- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- P-502-267-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-128-16/2007.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus m. VPK EPT pareigūno 2006-11-27 nutarimu A. P. nubaustas pagal ATPK 124 str. 5 d. 1400 litų bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais už tai, kad 2006 m. rugsėjo 17 d. apie 15 val. 5 min. kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 62 km vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 156 km/h greičiu.
Šalies argumentai
A. P. prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad administracinė nuobauda jam paskirta prieš tai laiku nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Neviršijo greičio. Važiavo su nėščia žmona ir mažamečiais vaikais, kurių gyvybėmis nerizikavo. Policijos automobilis, kuris fiksavo greitį, važiavo iš priekio. Tarp policijos patrulio ir jo vairuojamo automobilio nebuvo tarpo, kad patruliai galėtų fiksuoti greičio viršijimą. Be to, jo ir policijos automobilių kelio priešpriešinio judėjimo atkarpoje policijos automobilį aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis. Vengdamas susidūrimo sumažino greitį ir laikėsi arčiau dešinio kelkraščio. Pareigūnai nenurodė ir neparodė, kad greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas būtent jo vairuojamo automobilio greitis. 2006-10-13 nagrinėjant bylą Kelių policijoje paaiškėjo, kad pareigūnai nebuvo nustatę greičio matavimo prietaiso į padėtį, skirtą matuoti važiuojančios transporto priemonės greitį iš važiuojančios transporto priemonės. Kyla abejonės ar minėtu prietaisu tai galima daryti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. P. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi A. P. skundą tenkino iš dalies, Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2006-11-27 nutarimą pakeitė ir A. P. nubaudė 700 (septynių šimtų) Lt bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais.
Teismas nustatė, kad A. P. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo toje vietoje leistiną 90 km/h greitį, važiavo 156 km/h greičiu. Byloje apklausti liudytojais patruliai M. S. ir T. P. parodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo sustabdytas A. P. automobilis. M. S. greičio matavimo prietaisu „Berkut“ matavo automobilių greitį. Prietaisas turi du režimus, t. y. stacionarų ir patruliavimo. Stacionaraus režimo paklaida 1 km, patruliavimo - 2 km. Prietaisas rodo laiką, greitį nuvažiuojančio automobilio ir jų automobilio. Minėtu metu, kelyje lenkiančių automobilių nebuvo, o net jei jie ir būtų važiavę, tai greičio fiksavimui įtakos neturėtų.
Vertindamas byloje esančius įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 4), pareigūnų tarnybinio pranešimo duomenis (b.l. 12, 19), greičio matavimo prietaiso „BERKUT R“ Nr. 0403004, kuriuo nustatytas 156 km/h greitis, metrologinės patikros liudijimą (b.l. 11), patrulių parodymus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo kaltė yra įrodyta rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais. A. P. viršijo leistiną 90 km/h greitį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124 str. 5 d. Byloje lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas nustatė, kad A. P. šiuo metu nedirba, su žmona augina du vaikus, paskirtoji bauda yra labai didelė, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijumi, taikė ATPK 30¹ str. ir jam paskirtą piniginę baudą sumažino.
III.
A. P. 2007-04-11 pateikė prašymą atnaujinti procesą. Prašyme nurodoma, jog 2007 kovo 9 d., Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutarimą administracinėje byloje Nr. N16 - 261/2007, sužinojo esminę bylos aplinkybę, kurios nebuvo ir ji negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 1 d. 2 p.), t.y. kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. vasario 15 d. rašte Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodė, jog ji Informatikos ir ryšių departamentui prie VRM nebuvo ir nėra išdavusi leidimo naudoti radijo ryšio stotį „Berkut R“. Būtent šiuo prietaisu buvo užfiksuotas tariamai jo automobilio greitis, viršijęs leistiną greitį kelyje Varėna - Vilnius. Kadangi ši aplinkybė jo bylos nagrinėjimo momentu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ji paaiškėjo jau po nutarties byloje priėmimo (LVAT nutarimas 2007-03-09) ir yra esminė, procesas šioje byloje atnaujintinas, o Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini dėl to, kad byloje turėjo būti sprendžiama įrodinėjimo priemonių leistinumo problema. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2007-02-15 rašte nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamentui nebuvo ir nėra išdavusi leidimo naudoti radijo ryšio stotį „Berkut R“. A. P. nurodo, kad jo vairuojamo automobilio greitis 2006-09-17 d. kelyje Varėna - Vilnius buvo fiksuotas panaudojant techninę greičio matavimo priemonę, kuri buvo panaudota, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. neturint reikalingo leidimo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesas atnaujinamas.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjas jį grindžia tuo, kad jo administracinio teisės pažeidimas buvo įrodytas neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr.N16-261-2007 išdėstytas nuostatas dėl greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio leistino greičio viršijimo faktas buvo užfiksuotas naudojant technines priemones – greičio matavimo prietaisą „Berkut R“ Nr. 0403004 (b.l. 4).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-1679-07 išaiškino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ši įrodinėjimo priemonė, kurią ginčija atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat panaudota. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-1679/07 konstatavo, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo valdžios institucijų naudojamas neteisėtai – neturint Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo. Viešojo administravimo subjektui (policijos institucijai) pažeidus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytą greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo tvarką, gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą.
Iš šių aplinkybių bei aukščiau paminėtų teisės normų seka, kad nustatant A. P. pažeidimą greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ panaudojimas neturint Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo galėjo sąlygoti materialinių teisės normų taikymo pažeidimą ir neteisėto nutarimo priėmimą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 p.). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu būtina įvertinti, ar likusių byloje įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. P. padarė pažeidimą, už kurį buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti procesą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-128-16/2007 ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.