Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1063-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-07
Bylos Nr.
2A-1063-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
P. K., Daugiabučio, M. K.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės, Edmundui A
Civilinė byla Nr. 2A-1063-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė;

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 25.3; 44.5.2.1; 44.5.2.8; 44.8.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei,

dalyvaujant ieškovei G. B., ieškovės atstovui advokatui R. L., atsakovui P. K., atsakovės atstovei advokatei Z. R., atsakovo Daugiabučio namo Naujakurių g. 51, Kaunas, savininkų bendrijos atstovams advokatei R. V., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Daugiabučio namo Naujakurių g. 51, Kaunas, savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-584/2009 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams P. K., M. K. ir Daugiabučio namo Naujakurių g. 51, Kaunas, savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims Edmundui A. S., Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 128) prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. K., M. K., Daugiabučio namo Naujakurių g. 51, Kaunas, savininkų bendrijos (toliau – DNSB) 12 567,77 Lt turtinę žalą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų kaltės buvo užlietas vandeniu jos butas, esantis Naujakurių g. 51-42, Kaune. Šildymo sistemos avarija įvyko 2007-06-06 AB „Kauno energija“ vykdant šildymo sistemos hidraulinius bandymus, dėl sukelto vandens slėgio šildymo sistemoje trūkus vamzdžiui rankšluosčių džiovintuvo sistemoje atsakovų P. K. ir M. K. nuomojame bute, priklausančiame Kauno miesto savivaldybei. Atsakovų P. K. ir M. K. kaltė pasireiškė tuo, jog jie atliko šildymo sistemos rekonstravimo darbus (keitė gyvatuką, radiatorius) netinkamai, neturėdami tam leidimo, savavališkai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė DNSB kalta dėl žalos padarymo tuo, kad bendrijos pirmininkė E. K. R., būdama atsakinga už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, žinodama apie hidraulinius bandymus, apie kuriuos buvo paskelbta dienraštyje „Kauno diena“, nepasirūpino įvadinių sklendžių aklių užsukimu, apsaugančių namo šildymo sistemą nuo padidėjusio slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu. Bendrijos pirmininkė taip pat nevykdė pareigos kontroliuoti atsakovo P. K. vykdomus bendrojo naudojimo objektų (šildymo radiatorių) rekonstravimo darbus.

Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tiesiogine avarijos priežastimi laiko tai, jog iki hidraulinių bandymų pradžios nebuvo atjungti namo šilumos vartojimo įrenginiai pastatant sklendes, todėl vamzdis trūko dėl padidinto vandens slėgio. Mano, kad už žalą turėtų atsakyti asmuo, atsakingas už pastato šilumos ūkį. Avarijos metu jis užsuko sklendes. Nurodė, kad prieš avariją bute pakeitė gyvatuką tokio paties galingumo gyvatuku, pajungdamas prie senų vamzdžių, pagrindinio stovo nejudino. Ieškovė nepateikė užliejimo faktą, šaltinį ir žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Lokalinė sąmata, kuria grindžiamas žalos dydis, yra per didelė, į ją nepagrįstai įrašytos pridėtinės išlaidos, soc. draudimas, PVM. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sąmatą sudarė specialistai.

Atsakovė Daugiabučio namo Naujakurių g. 51, Kaunas, savininkų bendrija (toliau – DNSB) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės buto užliejimas įvyko dėl atsakovo P. K. nekokybiškai atliktų gyvatuko keitimo ir suvirinimo darbų, todėl bendrija neprivalo atsakyti. AB „Kauno energija“, atlikusi patikrinimą daugiabutyje, jokių pažeidimų nei prieš avariją nenustatė. Bandymų metu aklės buvo pastatytos, nes šildymo sistema nebūtų atlaikiusi tokio spaudimo. Ieškovė neįrodė bendrijos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp bendrijos neteisėtos veiklos bei atsiradusios žalos buvimo. Ieškovė negali remtis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes antstolis negali atlikti eksperto funkcijų ir nurodyti ieškovės bute užfiksuotų defektų atsiradimą sąlygojusių priežasčių. Ieškovė sąmatoje į žalos dydį nepagrįstai įtraukė pridėtines išlaidas, soc. draudimą, statybvietės išlaidas, pelną, PVM darbams ir kitas išlaidas.

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad civilinė atsakomybė atsakovų atžvilgiu gali atsirasti tik esant visoms įstatymo civilinės atsakomybės sąlygoms. Ieškovė remiasi prielaidomis, įrodymų nepateikta, neaiškus žalos dydis.

Tretysis asmuo E. A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis atsakingas už daugiabučio šilumos ūkį, kvalifikacinius reikalavimus atitinka. 2007-05-05, prieš vykstant bandymams, užsuko sklendes. 2007-06-06, kai įvyko užliejimas, buvo sode.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei G. B. iš atsakovės DNSB priteisė 8 378,51 Lt žalą, 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidas, 251 Lt žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė. Iš ieškovės atsakovei DNSB priteisė 767 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš atsakovės DNSB ir ieškovės valstybei priteisė po 12,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2007-06-06 vykdant AB „Kauno energija“ planinius hidraulinius bandymus atsakovų P. ir M. K. nuomojamame bute trūko rankšluosčių džiovintuvo (gyvatuko) stovas, dėl ko termofikaciniu vandeniu buvo aplietos ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos. Termofikacinis vanduo, vadovaujantis 2007-05-29 AB „Kauno energija“ raštu Nr. 20-1848 buvo atjungtas Naujakurių g. 51 namui nuo 2007-06-04 22.00 val. iki 2007-06-11 24.00 val. Vykdant padidinto slėgio lauko šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus, pastato Naujakurių g. 51, šilumos vartojimo įrenginiai privalėjo būti atjungti, įrengiant akles šilumos punkte prie įvadinių sklendžių, apsaugančių namo šilumos tiekimo įrenginius nuo padidėjusio slėgio. Teismas nurodė, kad dėl ieškovei padarytos žalos kalta atsakovė DNSB. Tiesiogine avarijos priežastimi laikytina tai, kad bendrijos samdomas darbuotojas tretysis asmuo E. A. S. neįvykdė savo pareigų ir neuždėjo aklių namo šiluminiame punkte prie įvadinių sklendžių, kurios turėjo apsaugoti namo šiluminius tinklus nuo hidraulinių bandymų įtakos. Dėl didelio spaudimo ir didelio kiekio į namo tinklus patekusio termofikacinio vandens trūko atsakovų nuomojamo buto rankšluosčio džiovintuvo stovas. Vanduo liovėsi bėgti tada, kai buvo užsuktas bendrijos pirmininkės sandėliuke esantis kranas. Atsakovė DNSB taip pat pažeidė LR ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos taisyklių patvirtinimo)“ Nr. 4-291 18 punktą, nes įvykio metu E. A. S., su kuriuo buvo sudaryta šilumos vartojimo įrenginių priežiūros sutartis, neturėjo galiojančio atestato, suteikiančio teisę verstis šilumos tinklų ir (ar) vartojimo įrenginių eksploatavimo veikla, bei 34.5 p. E. A. S. laiku nepranešė apie avariją.

Teismas laikė, kad atsakovų P. ir M. K. kaltė ir neteisėti veiksmai dėl įvykusios avarijos nenustatyti. Atsakovai neatliko darbų, kuriais rekonstruojant prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos įrenginius būtų keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, todėl jiems atlikti, vadovaujantis LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklų patvirtinimo“ Nr. 4-258 20 punktu, nereikėjo techninių sąlygų sąvado.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovei padaryta žala bei jos dydis tuoj pat po įvykio užfiksuotas nebuvo, todėl nustatant žalos dydį vadovaujamasi 2007-06-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2007 m. kovo mėn. kainomis sudaryta UAB „Dangė“ sąmata. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 3 str. 7 d., ieškovės reikalaujamas žalos atlyginimas turi būti sumažintas trečdaliu, nes remonto sąmatoje pažeisti plotai yra suskaičiuoti per dideli nei yra ieškovės buto plotas, ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė DNSB su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį atsakovės DNSB atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:

1) 2007 m. gegužės 29 d. AB „Kauno energija“ raštas patvirtina, kad termofikacinis vanduo Naujakurių g. vartotojams dėl vamzdynų planinio remonto AB „Kauno energija“ nuo 2007 m. birželio 4 d. 22.00 val. iki 2007 m. birželio 11 d. 24.00 val. buvo atjungtas, todėl termofikacinis vanduo į namo šiluminius tinklus patekti negalėjo, kas paneigia teismo išvadą dėl atsakovės DNSB kaltės;

2) teismas neatsižvelgė į tai, kad hidraulinio bandymo metu namo šildymo sistemoje esantis vanduo niekur nedingsta. Trūkus vamzdžiui atsakovo P. K. bute bėgo namo šildymo sistemoje buvęs vanduo, kuris nustojo bėgti užsukus bendrijos pirmininkės sandėliuke esantį kraną. Jeigu aklės, apsaugančios namo šildymo sistemą nuo padidinto slėgio lauko, tinklų hidraulinio bandymo metu būtų nepastatytos, avarija turėjo įvykti ir pačiame namo šilumos punkte, tačiau byloje esantys įrodymai ? šilumos objekto tikrinimo aktai ? rodo, kad jokie pažeidimai šiluminio mazgo sistemoje nebuvo užfiksuoti;

3) teismas neįvertino namo šildymo punkto schemos, šilumos punkto eksploatacijos ir techninio aptarnavimo instrukcijos, iš kurių matyti, kad namo šildymo sistemą ir išsiplėtimo indą nuo slėgio padidėjimo apsaugo šilumos punkte įrengtas apsauginis vožtuvas. Dėl apsauginio vožtuvo hidraulinių bandymų metu smūgio negalėjo būti. Teismas nevertino ir į bylą pateikto UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2008-10-17 rašto, kuriame nurodyta, kad atliekant trasų hidraulinį bandymą, rankšluosčių džiovintuvų vamzdynai hidrauliškai nebandomi, todėl vamzdžio trūkimas Naujakurių g. 51-48 nesusijęs su trasos hidrauliniu bandymu;

4) byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės DNSB neteisėtus veiksmus ar neveikimą, įrodymų, patvirtinančių, tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 6.246-6.249 str., turėjo įrodyti ieškovė.

5) teismas, konstatuodamas, kad atsakovams tenka įrodinėjimo našta įrodyti dėl kieno kaltės trūko atsakovo bute rankšluosčių džiovintuvo vamzdis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, pažeidė CPK 178 str. Šią aplinkybę įrodyti turėjo ieškovė;

6) teismas nepagrįstai atsakovų P. K. ir M. K. atžvilgiu netaikė civilinės atsakomybės. Atsakovas P. K., būdamas rūpestingas ir atidus, privalėjo rūpintis jo bute esančių šildymo sistemos vamzdžių tvarkingumu. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad dėl bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti ir kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005). Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas P. K. ne vienerius metus savo bute vykdė remonto darbus - didino vonios patalpą, griovė pertvarą, ant kurios tvirtinamas rankšluosčių džiovintuvas, keitė rankšluosčių džiovintuvą, kurį prailgindamas ilgesniais vamzdžiais prijungė prie senų ir taip sujudino stovą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi, remdamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 239 punktu, į Valstybinės energetikos inspekciją dėl šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, patvirtinančios, jog remonto darbai bei reikalingi bandymai atlikti ir šilumos įrenginiai atitinka projektą. Žala atsirado dėl atsakovų K. neteisėto veikimo. Atsakovai, būdami buto nuomininkai, netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti bute esančių įrengimų priežiūrą, saugią eksploataciją, keitė susidėvėjusius įrenginius, prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų, pažeisdami teisės aktų numatytus reikalavimus, dėl ko buvo užpiltas ieškovės butas ir jai padaryta turtinės žalos;

Žemesnės instancijos teismas

7) teismas netinkamai taikė LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos ir vartojimo taisyklių nuostatas, nepagrįstai rėmėsi taisyklių 20 p. Teismas turėjo taikyti taisyklių 230 p., numatantį, kad pastato savininkas, pageidaujantis remontuoti (keisti susidėvėjusius įrenginius tokiais pat ar juos atitinkančiais kitais) prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos ar karšto vandens įrenginius ar jų dalis, šilumos punktus, nekeičiant remontuojamos sistemos šilumos galios arba jos prijungimo schemos, privalo informuoti šilumos ar karšto vandens tiekėją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką, bei 231 p., numatantį, kad modernizuojant šilumos punktą, jeigu atliekami darbai atitinka šių taisyklių 230 punkto reikalavimus, iš šilumos tiekėjo privaloma gauti modernizavimo technines sąlygas;

8) teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrijos kaltę dėl įvykio pagrindžia tai, jog tretysis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta šilumos vartojimo įrenginių priežiūros sutartis, neturėjo Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto galiojančio atestato, suteikiančio teisę verstis šilumos tinklų ir (ar) vartojimo įrenginių eksploatavimo veikla. Šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai: UAB „Žaibas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad A. E. S. iki 2007 m. gegužės 14 d. dirbo jų įmonėje ? buvo atsakingas už šilumos ūkį ir turėjo kvalifikacijos pažymėjimą, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos A. E. S. išduotas energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas. Tretysis asmuo A. E. S. pagal sudarytą darbo sutartį buvo atsakingas už šiluminio objekto priežiūrą. Kadangi avarija įvyko atsakovų K. bute, o ne šilumos punkte ar bendrojo naudojimo inžinierinėje įrangoje, todėl tretysis asmuo teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Kita vertus, šios pareigos nevykdymas nepagrindžia bendrijos kaltės, nes tai nesąlygojo ieškovei padarytos žalos atsiradimo;

9) teismas, priteisdamas iš atsakovės 8 378,51 Lt žalą, netinkamai taikė CK 6.249 str., nepagrįstai įtraukė sąmatoje įrašytas pridėtines išlaidas, rėmėsi vien ieškovės pateiktais įrodymais. Teismas privalėjo įvertinti atsakovės DNSB pateiktus rašytinius įrodymus: 1999-12-22 aktą dėl Naujakurių g. 51 namo statybos defektų, 2002-01-10 bendrijos raštą AB „Kausta“, 2003-04-29, 2003-05-20 gyventojų prašymus. Teismas nevertino atsakovės pateiktos darbų sąmatos, kurioje apskaičiuotos ieškovės turtui pataisyti reikalingos lėšos sudaro 3 148,63 Lt. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti bendrijos pateiktus rašytinius įrodymus, sudarančius teisinį pagrindą mažinti ieškovės patirtos žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. K. ir M. K. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nurodė šiuos motyvus:

1) apeliantės motyvą, kad avarijos metu iš vamzdynų tekėjo termofikacinio vandens likučiai, paneigia liudytojų parodymais patvirtintos aplinkybės: iš stovo vanduo bėgo daugiau nei valandą, jis buvo sustabdytas tik užsukus kraną bendrovės pirmininkės sandėliuke; vanduo buvo apsėmęs apatinius butus net iki antrojo aukšto, o po P. K. nuomojamą butą buvo net braidžiojama. Akivaizdu, kad šilumos punkte aklės prie įvadinių sklendžių nebuvo įrengtos ir namo šilumos tiekimo įrenginiai nuo padidinto slėgio nebuvo apsaugoti;

2) tretysis asmuo E. A. S. pažymėjimą, suteikiantį teisę būti atsakingam už šilumos ūkį, gavo tik po įvykio, išklausęs parengiamąjį kursą. Į bylą pateikta asmens, atsakingo už šilumos ūkį, pareiginė instrukcija, pasirašyta E. A. S., tačiau nepateikti įrodymai, kada su šiuo dokumentu atsakingas asmuo už šilumos ūkį supažindintas. Šis dokumentas surašytas ir pasirašytas po avarijos, ir atsakingas už šilumos ūkį asmuo laiku nebuvo supažindintas su pareigomis;

Šalies argumentai

3) apeliantės nurodytas argumentas, kad įvykus avarijai dėl nepastatytų sklendžių privalėjo atsirasti pažeidimai šiluminio mazgo sistemoje, o jų nėra, nepagrįsti įrodymais. Už šilumos ūkį atsakingas asmuo ir atsakovė DNSB nefiksavo vandens išsiveržimo avarijos, nepranešė apie avariją avarinei tarnybai, nepatikrino ir nesurašė dokumento, kokias pasekmes avarija turėjo namo šilumos punktui, neapžiūrėjo šiluminio mazgo. Šilumos objekto tikrinimo aktas surašytas tik 2007-07-16;

4) nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad avariją sąlygojo P. K. remonto darbai. Atsakovės DNSB pirmininkė teismui paliudijo, kad praėjus pusdieniui po avarijos lankėsi P. K. bute, buvo užėjusi į vonią ir matė, kad prie lubų išmušta skylė, todėl tikėtina, kad stovas trūko prie lubų, o ne sudūrimo su džiovintuvu vietoje. Kitiems remonto darbams atsakovas P. K. turėjo reikalingus projektus ir suderinimus, jų atlikimas įtakos namo šilumos įrengimams neturėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės G. B. atstovas advokatas R. L. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:

1) apeliantės motyvai, kad hidraulinio bandymo metu namo šildymo sistemoje esantis vanduo niekur nedingsta, o iš atsakovo P. K. bute trūkusio vamzdžio nustojo bėgti tik tuomet, kai bendrijos pirmininkės sandėliuke buvo užsuktas kranas, prieštarauja vieni kitiems. Faktiškai hidraulinio bandymo metu užsukus sklendes (pastačius akles) aukšto spaudimo termofikacinis vanduo į namo sistemą nepatenka. Kadangi sklendės nebuvo užsuktos, dėl aukšto slėgio trūko atsakovo P. K. bute esantis vamzdis, o vanduo nustojo bėgti tik tuomet, kai užsukus sklendę, esančią pirmininkės sandėliuke, nebeliko termofikacinio vandens spaudimo. Nurodytos aplinkybės ir patvirtina, kad aklės nebuvo pastatytos, o sklendės neuždarytos;

2) apeliacinis skundas prieštarauja CK XXII skyriuje nustatytiems civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindams. Atsakovė DNSB nepateikė įrodymų, kad įvykdė savo pareigą apsaugoti namo šildymo sistemą nuo aukšto slėgio vandens patekimo. Byloje įrodymai patvirtina, kad sklendės nebuvo uždarytos. Aplinkybė, kad buvo atliekami hidrauliniai bandymai, bei tai, kad pro trūkusį vamzdį į butų patalpas pateko didelis kiekis, vandens yra įrodyta ir neginčijama. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytos žalos ir vandens patekimo į ieškovės patalpas. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad netinkamai buvo vykdomos namo šildymo sistemos priežiūros funkcijos. Bylos medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės butui buvo padaryta žala, atsiradusi užliejus patalpas. Yra visi civilinės atsakomybės pagrindai. Bendrijos pirmininkė ir tretysis asmuo A. E. S., žinodami apie tai, kad 2007 m. birželio 5-6 d. bus vykdomas hidraulinis bandymas, nepasirūpino, kad būtų užsuktos sklendės bei uždėtos aklės, ir bandymų metu nedalyvavo bei nestebėjo eigos, nesielgė rūpestingai, dėl ko ir buvo padaryta žala ieškovės turtui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutiko, nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovės kaltė yra preziumuojama. Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).

Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, t. y. ieškovui, kuris privalo įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str. 1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą .

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išaiškino materialinės teises normas, dėl to teismo sprendimas panaikinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės G. B. butas Nr. 42, esantis Naujakurių g. name Nr. 51, Kauno mieste, užlietas vandeniu dėl 2007 m. birželio 6 d. tame pačiame name esančiame bute Nr. 48 įvykusios vandentiekio avarijos. Šios aplinkybės atsakovai neginčija, todėl kolegija laiko įrodytu faktą, jog ieškovės butas nukentėjo dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu atsakovės M. K. ir P. K. bute Nr. 48 trūko vandens tiekimo vamzdis tualete. Teismas laiko šalių pripažintą faktą nustatytu, nes pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 185, 187 str.). Iš procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas P. K. pripažino, jog 2007 m. birželio 6 d. jų nuomos pagrindu naudojame bute (1 t., b. l. 77-81) trūko vandens vamzdis (1 t., b. l. 83; 2 t., b. l. 129; 3 t., b. l. 23).

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta pareiga naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Atsakovai M. K. ir P. K. yra tos nuomonės, kad dėl vandentiekio avarijos kalta atsakovė DNSB. Tokios pačios nuomonės apie atsakovės DNSB kaltę yra pirmosios instancijos teismas, kuris ieškovės reikalavimus atsakovams M. K. ir P. K. atmėtė, o žalą priteisė iš atsakovės DNSB. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos kalta atsakovė DNSB, nes teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Atsakovo P. K. paaiškinimu nustatyta, kad jis atliko buto vonios ir tualeto platinimo rekonstrukciją, kurios metu keitė gyvatuką, perkėlė sieną. Taip pat atsakovas P. K. vonios ir tualeto patalpoje sujungė stovą, vamzdžius gyvatuką ir juos pratęsė, o stovas, atsakovo P. K. paaiškinimu, liko toje pačioje padėtyje (3 t., b. l. 23). Po vandentiekio avarijos atsakovės DNSB pirmininkė 2008-06-03 (2 t., b. l. 108) kreipėsi į Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės reikalų priežiūros departamentą, kad būtų nustatyta, kokie pažeidimai padaryti atliekant remontą atsakovų M. K. ir P. K. bute. Atsakydamas į atsakovės DNSB paklausimą Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės reikalų priežiūros departamentas nurodė, kad į kvietimus atvykti į skyrių atsakovai neatsiliepė, į butą atvykusių departamento darbuotojų neįleido (2 t., b. l. 109). Ir tik vėliau bylos nagrinėjimo procese atsakovai M. K. ir P. K. pateikė UAB „Skena“ 2008-08 04 statinio būklės (sanitarinio mazgo atitvaros esamos būklės įvertinimą) išvadą, kurioje nurodyta, kad naujai sumontuotos sanitarinio mazgo atitvaros atitinka nustatytus patvarumo ir pastovumo reikalavimus ir užtikrina saugią eksploataciją. Byloje nėra duomenų, kad dėl atitvaros būklės įvyko vandentiekio avariją. Todėl UAB „Skena“ išvada, kolegijos nuomone, jokių svarbių aplinkybių, susijusių su vamzdžio avarija atsakovų M. K. ir P. K. bute, nepatvirtina, todėl jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi.

Vertinant atsakovų DNSB ir M. K. bei P. K. veiksmus byloje atsižvelgiama į tas aplinkybes, kurios tiesiogiai susijusios su nesugebėjimu tinkamai naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Kaip nustatyta byloje, užpylimo židinys atsakovų M. K. ir P. K. bute atsirado dėl to, kad po remonto trūko santechniniai įrengimai. Kolegijos nuomone, reikšminga yra tai, jog atsakovų M. K. ir P. K. bute buvo keičiami vamzdžiai, kurie sujungti su bendra namo vandentiekio sistema, nustačius, kad byloje nepateikta įrodymų, kad santechnikos darbai atsakovų M. K. ir P. K. bute buvo atlikti kvalifikuotai ir prisilaikant tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų. Taip pat nepateikus į bylą jokių duomenų apie tai, kad po atsakovų M. K. ir P. K. bute atlikto remonto pakeisti santechniniai įrengimai buvo nustatyta tvarka išbandyti, patikrintas jų veikimo patikimumas, pirmosios instancijos teismo išvados, apie atsakovų M. K. ir P. K. kaltės nebuvimą dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kolegijos manymu, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad santechniniams darbams atlikti nereikia gauti leidimo, nepaneigia to fakto, kad atliekant tokio pobūdžio darbus, santechninius darbus būtina atlikti tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims. Šiuo atveju atsakovas P. K. apskritai nepateikė jokių įrodymų nei dėl santechninius darbus atlikusio darbuotojo kvalifikacijos, nei dėl atliktų darbų kokybės, ir esant įrodymams, kad ieškovės turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo iš atsakovų M. K. ir P. K. buto, sprendžiama, kad jų kaltė ir neteisėti veiksmai dėl atsiradusios žalos byloje įrodyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad tiesiogine avarijos priežastimi laikytina tai, kad bendrijos samdomas darbuotojas tretysis asmuo E. A. S. neįvykdė savo pareigų ir neuždėjo aklių namo šiluminiame punkte prie įvadinių sklendžių, neįrodyta. Kaip nustatyta teismo sprendime, po vandentiekio avarijos namo šilumos mazge nebuvo užfiksuoti avarijos padariniai, su specialistų pagalba nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių atsakovų M. K. ir P. K. bute trūko vamzdis. Pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovams kreiptis į specialistus būtiniems šiam klausimui išspręsti tyrimams atlikti , tačiau atsakovai nesutiko apmokėti tokio tyrimo išlaidų. Todėl kolegija sprendžia, kad dauguma įrodymų neginčytinai patvirtina, jog dėl atsiradusios žalos yra kalti atsakovai M. K. ir P. K., taigi jie privalo atlyginti ieškovei sugadinto turto remonto išlaidas (CPK 185 str., CK 6.246?6.249 str. 1 d.).

Atsakovų P. K. ir M. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, kad šilumos mazgo avarijos pasekmės nefiksuotos, neapžiūrėtas šilumos mazgas, objekto tikrinimo aktas surašytas tik 2007-07-16, taip pat teismo sprendimo motyvas dėl trečiojo asmens E. A. S. kvalifikacinio pažymėjimo įrenginių priežiūros ir eksploatacijos srityje neturėjimo, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant atsakovų kaltės klausimą dėl įvykusios vandentiekio avarijos, nes tarp atsakovų M. K. ir P. K. bute įvykusios vandentiekio avarijos ir šilumos punkto apžiūros, bei trečiojo asmens kvalifikacinio pažymėjimo išdavimo datos nėra priežastinio ryšio.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė už būsimo remonto atlikimą sumokės 1385,78 Lt socialinio draudimo išlaidas, 393,32 Lt statybvietės išlaidas, 1788,10 Lt pridėtinės vertės mokesčio išlaidas ir 602,87 Lt pelno išlaidas, 1917,12 Lt PVM išlaidas, 58,26 Lt pagalbinių medžiagų ir papildomų mechanizmų vertę, 331,13 Lt linijinio personalo uždarbį (1 t., b. l. 26). Visos paminėtos išlaidos laikomos neįrodytomis būsimo remonto sąnaudomis, todėl ši ieškovės reikalavimų dalis netenkinama.

Atmestinas apeliantės motyvas, kad buto sužalojimai galėjo atsirasti ne dėl vandentiekio avarijos, o dėl statybinio broko, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Pateikti byloje duomenys apie ieškovės bute nustatytus statybinius defektus aprašyti nekonkretizavus jų pašalinimo išlaidų ir nesudarius sąmatos šiems darbams atlikti. Ieškovės pateiktoje sąmatoje užfiksuoti buto remonto darbai po užliejimo (1 t., b. l. 26) atitinka surinktus įrodymus: ieškovės buto nuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo aprašymą (1 t., b. l. 26, 31-32), šalių paaiškinimus, todėl nesutikti su lokalinėje sąmatoje nurodytomis išlaidomis nėra pagrindo. Tačiau lokalinėje sąmatoje skaičiuojant atskiras remonto išlaidų pozicijas matyti, kad jos nustatytos 100 kv. m plotui, tuo tarpu bendras ieškovės buto plotas sudaro tik 51,18 kv. m. Todėl visos išlaidos, susijusios su lubų ir grindų remontu, mažinamos ir skaičiuojamos atsižvelgiant į realų ieškovės buto plotą, kuris, kaip jau minėta yra 51,18 kv. m (lokalinės sąmatos 1,2,4,5,6,10 pozicijos), taigi ieškovei priteistina: už darbą, pažymėtą kodu N11-32-1, ? 84,17 Lt, už darbą, pažymėtą kodu R14-225-2, ? 44,59 Lt, už darbą, pažymėtą kodu N15-77-2, ? 222,89 Lt, už darbą, pažymėtą kodu N15-169-1, ? 162,47 Lt. už darbą, pažymėtą kodu N15-136, ? 583,61 Lt, už darbą, pažymėtą kodu N11-150-1, ? 238,78 Lt. Kitos išlaidos, susijusios su sienų remontu, neperskaičiuojamos, nes jos negali būti susietos su bendru buto plotu. Kolegijos paskaičiavimu, šioje byloje įrodytos remonto išlaidos sudaro (84,17 Lt + 44,59 Lt+ 222,89 Lt +162,47 Lt+ 583,61 Lt+297,48+1497,06 +107,11 Lt +1570,48 Lt+ 238,78 Lt)= 4808,64 Lt priteistinos iš atsakovų M. K. ir P. K..

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 2 p.), priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atsakovams M. K. ir P. K. patenkinti iš dalies. Ieškovės ieškinį atsakovei DNSB Naujakurių g. 51, Kaunas, atmesti.

Atmetus ieškovės ieškinį atsakovei DNSB Naujakurių g. 51, Kaunas, byloje iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 3 d., 96 str.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovei DNSB Naujakurių g. 51, Kaunas, ir ieškovei atstovavo advokatai (3 t., b. l. 61,73 a), šalys dėl to turėjo išlaidų: atsakovė DNSB advokatei sumokėjo 1 500 Lt (mokėjimo nurodymas Nr. 308), taip pat atsakovė DNSB turėjo byloje žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (3 t., b. l. 58-59). Ieškovė advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Lt (kvitas Nr. 527207). Šalių teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų byloje reikalavimų sumą, į advokato darbo sąnaudas ir bylos sudėtingumą ir kitus numatytus įstatyme reikalavimus (CPK 98 str.). Civilinė byla išnagrinėta per vieną posėdį, nėra sudėtinga, todėl protinga suma už advokato suteiktas teisines paslaugas laikoma 500 Lt tiek ieškovei, tiek atsakovei DNSB.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326?331 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ? ieškovės ieškinį atsakovei DNSB Naujakurių g. 51, Kaunas, atmesti, ieškinį atsakovams M. K. ir P. K. patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir M. K. ((duomenys neskelbtini)) ) solidariai 4808,64 Lt žalos atlyginimą, 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš viso 5308,64 Lt, ieškovei G. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ).

Priteisti iš atsakovų P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ) ir M. K. ((duomenys neskelbtini)) ) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 251 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš viso 751,00 Lt ? po 375,50 Lt iš kiekvieno atsakovo, atsakovei DNSB Naujakurių g. 51, Kaunas, (į. k. 300574539, (duomenys neskelbtini)) , Kaunas, (duomenys neskelbtini) bankas AB SEB bankas, banko kodas 70440) .

Priteisti iš atsakovų P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ) ir M. K. ((duomenys neskelbtini)) ) 12,50 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.? po 6,25 Lt iš kiekvieno atsakovo, valstybei.

Kitos sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės G. B. valstybei ir atsakovei DNSB Naujakurių g. 51, Kaunas, nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisEgidijus Tamašauskas