- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- Ik-976-580/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- O. R., J. R.
- Trečiasis asmuo
- V. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui, pareiškėjos O. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. R. atstovui J. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R. (J. R.) ir O. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. R. ir O. R. skunde prašė:
panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1)3-31121;
panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2011-08-11 sprendimą Nr. (9.8)I-4969;
įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrių pripažinti pareiškėjų J. R. ir O. R. skolas beviltiškomis bei jas nurašyti;
priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, VSDFV neišsamiai bei netinkamai įvertino skunde nurodytus motyvus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjai neatitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2006-08-25 įsakymu Nr. V-315 patvirtintų Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių (toliau – Taisyklių) reikalavimų, tačiau tai neatitinka realios situacijos. Pareiškėjų finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Tokia situacija susidarė nuo 1991 m., kai J. R. buvo pasiūlyta dalyvauti Gyvenamųjų namų statybos kooperatyve (duomenys neskelbtini) (toliau – GNSK (duomenys neskelbtini)). Užsakovas (duomenys neskelbtini) turėjo 1992 m. pastatyti ir perduoti J. R. šeimai naudojimui 598,93 kv.m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėjai, J. R. nuo 2009-11-24 iki 2011-11-24, O. R. nuo 2011-07-25 iki 2012-07-24, pripažinti nedarbingais, gauna neįgalumo pašalpas ir negali dirbti ar užsiimti bet kokia finansine veikla. Pareiškėjas J. R. dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus, todėl kitų pajamų negauna. Gaunamos pajamos yra labai mažos bei nepakankamos šeimos poreikiams tenkinti. Nesutinka su VSDFV argumentu, kad nebuvo pateikti pareiškėjų sunkią finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys. Pareiškėjas J. R. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą. Šios pažymos pagrindu VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyrius J. R. paskyrė nedarbingumo pensiją, iš kurios nuo 2010-05-09 antstolis M. D. vykdo išieškojimus. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 738 straipsnis draudžia išieškojimą iš neįgalumo pensijos ar kitų socialinių išmokų. Pareiškėjui pačiam reikia valstybės paramos, kurios ne kartą kreipėsi. Pareiškėjo teigimu, dėl finansinių priežasčių negali padengti susidariusios skolos.
Pareiškėjos O. R. finansinė padėtis taip pat sunki, kadangi ji ilgą laiką yra bedarbė ir negauna jokių kitų pajamų, tik bedarbio pašalpą. Analogiška situacija ir V. R. atžvilgiu, kuri ya bedarbė ir gauna tik bedarbio pašalpą. Pareiškėjai gyvena visi kartu ir šeimos biudžetą sudaro jų bendrai gaunamos skurdžios pajamos. Beveik visos gaunamos pajamos yra skiriamos pareiškėjo J. R. gydymui. Pareiškėjų teigimu, jų itin sunki finansinė padėtis atitinka Taisyklių 4.3 punktą. Pareiškėjų skolos turi būti nurašomos vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Pareiškėjai šiuo metu turi tik gyvenamąjį butą, kuriame jie gyvena. Visas R. šeimos turtas, kurį sudaro 17170,88 kv. m. bendro gyvenamojo ploto už 240 392 320,00 Lt sumą yra apgaulės būdu atimtas 1991-1992 metais, o 1371485,76 Lt banko indėlis 1995-05-04 valstybės naudai eksproprijuotas AB „Turto banko“. Turimo turto vertė sudaro pagrindą jų skolas pripažinti beviltiškomis.
Pažymėjo, kad VSDFV turi teisę pripažinti įmokas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba, jeigu jas nėra tikslinga išieškoti socialiniu ar ekonominiu požiūriu. VSDFV turėtų pasinaudoti diskrecijos teise pritaikyti socialinės diferenciacijos principą, kadangi tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu priverstinis išieškojimas nėra tikslingas, o savanoriškas skolos sumokėjimas šiuo atveju objektyviai nėra įmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas J. R. yra J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonė neturi likviduojamos įmonės statuso ir nėra deklaravusi laikino veiklos nevykdymo, todėl nuo 2010-01-01 į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalo mokėti individualios įmonės savininko J. R. privalomojo sveikatos draudimo įmokas. J. R. mokslinė-gamybinė prekybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 144,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-08-31. Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30 priskaičiuota 1 296,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma laikotarpiu nuo 2011-04-14 iki 2011-07-11 buvo nurašyta mokėjimo nurodymais.
Pareiškėja O. R. yra R. reklamos ir informacijos biuro „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Įmonė neturi likviduojamos įmonės statuso ir nėra deklaravusi laikino veiklos nevykdymo, todėl nuo 2010-01-01 į Fondo biudžetą privalo mokėti individualios įmonės savininkės O. R. privalomojo sveikatos draudimo įmokas. R. reklamos ir informacijos biuras „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-08 Fondo biudžetui skolinga 1 440,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31.
Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011-05-13 sprendimu Nr. (9.1) 3-31121 „Dėl J. R., O. R. ir V. R. prašymo“ netenkino pareiškėjų prašymo dėl J. R., O. R. ir V. R. privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2010 metus skolos pripažinimo beviltiška, nes nėra Taisyklių 4.3 ir 9 punktuose nurodytų visų sąlygų, kurioms esant draudėjo skola gali būti pripažinta beviltiška.
VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Taisyklių 4.3 ir 9 punktais. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, draudėjo skolos pripažinimas beviltiška yra negalimas. J. R. mokslinės-gamybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir R. reklamos ir informacijos biuro „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos už individualių įmonių savininkus susidarė 2010 metais, šios skolos nėra senesnės nei penkeri metai, todėl šiuo atveju nėra Taisyklių 9.1 papunktyje numatytos sąlygos, kad skola turi būti senesnė nei penkeri metai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis J. R. mokslinė-gamybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ ir R. reklamos ir informacijos biuras „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiančios individualios įmonės ir neturi likviduojamų įmonių statuso, todėl šiuo atveju nėra Taisyklių 9.4 papunktyje numatytos sąlygos, jog individuali įmonė turi būti likviduojama. Pareiškėjai, prašydami privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą pripažinti beviltiška, VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė sunkią ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinančių dokumentų. Atsakovo teigimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų reikalavimas pripažinti jų skolas beviltiškomis bei jas nurašyti, nes vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Fondo biudžeto taisyklių 107 punktu, Taisyklių 13 punktu, tik VSDFV, o ne teismas, turi teisę ir gali priimti sprendimus dėl draudėjų skolų VSDFV pripažinimo ar nepripažinimo beviltiškomis.
Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad remiantis Taisyklių 4.1 ir 5 punktais, kai nerasta draudėjo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidūs), beviltiška gali būti pripažinta draudėjo, išskyrus savarankiškai dirbusio asmens, įmokų skola. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį prie savarankiškai dirbančių asmenų yra priskiriami individualių įmonių savininkai. Prašomos pripažinti beviltiškomis PSD įmokos yra priskaičiuotos už pareiškėjus, kaip individualių įmonių savininkus. Taigi, pripažinti PSD įmokų skolas, kai nerasta draudėjo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad pagal Taisyklių 4.3 ir 9 punktus įmokų skola gali būti pripažinta beviltiška, kai netikslinga priverstinai išieškoti skolą, kadangi sunki draudėjo (fizinio asmens) ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama ir jeigu: skola senesnė nei penkeri metai; sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis; asmuo neturi turto arba turimas turtas yra nelikvidus; individuali įmonė likviduojama. Prašomos pripažinti beviltiškomis R. reklamos ir informacijos biuro „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ PSD įmokų skolos už individualių įmonių savininkus susidarė 2010 metais, todėl jos nėra senesnės nei penkeri metai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis R. reklamos ir informacijos biuras „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. mokslinė-gamybinė prekybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiančios individualios įmonės, todėl jos neatitiko Taisyklėse numatytos sąlygos, jog individuali įmonė turi būti likviduojama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-04-14 raštu Nr. (14.3)-46-15444 „Dėl prašymo“ persiuntė VSDFV Vilniaus skyriui J. R., O. R. ir V. R. 2010-08-04 / 2011-03-23 prašymą (Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautas 2011-03-23) dėl J. R., O. R. ir V. R. privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2010 metus skolos pripažinimo beviltiška (b. l. 37, 38-39). Pareiškėjai 2010-08-04/2011-03-23 prašyme prašė pripažinti J. R., O. R., V. R. skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui - privalomojo sveikatos draudimo įmoką už 2010 m., beviltiškomis. Prašyme paaiškino, kad dėl valstybės pareigūnų priimtų sprendimų iš pareiškėjų buvo atimtas turtas, banko indėlis, galimybė disponuoti lėšomis. Kitų pajamų šaltinių neturi, todėl atsirado skolos valstybei. Prašyme nurodė, kad valstybės pareigūnų ir tarnautojų neteisėti veiksmai prieš pareiškėjų šeimą, privedė J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki nemokumo, o iš šeimos narių atėmė turtą, sveikatą, ateitį. J. R. IĮ „Soltis“ neteisėtai buvo iškelta bankroto byla, dėl to pareiškėjų šeimai buvo padaryta 2 755 989,61 Lt žalos.
VSDFV Vilniaus skyrius 2011-05-13 sprendimu Nr. (9.1) 3-31121 „Dėl J. R., O. R. ir V. R. prašymo“ netenkino pareiškėjų prašymo dėl J. R., O. R. ir V. R. privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos už 2010 metus pripažinimo beviltiška, nes pareiškėjų prašymas neatitiko Taisyklių 4 punkto 4.3 papunkčio ir 9 punkte nurodytų visų sąlygų, kurioms esant draudėjo skola gali būti pripažinta beviltiška (b. l. 40).
J. R., O. R., V. R. 2011-07-07 (VSDFV gautas 2011-07-14) VSDFV pateikė skundą, kuriuo prašė panaikini VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1) 3-31121 bei pripažinti pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. skolas beviltiškomis bei jas nurašyti (b. l. 46-48).
VSDFV 2011-08-11 sprendimu Nr. (9.8) 1-4969 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų“ pareiškėjų skundo netenkino, paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1) 3-31121 „Dėl J. R., O. R. ir V. R. prašymo“. Sprendime nurodė, kad prašomos pripažinti beviltiškomis J. R. mokslinės-gamybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir R. reklamos ir informacijos biuro „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos už individualių įmonių savininkus susidarė 2010 metais, todėl jos nėra senesnės nei penkeri metai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis J. R. mokslinė-gamybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ ir R. reklamos ir informacijos biuras „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiančios individualios įmonės ir neturi likviduojamų įmonių statuso, todėl jos neatitinka Taisyklėse numatytos sąlygos, jog individuali įmonė turi būti likviduojama. Nei vienas iš pareiškėjų VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė sunkią ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinančių dokumentų. Nurodė, kad V. R. nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2010 metus. Nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė teikti VSDFV medžiagą dėl J. R. mokslinės-gamybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir R. reklamos ir informacijos biuro „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos už 2010 m. pripažinimo beviltiška, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1) 3-31121 ir nėra pagrindo pripažinti minėtų individualių įmonių PSD įmokų skolas beviltiškomis (b. l. 44-45).
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-02-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 122-123) matyti, kad J. R. ir O. R. yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos po 72 Lt kiekvieną mėnesį. Pareiškėjų 2010-08-04/2011-03-23 prašyme nurodyti laikotarpiu – nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 kiekvienam pareiškėjui buvo priskaičiuota po 864 Lt. Kaip matyti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-08-05 rašto Nr. (9.1)3-48214 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakovas priimdamas sprendimą netenkinti J. R., O. R. ir V. R. prašymo sprendė dėl 864,00 Lt PSD įmokų skolos pripažinimo beviltiška (b. l. 49).
VSDFV Vilniaus skyrius PSD įmokas skaičiuoja remdamasis Socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu; nuo 2010-07-01 individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės, draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numato, kad individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad individualių įmonių savininkai yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Byloje nėra ginčijamas PSD įmokų skaičiavimo pareiškėjams klausimas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 9 punktą VSDFV turi teisę pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidūs); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 107 punktas numato, kad socialinio draudimo įmokų skolos pripažįstamos beviltiškomis vadovaujantis VSDFV nustatytomis taisyklėmis. Taisyklės nustato sąlygas, atvejus ir kriterijus, kuriais socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolos gali būti pripažintos beviltiškomis, būtinus veiksmus ir jų atlikimo tvarką.
Taisyklių IV skyriuje reglamentuota sprendimų dėl skolų pripažinimo beviltiškomis priėmimo procedūra. Taisyklių 12 punktas numato, kad VSDFV teritorinio skyriaus pateiktus dokumentus dėl draudėjų skolų išnagrinėja VSDFV Įmokų administravimo skyrius ir pateikia juos su įsakymo projektu VSDFV direktoriui. VSDFV direktorius remdamasis Taisyklių 13 punktu priima sprendimus pripažinti ar nepripažinti draudėjų skolas beviltiškomis ir juos įformina VSDFV direktoriaus įsakymais. VSDFV teritorinis skyrius, gavęs iš VSDFV įsakymą apie konkretaus draudėjo skolos pripažinimą ar nepripažinimą beviltiška, per 5 dienas apie sprendimą privalo raštu pranešti draudėjui, kuris kreipėsi dėl skolos pripažinimo beviltiška pagal sąlygas numatytas Taisyklių 4.3 papunktyje.
Kadangi Taisyklių 13 punktas priimti sprendimą dėl skolos pripažinimo beviltiška suteikia tik VSDFV direktoriui, tai VSDFV Vilniaus skyrius, iš gavęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavęs persiųstą pareiškėjų 2010-08-04/2011-03-23 prašymą, jį vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 10 punktu turėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiųsti kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu pranešti apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.
Priimdamas 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1)3-31121 VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius viršijo savo kompetenciją, todėl sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taisyklėse nėra numatyta, kad VSDFV teritorinio skyriaus vadovas turėtų teisę priimti teises ir pareigas asmeniui sukeliantį tarpinį iki klausimo sprendimo VSDFV administracinį sprendimą.
VSDFV 2011-08-11 sprendime Nr. (9.8)I-4969 VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-13 sprendimas Nr. (9.1)3-31121 yra įvardintas kaip sprendimas atsisakyti teikti informaciją VSDFV, tačiau tai, kad 2011-05-13 VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus Nr. (9.1)3-31121 sprendime suformuluotas sprendimas dėl J. R., O. R. ir V. R. prašymo ir nurodyta, kad toks sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjų prašymą, rodo, jog toks dokumento paskirties aiškinimas yra netinkamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas administracinio sprendimo panaikinimo pagrindas dėl kompetencijos viršijimo yra besąlyginis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsižvelgti į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui VSDFV pritarė 2011-08-11 raštu Nr. (9.8)I-4969.
Nustačius kompetencijos viršijimą VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai naikinami, įpareigojant VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjų prašymą dėl PSD skolų pripažinimo beviltiškomis perduoti nagrinėti VSDFV.
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1245-10 buvo išaiškinta, kad nustačius, jog administracinį sprendimą priėmė nekompetentingas asmuo, nebetenka teisinės prasmės svarstyti kitų skundo argumentų. Šiame sprendime pasisakydamas dėl pareiškėjų prašyme išdėstytų aplinkybių teismas užkirstų kelią kompetentingam administravimo subjektui priimant sprendimą dėl pareiškėjų prašymo.
Pareiškėjai prašė priteisti 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė išlaidos kelionei, dokumentų rinkimui, pasiruošimui gynybai (kelionės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pas advokatus, į bankus, VSDFV, mokesčių inspekciją ir teismus). Kelionės išlaidų patvirtinimui pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinius bilietus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nurodo, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjai tinkamai nepagrindė bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo. Nepaisant to teismas daro išvadą, kad pareiškėjui turi būti priteisimos kelionės išlaidos už- vykimą į teismo posėdžius, kitos kelionės išlaidos nepriteisiamos dėl to, kad nėra nurodyta kada ir kur pareiškėjas vyko. Pareiškėjas dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, todėl jam priteisiama kelionės išlaidos už 8 bilietus po 2 Lt. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-662-842-11 buvo padaryta išvada, kad atlygintinomis bylinėjimosi išlaidos yra išlaidos kelionei mieste, nepriklausomai nuo to, kad asmens gyvenamoji vieta yra tame pačiame mieste.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1)3-31121 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-08-11 sprendimą Nr. (9.8)I-4969.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrių J. R., O. R. ir V. R. 2010-08-04/2011-03-23 prašymą nagrinėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Priteisti J. R. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 16 Lt (šešiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.