- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- 2-1113-1021/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00801-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Dainius Gudas, Ramūnas Mitkaus
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant ieškovui V. S., atsakovui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. ieškinyje nurodė, kad jis pagal 2016-01-17 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį už 460 EUR nupirko iš atsakovo V. L. automobilį FIAT BRAVA, v/nr (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Parduodant automobilį atsakovas nei žodžiu, nei raštu nenurodė jokių automobilio trūkumų, aiškino, kad automobilis tvarkingas, jokių defektų, gedimų, trūkumų neturi. Kitą dieną po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nuo dešinės pusės priekinio sparno atsilupo glaistas, todėl tikėtina, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, apie kurį atsakovas parduodamas automobilį ieškovui nieko nepasakė. Nedelsdamas kreipęsis į UAB „Autida", kuri apžiūrėjusi įsigytą iš atsakovo automobilį 2016-01-28 dieną surašė defektinį aktą. Paaiškėjo, kad esminių trūkumų turi ir šio automobilio stabdžių sistema: neteisingai sumontuoti stabdžių sistemos komponentai, gedimas dyzeliniame variklyje, variklis skleidžia pašalinį garsą, sudilusi sankaba, kurią būtina pakeisti, traška automobilio pusašiai, sugedęs termostatas, variklis nepasiekia darbinės temperatūros, oro padavimo varikliui žarna kiaura, būtina ją keisti. Aplinkybę, kad parduodamo automobilio variklis nepasiekia darbinės temperatūros, atsakovas tikrai privalėjo žinoti, tačiau tai nuslėpė nuo ieškovo. Dėl aukščiau paminėtų trūkumų automobilis netinkamas eksploatuoti. 2016-01-29 jis kreipėsi su pretenzija į atsakovą, savo rašte nurodė automobilio FIAT BRAVA, v/nr. (duomenys neskelbtini), defektus, išreiškė reikalavimą grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, o automobilį pageidavo grąžinti. Reikalavime buvo nurodytas terminas, iki kada bus laukiamas atsakymas, tačiau atsakovas šį reikalavimą ignoravo visiškai, nedavė jokio atsakymo iki šiol, nors reikalavimą gavo. Atsakovui buvo duotas protingas terminas, per kurį buvo galima išspręsti kilusį ginčą ne teismo keliu, tačiau jis pasiūlymą ignoravo. Jeigu jis būtų žinojęs ieškinyje išvardintus automobilio defektus, šio automobilio niekada nebūtų pirkęs jau vien dėl tos priežasties, kad tokios būklės automobilis negali būti eksploatuojamas. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame jis su ieškiniu nesutiko, bei nurodė, kad ieškovui apie pagrindinius trūkumus paminėjęs žodžiu. Ieškinyje minimą automobilį įsigijęs Kauno automobilių turguje 2009 metais, tuo metu jo rida buvo 216000 km. Automobilio eksploatacijos metu žymesnių gedimų nebuvo, tačiau 2015 metais nusprendęs automobilį parduoti ir įsigyti naujesnį. Baigiantis šio automobilio techninės apžiūros galiojimui, su juo atvykęs į Marijampolės techninių apžiūrų centrą, kur buvo nustatyta keletas šio automobilio trūkumų, kuriuos privalėjęs pašalinti. Tai buvo kuro prasisunkimas iš variklio, klibantis vairo traukės antgalis, netinkamai veikiantis rankinis stabdis, plyšusi apsauginė granatos guma. Tuomet su šiuo automobiliu kreipęsis į Vilkaviškyje esantį servisą „Onorė", kur jam buvo atliktas remontas. Šio remonto kaina su detalėmis sudarė apie 250 eurų. Tada vėl nuvykęs į Marijampolės TAC, kur automobilis buvo patikrintas ir jam 2 metų laikotarpiui išduotas techninės apžiūros talonas, bylojantis, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, o jo eksploatacija nekelia grėsmės nei vairuotojui, nei keleiviams, nei aplinkiniams. 2016 m. sausio 17 d. ryte paskambino ieškovas V. S.. Jis šiek tiek paklausinėjęs apie automobilį pasidomėjo, ar jis turintis pirkimo-pardavimo sutarties blanką. Tai jį šiek tiek nustebino, kadangi automobilio dažniausiai atvykstama apžiūrėti, o tik po to renkamasi iš keleto apžiūrėtų. Netrukus minėtas pilietis atvyko su savo žmona. Jų elgesys ir jam, ir jo žmonai pasirodė keistas. Jie perkamu automobiliu beveik nesidomėjo, motyvuodami, kad jis bus naudojamas kaip atsarginis, kadangi turi automobilį Ford Transit, kuris tuo metu buvo remontuojamas servise. Pirkėjas net neužsiminė apie norą kiek nors pavažiuoti šiuo automobiliu. Taigi šiek tiek pasikalbėjęs su pirkėjais nusprendęs paminėti pagrindinius parduodamo automobilio trūkumus. Paminėjus apie automobilio trūkumus, ieškovas sakė kad juos pašalins savo lėšomis grįžęs. Atsilupo glaistas nuo dešinės pusės priekinio sparno - toje vietoje dažų įtrūkimas matėsi jau apie metus, tačiau pirkėjas automobilio visiškai neapžiūrinėjo pirkimo metu ir pamatė ko gero tik grįžęs namo, o glaistas atsilupti galėjo tik kuo nors pakrapščius. Eismo įvykio, po kurio sparnas buvo perdažytas, pirkėjui nepaminėjęs, kadangi po jo buvo praėję daugiau nei 5 metai, o tikslesnę informaciją galėtų suteikti UAB „Baltikum Draudimas" ir UAB „Sipra auto", nes tame nedideliame eismo įvykyje buvęs nukentėjusiuoju ir minimos firmos rūpinosi jo remontu. Neteisingai sumontuoti stabdžių sistemos komponentai - net neįsivaizduojantis, kas turima omenyje. Automobilis buvo remontuojamas servise, o ne garaže, o po to tikrinamas techninių apžiūrų centre, taigi jei iš tikrųjų tai būtų rimtas trūkumas, techninė apžiūra būtų nepraeita. Gedimas dyzeliniame variklyje - tai taip pat yra prasimanymas. Automobilio pardavimo metu pirkėjui paminėjęs, kad užkūrus variklį jo skleidžiamas garsas gali būti šiek tiek kitoks, kas būdinga daugeliui dyzelinių variklių. Jeigu ieškovas teigia, kad gedimas yra būtent variklyje, tuomet tegul konkretizuoja, koks tai gedimas, pateikdamas kokius nors įrodymus. Sudilusi sankaba - pirkėjui automobiliu apžiūros metu paminėjęs, kad sankaba išsijungia numynus pedalą netoli dugno, tam kad jam būtų lengviau prie šio automobilio priprasti. Jis dėl to į jokį servisą nebuvo kreipęsis, todėl nežinodamas tikslios konstrukcijos pirkėjui paminėjęs, kad ją galbūt įmanoma pareguliuoti. Pirkėjo minimas variantas kad sankaba sudilusi yra taip pat tikėtinas, kadangi su šiuo automobiliu pravažiavęs apie 84000 km, per tą laiką sankabos remontuoti neteko. Jeigu tikrai būtų sudilusi sankaba, tai automobilis techninės apžiūros metu nebūtų išvažiavęs iš stabdžių bandymo stendo. Tačiau dėl to automobilį kažkiek laiko galima eksploatuoti, pirkėjas šiuo automobiliu pats grįžo namo. Traška automobilio pusašiai - 2009 metais nusipirkęs automobilį pastebėjęs, kad sukant dideliu greičiu į kažkurią pusę (dabar neatsimenantis į kurią) girdimas būdingas pusašių traškėjimas. Nusprendęs važinėti tol, kol šis garsas bus girdimas ištisai. Taip pravažinėjęs 6 metus, ir remontuoti neteko, kadangi garsas nesustiprėjo. Todėl apie šį gedimą pirkėjui net nepaminėjęs, kadangi jis jam net neatėjo galvą automobilio pardavimo metu. Sugedęs termostatas - pirkėjui paminėjęs žodžiu, kad automobilio salonas šyla silpniau. Lauke esant dideliam šalčiui, į saloną pučiamas oras būna tik šiltas, o ne karštas, todėl salone būna gali būti šiek tiek vėsiau nei norėtųsi, jei oro srautas nukreipiamas į langus, o variklio temperatūra būna šiek tiek mažesnė nei turėtų būti, bet tas dalykas būdingas daugeliui automobilių. Tačiau automobilis yra gamintas Italijoje, ten buvo jo pirmos registracijos vieta (Sardinijos saloje), todėl ir termostatas gali būti pritaikytas eksploatacijai šiltesnėms sąlygoms nei Lietuvoje žiemą. Šią problemą išspręsdavęs per didelius šalčius už automobilio kapoto prieš radiatorių užkišdamas kartono lapą. To reikėdavo tik kelias savaites per metus. Oro padavimo žarna kiaura - šį gedimą pastebėjo servisas remontuodamas automobilį prieš techninę apžiūrą ir per trumpą laiką iki automobilio pardavimo nespėjęs jos įsigyti ir pakeisti, kadangi tuo metu jos nepavyko niekur rasti, reikėjo užsisakinėti. Dalinai sutinkantis su kai kuriais ieškovo paminėtais automobilio trūkumais, tačiau nesutinkantis su teiginiu kad automobilis netinkamas eksploatuoti, kadangi šį automobilį eksploatavęs iki techninės apžiūros, o po jos, automobilį prieš tai suremontavus servise, jo būklė tik pagerėjo. Pirkimo-pardavimo sutartyje trūkumų nepažymėjęs todėl, tarp jų nebuvo privalomų pažymėti, o kitus pirkėjui paminėjęs žodžiu. Ieškovas teismui pateikė UAB „Autida" surašytą defektinį aktą. UAB „Autida" nėra nepriklausomi ekspertai, todėl drįstantis abejoti jų šališkumu ir kompetencija tiksliai įvertinti automobilio būklę. Kiekvienas servisas suinteresuotas rasti kuo daugiau gedimų. Ieškovas šį automobilį įsigijęs už 460 eurų, nors jo prašoma kaina buvo 500 eurų, tačiau pirkėjas motyvavo, kad jis iš toli atvykęs, o pinigų daugiau neturi. Priedo jau po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo davęs jam 2 panaudotas padangas, bei keletą kitų smulkmenų. Analogiško naujo automobilio kaina siekia apie 15000 eurų. Taigi pirkėjas, įsigijęs automobilį už maždaug 3% jo naujo vertės pageidauja, kad jis būtų visiškai be trūkumų, kas prieštarauja elementariai logikai. Tos pačios klasės to pačių gamybos metų dėvėti automobiliai siūlomi maždaug dvigubai didesne kaina, tą pirkėjas turėjo taip pat įvertinti. Pilnai suprantamas pirkėjo noras susiremontuoti automobilį idealiai, tačiau nebūtina tai daryti perkant dalis autorizuotuose servisuose, galima taip pat paieškoti dėvėtų detalių. Praėjus beveik savaitei nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, per tą laiką jis įsigijęs ir užregistravęs kitą automobilį, jam pirkėjas pradėjo skambinti ir reikšti pretenzijas dėl parduoto automobilio. Mėginęs jį nuraminti, išaiškinti, kad gedimai nėra toki rimti kaip jam atrodo, tačiau jis nenusiramino. Skambinama buvo beveik kasdien, pokalbiai trukdavo gana ilgai (tikslesnę informaciją teismo prašymu galėtų suteikti UAB „Omnitel"), iš pradžių jį gąsdino policija, po to teigė, kad jis už pinigus praėjęs techninę apžiūrą, po to gąsdino nepriklausomais ekspertais, tokiu būdu jį provokavo bei gaišino jo laiką tačiau konkretaus reikalavimo jam neteikė. Tik 2016-01-29 jis išdėstė konkretų reikalavimą, su kuriuo jis nesutikęs, kadangi nesijautęs kaltas. Jeigu automobilis ieškovui būtų sugedęs važiuojant namo arba jis būtų jo neužvedęs kitą dieną po pirkimo, tuomet jis būtų prisiėmęs kaltę ir sutikęs su ieškovo reikalavimais. Šiuo atveju trūkumai buvo pastebėti servise, o ne eksploatacijos metu, todėl teiginys, kad automobilio negalima eksploatuoti yra neteisingas.
Ieškovas žodinio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje savo ieškinį palaikė ir prašė jo ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti turėtas advokato išlaidas - 200 eurų. Paaiškino, kad atsakovo skelbimą apie parduodamą automobilį rado interneto puslapyje, kuriame buvo nurodyta kaina 500 eurų, bei kad automobilis yra tvarkingas. Jam tuo metu greitai reikėjo automobilio važinėti į darbą, kadangi turimas automobilis buvo sugedęs, jį reikėjo remontuoti. Paskambinęs pagal skelbimą, ir sutaręs automobilį apžiūrėti. Kadangi buvo žiemos metas, slidu, jam reikėjo automobilio jis jį pirkęs neišbandęs ir gerai neapžiūrėjęs, patikėjęs atsakovo teigimu, kad automobilis yra tvarkingas. Automobilio stabdžių gedimas pasireiškia tuo, kad yra persukta stabdžių žarnelė dedant suportą. Sutinka, kad apie tai atsakovas galėjo ir nežinoti. Jam atsakovas pasakė dėl variklio pašalinio garso buvimo, tačiau nurodė, kad reikia pareguliuoti kažkokį varžtą, ir praeis. Dėl variklio garso yra susilpnėjusi trauka. Variklio neišardžius, tikrosios priežasties nustatyti negalima. Važiuoti galima, bet yra tikimybė, kad gali variklis suges. Jam atsakovas pasakė, ir kad oro žarna yra kiaura, tačiau pasakė, kad ji kainuoja 10 eurų, kai iš tikrųjų apie 60-70 eurų. Dėl granatų girgždėjimo jam atsakovas nepranešė. Dėl girgždančių granatų yra pavojinga važiuoti, kadangi jos gali bet kada išsinarinti posūkyje. Dėl sankabos atsakovas jam pasakė, kad ji prie dugno, bet paaiškino, kad ją galima pareguliuoti. Dėl tokios sankabos gedimo jam yra pavojinga važiuoti per sankryžas iš vietos, kadangi ji prabuksuoja. Jam atsakovas paaiškino, kad automobilis silpniau šyla, bet jis iš tikrųjų nešyla. Kad termostatas sugedęs jam nesakė. Dėl tokio automobilio gedimo, jo langai neatšyla, aprasoja, todėl yra prastas matomumas ir pavojinga važiuoti. Nors klausęs, ar automobilis yra muštas, tačiau atsakovas to nepatvirtino. Dėl sankabos, granatų, termostato, variklio gedimų jis negali automobilio eksplotuoti. Be to atsakovas jam nenurodė bei nepažymėjo sutartyje, kad automobilis yra patekęs į autoavariją, kadangi matosi glaisto įtrūkimai dešinės pusės priekiniame sparne. Dėl tokių trūkumų apie juos žinodamas jis būtų automobilio nepirkęs. Jam padaryta neturtinė 500 eurų žala, kadangi jis negalėdamas eksplotuoti automobilio, negalėjo važinėti į darbą Kauno m., dėl ko savo noru išėjo iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu prašė ieškinį visiškai atmesti, kadangi tai yra ieškovo šantažas, jam atrodo visi smulkmenos gedimai, o ieškovui labai svarbūs. Jis norėjo automobilį parduoti, tačiau be techninės apžiūros niekas nepirko. Todėl nuvairavo automobilį į techninės apžiūros centrą, kur jam nustatyta gedimų. Siekdamas juos pašalinti servise ,,Onorė“ Vilkaviškio m. jis automobilį sutvarkė, sumokėjo 240 eurų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Automobiliui keitė purkštuką, vairo traukę, šarnyrą, granatos gumą, tepalą. Po to praėjo techninę apžiūrą. Automobilį pardavinėjo už 500 eurų internete įdėjęs skelbimą. Ieškovas jam paskambino 2016-01-17 ir tą pačią dieną atvažiavęs automobilį nupirko. Ieškovas minėjo, kad automobilis jam skubiai reikalingas, kadangi jo remontuojamas. Buvo dienos metas. Ieškovui atidarė automobilio kapotą. Ieškovui pasakė, kad yra garsas variklyje, kad trūkusi žarna, kad jis šildo silpnai. Pasakė, kad sankaba prie dugno, galima ją pareguliuoti. Dėl granatų gedimo pamiršo paminėti, bet mano, kad dėl tokio gedimo automobilis būtų nepraėjęs techninės apžiūros. Techninėje apžiūroje žarnos trūkimo gal nepamatė. Dėl tokio gedimo gali pritraukti dulkių turbina ir sugesti. Automobilis buvo daužtas jam esant savininku, keistas buferis, buvo nedaug lenktas sparnas. Įtrūkimas sparne atsirado dar prie automobilio pardavimą, jeigu ieškovas būtų jį apžiūrėjęs, būtų pamatęs. Apie avariją nepaminėjęs, kadangi manęs jog tai nebūtina, kadangi reikia nurodyti avarijas už 5 metus. Kas persuko stabdžių žarnelę, jis nežinantis, tikriausiai servise, bet tai menkas gedimas, jis pigiai pataisomas, dėl jo galima vairuoti automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2016-01-17 13.00 val. šalys surašydamos specialiame blanke sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurą atsakovas V. L. ieškovui V. S. pardavė automobilį Fiat Brava, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini),, v.nr (duomenys neskelbtini), už 460 eurų (b.10 l.). Sutarties blanke nurodyta, kad turi būti sutartyje nurodyta informacija, ar transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės pardavėjas jos savininkas buvo apgadinta eismo įvykyje, bei jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Taip pat turėjo būti nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, vadovaujantis CK 6.431¹ str.. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.2B-231. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
Šiomis įstatymo normomis siekiama apsaugoti sąžiningo pirkėjo, įsigijusio nekokybišką daiktą, teises ir teisėtus interesus. Tokio pobūdžio bylose pirkėjas (ieškovas) privalo įrodyti daikto neatitikimo kokybės reikalavimams faktą, o pardavėjas (atsakovas) kokybės trūkumų atsiradimą dėl pirkėjo kaltės.
Ieškovo pateiktame ,,Autida“ 2016-01-28 defektiniame akte teigiama, kad apžiūrėjus automobilį nustatytas gedimas variklyje, kadangi variklis skleidžia pašalinį garsą; sankaba yra sudilusi, ją reikia keisti; girdisi traškesys iš pusašių, neteisingai sumontuoti stabdžių komponentai, dėl termostato gedimo variklis nepasiekia darbinės temperatūros, oro padavimo žarna kiaura (pavyniota lipnia juosta), ją reikia keisti (b.11 l.). Bylos nagrinėjimo metu teismas šalimas siūlė atlikti ekspertizę automobilio techninei būklei nustatyti, tačiau abi šalys atsisakė, todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodė tos aplinkybės, kad yra variklio defektas. UAB ,,Krasta“ pateiktame detalių pardavimo pasiūlyme nurodoma, kad sankabos, granatos, termostato bendra kaina yra 533,04 eurų (b.b.12 l.).
Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyta CK 6.333 str. normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 str. 1 d. nurodytų būdų. Ieškovas remdamasis CK 6.334 str. 1 d. reiškia reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą ir atsisako naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, atsisakymą grindžia aplinkybe, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, bei remiasi vartojimo sutarties sudarymą reglamentuojančiu CK 6.363 straipsniu. Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu. Iš atsakovo paaiškinimo matyti, kad jis pardavė savo jam nuosavybės teise turėtą automobilį, kurį jis turėjo daugiau kaip 5 metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, dėl ko CK normos reglamentuojančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus nagrinėjamoje byloje netaikytinos.
Nagrinėjamoje byloje pardavėjas atsakovas su pirkėju ieškovu aptarė didžiąją dalį šio daikto trūkumų. Abi šalys pripažįsta, kad pardavėjas pirkėjui nurodė, jog oro žarna kiaura, tačiau atsakovo teigimu atsakovas nurodė kainą 10 eurų, kai iš tikrųjų 60-70 eurų. Teismas vertina, kad atsakovas įstatymo numatytą savo pareigą nurodyti trūkumą atliko, jis nėra profesionalus pardavėjas, todėl tikros kainos jam nėra žinomos, bet to jis nurodė dėvėtos žarnos kainą, o ne naujos, kaip nurodė ieškovas. Atsakovas pripažįsta, kad nepranešė ieškovui apie tai, kad jaučiamas pusašio girgždesys, kadangi pamiršo. Abi šalys nurodė, kad atsakovas pasakė, kad sankaba yra prie dugno, tačiau ieškovas teigia, kad jam jis sakė, kad ją galima pareguliuoti. Ieškovas ir atsakovas pripažįsta, kad pardavėjas pirkėjui nurodė tai, kad automobilis silpnai šyla, bet ieškovas nurodo, kad iš tikrųjų nešyla. Ieškovas aplinkybės, kad automobilio termostatas yra sugedęs, nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl stabdžių gedimo pasireiškusio, kad dedant stabdžių suportą buvo persukta žarnelė, ieškovas sutinka, kad atsakovas galėjo ir nežinoti, ką pastarasis ir teigia, nurodydamas, kad stabdžius tvarkė ne jis pats, o autoservisas. CK 6.333 str. yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsižvelgtina į pirkimo objekto specifiškumą – įgyjant naudotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d.). Atsakovas ieškovui automobilį pardavė su galiojančia technine apžiūra. Iš atsakovo išvardintų automobilio trūkumų matyti, kad jie buvo atsiradę prieš automobilio techninę apžiūrą, kuri nustatė, kad automobilis yra tinkamas eksplotacijai. Ieškovas neįrodė, kad automobilio techninės apžiūros liudijimas yra suklastotas. Ieškovas pripažįsta, kad automobiliu iš esmės galima važiuoti, ką jis įrodė juo parvažiuodamas namo iš Vilkaviškio r.sav. į Kauno r.sav., tik teigia, kad išvardinti trūkumai jam sukelia nepatogumus vairuojant, automobilis gali sugesti bevažiuojant, jis patirti išlaidas. Tačiau kadangi automobilis yra dėvėtas, su juo nuvažiuota 301000 km., automobilis eksplotuojamas 15 m., jo nusidėvėjimas yra didelis, kaina nėra didesnė už rinkoje esančius parduodamus tokius automobilius, pardavėjas nuo pradinės 500 eurų kainos nuleido 40 eurų, jam nėra pagrindo tikėtis, kad jis nusipirks idealios būklės automobilį, kurio jam nereikės iš viso remontuoti. Kadangi atsakovas, būdamas automobilio pardavėju, nurodė šiuos automobilio trūkumus: tai, kad sankaba prie dugno, silpnai šyla salonas, trūkusi oro žarna, jis nebūdamas profesionalus pardavėjas neturėjo prievolės nurodyti pirkėjui išsamius gedimus ir jų pašalinimo kaštus. Ieškovas dėl tokios informacijos galėjo kreiptis pas specialistus prieš pirkimo-pardavimo sandorį, o ne po jo sudarymo, sužinoti išsamiau gedimų priežastis, jų pašalinimo kaštus. Jis įsigydamas automobilį skubėjo, jo gerai neapžiūrėjo, nepasitelkė specialistų, veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti savo tokių veiksmų pasekmes. Todėl ieškovo argumentai dėl minėtų automobilio kokybės trūkumų yra teismo atmestini, ieškinys jų dalyje netenkintinas.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas būdamas pardavėjas, nenurodydamas ieškovui kaip pirkėjui tokios aplinkybės, kad automobilio pusašiai skleidžia pašalinį garsą, kas reiškia, jog jos turi būti keistinos, nors apie tai žinojo, neaptarė su pirkėju šio daikto trūkumo, bei buvo šiuo atžvilgiu nesąžiningas. Dėl to ieškovas gindamas savo teises pasinaudojo būdais, numatytais CK 6.334 str. 1 d.. Kadangi atsakovas nesutiko su ieškovo pretenzija, gindamas savo teises ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą. Be to atsakovas turėdamas pareigą, numatytą CK 6.431¹ nurodyti autoįvykius, į kuriuos automobilis buvo patekęs jam būnant savininku, nenurodė šios aplinkybės automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Todėl iš esmės pažeidė pirkimo - pardavimo sutartį parduodamas ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkantis pirkėjas, t.y. kad automobilio pusašiai yra tvarkingi, kad automobilis nėra ankščiau patekęs į autoįvykį. Šios aplinkybės yra esminės, kadangi žinodamas jas esant, ieškovas nebūtų sudaręs automobilio-pirkimo sutarties. Teismas šiuos ieškovo argumentus laiko pagrįstais, dėl ko yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti. Todėl teismas ieškinį šioje dalyje tenkina kaip įrodytą ir pagrįstą (CPK 178, 185 str.), t.y. nustačius, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, ieškovo reikalavimas dėl atsisakymo sutarties tenkinamas ir sutartis nutrauktina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.334 str. 1 d. 4 p., 6.217 str. 2 d.). Patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovo, ieškovui priteisiama sutartyje nurodyta automobilio kaina – 460 Eur, o iš ieškovo atsakovui priteisiamas automobilis, kurį ieškovas įpareigojamas perduoti atsakovui (CK 6.222 str.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Atsakovas nurodė, kad jam padaryta neturtinė 500 eurų žalą, kurią sudaro jo darbo netekimas, negalint eksplotuoti įsigyto iš atsakovo automobilio, nurodė, kad automobilis jam buvo reikalingas vykti į darbovietę. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių ryšį tarp negalėjimo eksplotuoti automobilį ir darbo netekimo, kad negalėjo vykti į darbą kitomis transporto priemonėmis, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas teismui pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo jo naudai visas turėtas pretenzijas rašymo, ieškinio ruošimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą Nr.862880, kuriuo jis sumokėjo 28,80 Eur žyminio mokesčio (b.14 l.). Taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.793640, kuriuo 2016-02-12 sumokėjo 150 Eur. advokatui D.Gudui (b.65 l.), pateikė pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.777307, kuriuo jis 2016-01-29 advokatui Ramūnui Mitkui sumokėjo 50 Eur. (b.66 l.), advokato Ramūno Mitkaus 2016-01-29 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.1 (už reikalavimo surašymą)(b.67 l.), teisinių paslaugų sutartį Nr. su advokatu Ramūnu Mitku (b.b.68 l.). Taip pat ieškovas yra pateikęs 2016-02-12 atstovavimo sutartį su advokatu Dainiumi Gudu, kuriuo pavedama atstovauti Vladą sakalą dėl ieškininio pareiškimo Vilkaviškio rajono apylinkės teismui dėl pinigų priteisimo už automobilį (b.13 l.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato ar advokato darbui apmokėti (CPK 88 str.1 d.3 p., 6 p.). Ieškovo turėtos išlaidos advokatams priteistinos visos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovas byloje patyrė 28,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas valstybei tokio dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (960 Eur- 28,80 Eur, 460 Eur (47,92 proc. nuo 960 Eur)-13,80 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei priteistinos, nes jos (3,98 Eur) viršija minimalios 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2016-01-17 tarp ieškovo V. S. ir atsakovo V. L. sudarytą transporto priemonės automobilio Fiat Brava, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą V. S. perduoti, o atsakovą V. L., jei šis pageidaus, pasiimti savo lėšomis iš ieškovo V. S. namų valdos automobilį Fiat Brava, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini), per 10 dienų nuo ieškovo pranešimo apie galimybę pasiimti automobilį, jeigu ieškovas tokio pranešimo neįteiks per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, automobilį pasiimti be ieškovo pranešimo per 10 dienų nuo šio teismo nustatyto 30 dienų termino po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasibaigimo.
Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 460 eurus, gautus iš ieškovo už jam parduotą automobilį Fiat Brava, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 18,80 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas, viso 218,80 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 80 euro cnt).
Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: 3,98 Eur (tris eurus 98 euro centus), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ieškinio dalyje dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo V. L. ieškovui V. S. netenkinti visiškai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.