Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų; suinteresuoti asmenys – išieškotoja L. G., antstolė Daiva Prunskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) nutartį antstolei vykdyti pateikusi L. G. (ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. N r. (duomenys neskelbtini)) nėra ir negali būti išieškotoja pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) taikymo. Pačioje nutartyje yra aiškiai nurodoma, jog LAP buvo taikomos skyrium nuo vaiko gyvenančio atsakovo A. Š., o ne vaiko motinos prašymu. Be to, LAP buvo taikytos dėl pažeidinėjamų skyrium gyvenančio vaiko tėvo teisių – neleidimo tėvui susitikti su vaiku. Vaiko motina negalėjo šios nutarties pateikti vykdymui, o antstolė negalėjo vykdomojo dokumento priimti vykdyti ir / ar pagal toki dokumentą duoti jokiu privalomų nurodymų faktiniam išieškotojui pagal nutartį. Nutartimi vaiko tėvui buvo suteikta tik teisė, o ne numatyta pareiga nutartyje nurodytomis dienomis (būdu) susitikinėti su sūnumi. (duomenys neskelbtini) nutartyje nėra nurodoma, jog vaiko tėvas turi priverstinai vykdytiną prievolę nutartyje nurodytomis dienomis susitikinėti su vaiku. Pareiškėjui neįgijus jokių prievolių pagal minėtą nutartį, o tik teisę nurodytomis dienomis bendrauti su skyrium gyvenančiu vaiku, antstolės patvarkymu pareiškėjui negalėjo būti duoti jokie privalomi nurodymai. Tokie nurodymai būtų visiškai nesuderinami su (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir CK 3.175 str. 2 d. Pagal CK 3.175 str. 2 d. skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai) teismo procesiniu sprendimu gali būti tik sudaroma maksimali galimybė, o ne prievarta vykdytina prievolė bendrauti su savo vaiki. Skundžiamas antstolės patvarkymas buvo duotas dėl faktiškai vaiko tėvo neįvykdomu pareigų. Šalių nepilnametis vaikas dar neturi 3 metų, nekalba, susitikti su 7 mėn. nematytu tėvu bijo, pats susitikti nenori. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neturi jokiu galimybių bendrauti su nekalbančiu ir nenorinčiu to daryti vaiku, ypač per nuotolį. Pareiškėjas ne viena kartą bandė skambinti vaiko motinai per nuotolį, siekdamas pabendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (kaip nurodyta LAP nutartyje), tačiau visais atvejais pokalbius teko nutraukti vaikui verkiant, slepiantis, bėgant ir nenorint privalomo nuotolinio bendravimo procedūros. Pažymėtina, jog pati vaiko motina su pareiškėju niekada nėra bandžiusi susisiekti per nuotoli tada, kai vaikas norėtų galėtu bendrauti su tėvu. Antstolė taip pat negali versti vaiko tėvo pažeidinėti savo vaiko interesų atliekant vaikui nepriimtinus veiksmus.

3. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Daiva Prunskienė nutarė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolė nurodė, kad antstolės Daivos Prunskienės kontorai pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis LR CPK 651 str. normomis, nenustačius kliūčių priimti sprendimą vykdymui, (duomenys neskelbtini) priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (duomenys neskelbtini) pateikė L. G.. Abu tėvai turi teisę pateikti vykdyti teismo priimtą nutartį jeigu ji nėra vykdoma, siekiant užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius ir taip apsaugoti vaiko interesus iki galutinio sprendimo byloje. Antstolė išieškotojai išsiuntė paklausimą kokie nutarties punktai yra nevykdomi. Buvo pateikti paaiškinimai, kurios nutarties dalys yra nevykdomos ir antstolė kaskart buvo informuota, remiantis perduota informacija, (duomenys neskelbtini) buvo parengtas skundžiamas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini). Gavęs patvarkymą, skolininkas išreiškė savo poziciją, kodėl nėra vykdoma laikinųjų apsaugos priemonių nutartis, nurodė, kad vaikas nekalba, verkia ir priverstinis vykdymas pažeidžia vaiko interesus. Vaiko bendravimas su tėvais, net ir gyvenančiais skyrium, yra privalomas ir laikomas vaiko teise. Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o tėvai, savo ruožtu, turi pareigą ir teisę bendrauti su vaiku. Tai užtikrina visapusišką vaiko vystymąsi ir brendimą, todėl teigti, kad pareiškėjas turi teisę susitikinėti su vaiku, o ne pareigą yra netikslinga. (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesine sąjunga su patvarkymu dėl vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rekomendacijos suteikimo.

5. Atsiliepimo į skundą suinteresuotas asmuo (išieškotoja) L. G. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas

6. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo (pareiškėjo) A. Š. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotoja L. G. antstolei Daivai Prunskienei pateikė prašymą priimti vykdyti minėtą (duomenys neskelbtini) nutartį, nurodydamas, kad pareiškėjas nevykdo savo pareigų, nustatytų minėtoje nutartyje.

10. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Gavusi išieškotojos prašymą, (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė vykdyti pateiktą (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jo pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Paduotu skundu pareiškėjas skundžia antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymą priimti vykdyti (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą ir po to sekusius antstolės veiksmus. Pagrindinis pareiškėjo argumentas yra tas, kad antstolė neturėjo pagrindo priimti vykdyti minėtos teismo nutarties, kadangi būtent pareiškėjui, o ne vaiko molinai, esant išieškotoju pagal (duomenys neskelbtini) nutartį suinteresuotas asmuo negalėjo šios nutarties pateikti vykdymui, o antstolė negalėjo vykdomojo dokumento priimti vykdyti ir / ar pagal toki dokumentą duoti jokiu privalomų nurodymu faktiniam išieškotojui pagal nutartį, kad vaiko tėvui buvo suteikta tik teisė, o ne numatyta pareiga nutartyje nurodytomis dienomis (būdu) susitikinėti su sūnumi, kad pareiškėjas negali būti verčiamas susitikinėti su skyrium gyvenančiu vaiku tada, kada to daryti jie nurodė negalintis.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas, nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Kaip minėta, pareiškėjo skunde antstolės veiksmų neteisėtumas iš esmės siejamas su tuo, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) nutartį, kadangi šį vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis asmuo.

13. Vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti reglamentuoja CPK 651 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad gavęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokias aplinkybes tikrina antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Kaip nurodo pareiškėjas skunde, šiuo atveju egzistavo CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui pateikti – vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisės neturintis asmuo. Teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka.

14. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju antstolei pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta, kad abu tėvai turi teisę pateikti vykdyti teismo priimtą nutartį jeigu ji nėra vykdoma, siekiant užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius ir taip apsaugoti vaiko interesus iki galutinio sprendimo byloje. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolė neturėjo pagrindo spręsti, kad L. G. pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą nėra tinkama išieškotoja.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nepilnametis vaikas negyvena su skolininku, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės neteisėtų veiksmų priimant vykdyti išieškotojos pateiktą vykdyti (duomenys neskelbtini) nutartį. Kaip minėta, šios bylos dalyką sudaro antstolės veiksmų (ne)teisėtumo vertinimas, o antstolės veiksmų ribas apibrėžia vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju, nepaisant to, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė skolininkas (pareiškėjas), teismo (duomenys neskelbtini) nutartis nebuvo pakeista ar panaikinta, joje nustatyta laikina skolininko bendravimo su vaiku tvarka, o antstolė neturi teisės kvestionuoti vykdomojo dokumento teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolė, priimdama vykdyti (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą, būtų pažeidusi įstatymo normas, kaip įrodinėja pareiškėjas.

16. Kaip jau buvo minėta, šios bylos dalyką sudaro antstolės, o ne išieškotojos veiksmų teisėtumas/neteisėtumas. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad antstolė nepažeidė teisės aktų priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės yra išvestiniai iš pareiškėjo pozicijos, kad antstolė neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus, priimdama (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kaip jau konstatuota pirmiau, teismas nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo priimant (duomenys neskelbtini) nutartį vykdyti.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Dėl likusių pareiškėjo skundo argumentų, kurie nėra susiję su skundžiamų patvarkymų teisėtumu/neteisėtumu, teismas atskirai nepasisako kaip nedarančių įtakos šioje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.