vykdo vieną teismo paskirtą įpareigojimą – gydytis nuo alkoholizmo (2 t., b. l. 38); tačiau pats kaltinamasis pateikė duomenis, kad jis gydosi nuo alkoholizmo (pateikė registracijos kvitą, 2 t., b. l. 75), bei nurodė, kad nuo š. m. spalio 30 d. lankysis konsultacijose, susirinkimuose (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 74); Minėtą nusikalstamą veiką padarė bausmės, laisvės atėmimo, vykdymo atidėjimo metu. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę – mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą; kad šiuo metu susiformavę teigiami socialiniai ryšiai- jis dirba (duomenys neskelbtini), registruojasi Užimtumo tarnyboje, jis administracine tvarka baustas tik vieną kartą 2021-07-04, pagal ANK 428 str. 4d. – vairavo dviratį nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, bei nedegė žibintai (2 t., b. l. 39); lankosi pats pas psichiatrą, sutinka, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, nurodė, kad jis lankys (duomenys neskelbtini) susirinkimus ir konsultacijas; atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs jokių pretenzijų neturi kaltinamajam, jam atleido, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 d. 3 p. 5 p. 6 p., teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas neatlikus bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (laisvės atėmimu 3 mėn., kadangi padarytas nusikaltimas nėra sunkus, sunkių pasekmių nesukėlė).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civ. ieškinys pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos dėl 130,44 Eur turtinės –žalos atlyginimo (1 t., b. l. 99-100), už nukentėjusiam 2021-05-30 VšĮ Kėdainių ligoninėje suteiktas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiam M. U.. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta ir detali suvestinė iš kurios matyti, kokios konkrečiai paslaugos nukentėjusiam buvo suteiktos gydymo įstaigose ir jų kaina (1 t., b. l 101). Civ. ieškinį visiškai pripažįsta ir kaltinamasis. Civ. ieškinys pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos – 130,44 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiam suteiktas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurį prašo priteisti yra realus, pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, priteistinas iš kaltinamojo.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-05-29, 23,50 val. iki 2021-05-30, 17.07 val. (1 tomas, b. l. 130-131, 132-133). Šis laikas (1 para), vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniuose numatyta tvarka įskaitytina į bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas nuo 2020-08-11, 10.30 val. iki 2020-08-12, 14.06 val. (2 paros) – BK 65,66 str. tvarka ( pagal 2021-02-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį);

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b. l. 159), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje (1 t. b. l. 31, 35, 39), paliktini saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. priteistina iš kaltinamojo proceso išlaidos – 7,44 Eur ( pašto išlaidos), valstybei.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-303 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį: laisvės atėmimu šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021-02-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal 2021-02-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą septynis (7) mėnesius.

Taikyti BK 75 str. 2 d. 5 d. 3 p. 5 p. 6 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų (2) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėti gydytis nuo alkoholizmo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti (BK 65 ir 66 straipsniuose numatyta tvarka) D. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-05-29, 23,50 val. iki 2021-05-30, 17.07 val. (1 parą), ir nuo 2020-08-11, 10.30 val. iki 2020-08-12, 14.06 val. (2 paros, pagal 2021-02-22 nuosprendį).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį Kauno teritorinės ligonių kasos dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš kaltinamojo D. U.– 130,44 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur, 44 ct), turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

Priteisti iš nuteistojo D. U. proceso išlaidų (pašto) -7,44 Eur, valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.