Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Institucijos, surašiusios administracinių nusižengimų protokolus, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, įgaliotiems atstovams M. N., E. Š. ir G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.2 punkto, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – ir Departamentas) daugiabučio namo V. Grybo g. 28 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)aktų kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyto termino daugiabučio namo V. Grybo g. 28 perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (minėto akto kopija nepateikta ir protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 25 d.). Šiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. K. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų V. Grybo g. 3 ir 3A bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ aktų kopijas. Iki 2018 m. lapkričio 30 d. nustatyto termino daugiabučių namų V. Grybo g. 3 ir 3 A perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir iki protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 25 d.). Šiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. K. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 30-3483/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo Antavilių g. 7 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Verkių būstas“ aktų kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 12 d. nustatyto termino daugiabučio namo Antavilių g. 7 perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir iki protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 25 d.). Šiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. nė vieno iš jam inkriminuotų nusižengimų nepripažino. Prašė remtis byloje esančiais rašytiniais paaiškinimai, taip pat tais, kuriuos papildomai pateikė teismo posėdžio metu (b. l. 33-45). Neneigia nevykdęs nė vieno iš trijų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kadangi mano, jog tie įsakymai yra neteisėti. Svarbiausias momentas tas, kad, pasinaudodamas suteikta teise, pateikė skundus dėl visų įsakymų, vyksta civilinės bylos. Būtent dėl šios priežasties yra įsitikinęs, kad nesant galutinio teismo sprendimo neturėjo pagrindo vykdyti įsakymus ir pateikti jais (direktoriaus įsakymais) paskirtoms administratorėms daugiabučių gyvenamųjų namų (V. Grybo g. 28, 3, 3A ir Antavilių g. 7) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas. Civilinėse byloje įsakymų vykdymas nebuvo sustabdytas, tačiau jų teisėtumas teismo išvadomis taip pat nėra patvirtintas, todėl esant tokiai situacijai neturi pareigos vykdyti ginčytinų įsakymų. Jeigu teismas įsakymus pripažintų neteisėtais, o jis jau būtų atidavęs nurodytų aktų kopijas, tokiu atveju būtų pažeisti daugiabučių butų bei kitų patalpų savininkų interesai. Tad, kol nėra išspręstas ginčas dėl aktų (įsakymų) teisėtumo, jo veiksmuose nėra jokios kaltės. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. teigimu, teisę neperduoti reikalaujamų dokumentų jis turėjo ir dėl to, kad daugiabučiai namai turi įsiskolinimų, kas reiškia esant pagrindą pasinaudoti CK 4.238 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, suteikiančia teisę laikinai sulaikyti turtą.

Rašytiniuose paaiškinimuose (pateiktuose tyrimo metu ir teismo posėdyje) administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. nurodė su jam inkriminuojamais nusižengimais taip pat nesutinkantis. Akcentavo tą aplinkybę, kad visi aukščiau nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai per juose nustatytą 30 dienų terminą buvo apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl, M. K. manymu, visos su įsakymų vykdymu susijusios procedūros privalo būti sustabdytos, iki kol bus išspręsti klausimai dėl apskųstų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų teisėtumo. M. K. teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai šiuo metu nėra įsiteisėję, todėl juos vykdyti nurodytais terminais jis neprivalėjo. Taip pat M. K. pažymėjo, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pareigūnų bei kolegialių institucijų sprendimų nevykdymą, o savivaldybės administracijos direktorius yra ne pareigūnas, o savivaldybės vykdomoji institucija, todėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nevykdymas nepatenka į ANK 505 straipsnio reglamentavimo sritį.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė M. S. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusižengimų. Visi įsakymai, dėl kurių nevykdymo yra surašyti administracinių nusižengimų protokolai, yra apskųsti, civilinės bylos neišnagrinėtos, taigi, įsakymų teisėtumas nepatvirtintas, dėl ko asmeniui nekyla pareiga vykdyti ginčytinų nurodymų. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo M. K., esant daugiabučių namų įsiskolinimui, įstatymas (CK 4.238 straipsnio 2 dalis) suteikia teisę sulaikyti įsiskolinusio subjekto turtą, kuo ir buvo pasinaudota. Be to, atstovė pažymėjo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį galima tik už įstatymo įgaliotų asmenų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą. Nagrinėjamais atvejais įsakymą priėmė Savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra savivaldybės vykdomoji institucija, kas reiškia, jog minėto subjekto priimto įsakymo nevykdymas nepriskirtinas ANK 505 straipsnyje įgaliotiems asmenims, už kurių reikalavimų nevykdymą galima skirti baudas, juo labiau, kad savivaldybės administracijos direktorius nėra ir kolegiali institucija. Galiausiai, atstovės įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nebuvo pavojingi, o vien tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, dar nereiškia, kad išties buvo padaryta įstatymo uždrausta veika.

Nors M. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įvykdymo neprisipažino, tačiau teismas, remdamasis surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, turi pagrindą daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė visus jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Iš M. K. surašytų administracinių nusižengimų protokolų matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Pažymėtina, kad kartu su rašytiniais paaiškinimais teismui buvo teikiamas prašymas grąžinti bylą protokolus surašiusiai institucijai, nurodant esą protokolai surašyti su trūkumais. Akivaizdu, kad toks prašymas yra aiškiai nepagrįstas, argumentai dėl asmens kodo nebuvimo, administracinio nurodymo ar to, kad asmeniui neva neaišku, ar protokolai jam (M. K.) surašyti kaip fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui, yra aiškiai nepagrįsti, juo labiau, nėra pagrindo konstatuoti esant padarytus trūkumus, trukdančius nagrinėti bylą teisme. Iš visų administracinių nusižengimų protokolų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybė buvo patikrinta pagal pastarojo pateiktą asmens dokumentą (nurodytas asmens tapatybės kortelės numeris), abejonių, kokiam asmeniui surašyti protokolai nėra, dėl ko šiuo atveju sunkiai suprantama, kokių gi neaiškumų M. K. kilo dėl to, kad protokoluose nebuvo nurodytas jo paties asmens kodas. Taip pat visuose protokoluose nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn M. K. traukiamas kaip juridinio asmens „Antakalnio būstas“ vadovas, beje, teisminio nagrinėjimo metu kaip tik dalyvavo nurodyto juridinio asmens atstovas, dėl ko akivaizdu, kad tiek M. K., tiek juridiniam asmeniui puikiai suprantama, kad sprendžiamas būtent juridinio asmens vadovo administracinėn atsakomybės klausimas. Tuo tarpu teiginiai dėl administracinio nurodymo surašymo apkritai nėra susiję su protokolų aiškumu ar trūkumais, dėl kurių nebūtų galimybės nagrinėti bylą.

Aptariant byloje esančius įrodymus, nurodytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-12 įsakymo Nr. 30-3483/18(2. L1E-TD2) 4.1 punktu UAB (duomenys neskelbtini)buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo Antavilių g. 7 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) akto kopiją (b. l. 12-13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini)skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.2 punktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo V. Grybo g. 28 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) akto kopiją (b. l. 12-13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-30 įsakymo Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų V. Grybo g. 3 ir 3A bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) aktų kopijas (b. l. 12-13).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdamas su nurodytais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymais, dėl jų visų pateikė skundus Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinės bylos Nr. e2-7383-465/2019, e2-3536-432/2019, e2-4064-933/2019). Teismo sprendimai dėl skundžiamų įsakymų teisėtumo civilinėse bylose nėra priimti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą imperatyvą dėl anksčiau nurodytų asmenų priimtų teisės taikymo aktų įsigaliojimo momento, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais UAB (duomenys neskelbtini)vadovas M. K. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo įsakymų pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas), įsigaliojo nuo jų pasirašymo. Vadinasi, būtent nuo tos dienos UAB (duomenys neskelbtini)vadovui kilo pareiga vykdyti įsakymais nustatytus įpareigojimus. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek suinteresuoto asmens atstovė akcentuoja, kad visi įsakymai yra apskųsti, tokiu būdu tvirtindami, kad teismui neišsprendus įsakymų teisėtumo, asmuo neturėjo pareigos juos vykdyti. Aplinkybė dėl paduotų skundų, ginčijant Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, yra teisinga, kaip nurodyta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėtos trys civilinės bylos (Nr. e2-7383-465/2019, e2-3536-432/2019, e2-4064-933/2019), kuriose nagrinėjami UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniai dėl įsakymų panaikinimo. Visgi tokia aplinkybė, anaiptol, nereiškia, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai galėjo būti nevykdomi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nei vienoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas įsakymų teisėtumo klausimas, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų vykdymas nebuvo sustabdytas, dėl ko visi aptariami įsakymai privalėjo būti vykdomi. Nepaisydamas to, M. K., būdamas UAB „Antakalnio būstas“ direktoriumi, nevykdė įsakymais nustatytų pareigų, taip iš esmės trukdydamas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą, todėl teismas daro išvadą, kad tokie M. K. veiksmai visais atvejais teisingai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai neva jis nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, nes šie įsakymai buvo neįsiteisėję, be to, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai neįeina į ANK 505 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį, laikytini tik pastarojo gynybine pozicija. Pasisakant dėl keliamo teiginio esą Savivaldybės administracijos direktorius nelaikytinas pareigūnu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies prasme, sutiktina su protokolus surašiusios Institucijos atstovų argumentais, jog pagal Civilinį kodeksą, Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos bei skyrimo aprašą bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros organizavimo ir butų bei kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų įforminimo tvarka yra pavesta būtent savivaldybės vykdomajai institucijai, t. y. savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi nekyla abejonių, kad M. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėjo pareigą vykdyti pasirašytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kiekvienu atveju jam buvo suteiktas vieno mėnesio terminas nurodytiems dokumentams pateikti, ko M. K. sąmoningai nepadarė ir tokiu būdu įvykdė tris administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Pastarojo aiškinimai neva, nepateikdamas bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijų, jis ne tik nepadarė nusižengimų, bet, priešingai, siekė užtikrinti, kad nebūtų pažeisti butų bei kitų patalpų savininkų interesai, būtų užtikrintas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas vertintini kaip subjektyvūs. Akivaizdu, kad tokiu būdu asmuo, motyvuodamas tariamu, savo paties įsivaizduojamu teisingumu, modeliuodamas galimas situacijas, paprasčiausiai siekia pateisinti savo veiksmus dėl privalomų įpareigojimų nevykdymo.

Rašytiniuose paaiškinimuose ir teisme buvo išsakyti argumentai neva reikalaujamų dokumentų vadovas nepateikė ir dėl daugiabučių namų įsiskolinimo, kas vėlgi nelaikytina pagrindu ignoruoti Savivaldybės administracijos direktoriaus privalomus įsakymus. Nurodytų dokumentų perdavimas niekaip nepanaikina prievolės konkretiems gyventojams padengti susidariusius įsiskolinimus (beje, atsakydamas į teismo klausimus M. K. nurodė, kad Grybo g. 3 namo įsiskolinimas yra viso labo 1 Eur, Grybo g. 28 namo – 14,28 Eur, o Grybo g. 3 – 194 Eur).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai, kuriais kėsinamasi į valdymo tvarką), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat įvertinama M. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė praeityje buvęs baustas dėl KET nusižengimų, tačiau byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka). Teismas taip pat vertina, kad M. K. veiksmai buvo nevienkartiniai, padaryti iš viso 3 administraciniai nusižengimai, nesant nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pastarajam skirtina bauda, kuri visais trimis atvejais nustatytina artima ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkiui (kaip palankesnė taikytina nusižengimų padarymo metu galiojusi ANK 505 straipsnio 1 dalies redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 505 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-01-01) (dėl 2018-11-02 įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo), ir paskirti jam 800 eurų dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-01-01) (dėl 2018-10-30 įsakymo Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo), ir paskirti jam 800 eurų dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-01-01) (dėl 2018-11-12 įsakymo Nr. 30-3483/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo), ir paskirti jam 800 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. K. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096814165.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.