Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-17 · Administracinė byla Nr. eI-213-289/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
eI-213-289/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00848-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė, Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Radviliškio rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo
Radviliškio rajono savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-213-289/2018Teisminio proceso Nr.3-64-3-00848-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

dalyvaujant atsakovių Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisijos atstovui A. M.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. patikslintą skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2017 m. gegužės 4 d. rašto Nr. S-1069-(8.26) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. S-1069-(8.26) „Dėl M. A. 2017 m. balandžio 20 d. skundo“, įpareigoti atsakovę Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisiją pripažinti pareiškėjo kreipimąsi peticija ir ją nagrinėti, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti peticiją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo patikslintuose skunduose nurodoma, kad priimdama skundžiamą raštą Atsakovė nesilaikė jos darbo reglamento nuostatų nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Atsakovės Peticijų komisijos priimto sprendimo. Nors 2017 m. gegužės 5 d. Tarybos posėdžiui pirmininkaujantis Tarybos narys J. P. teigė, kad dvejuose Atsakovės komitetuose skundžiamo rašto projektas, tačiau jis net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę (tai parodo viešai prieinami dokumentai www.radviliskis.lt), kaip tai numato Tarybos darbo reglamentas nagrinėjant Tarybai pateiktus skundus dėl Tarybos komisijų priimtų sprendimų. Kadangi šiuo metu Radviliškio rajono meras A. Č. negali vykdyti Tarybos nario pareigų, todėl Tarybai vadovauja jo pavaduotojas K. A., dėl kurio ir buvo teikiamas kreipimasis į Peticijų komisiją. Pažeisdamas reglamento nuostatas, jis siekė išvengti viešo pareiškėjo skundo nagrinėjimo Tarybos posėdžio metu dėl priimto Peticijų komisijos sprendimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į pačios Peticijų komisijos vykdytą procedūrą pažeidžiant Peticijų įstatyme ir komisijos darbo nuostatuose esantį reglamentavimą. Gavusi kreipimąsi, Peticijų komisija turėjo svarstyti ir priimti sprendimą pripažinti ar ne kreipimąsi peticija, tačiau į savo posėdį pasikvietė pareiškėją asmeniškai bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoją A. M.. Tokiu savo veiksmu Peticijų komisija tarsi parodė, kad kreipimasis jau pripažintas peticija ir pareiškėjas yra kviečiamas į jos nagrinėjimą. Atmesdama pareiškėjo skundą, Atsakovė rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir Peticijų komisija. Atsakovė neteisingai taikė Vietos savivaldos įstatymą ir jame esančią prerogatyvą Tarybos nariams teikti interpeliacijas, tuo tarpu visiškai ignoravo pareiškėjo asmeninę teisę į peticiją, kuri yra garantuojama LR Konstitucijos ir Peticijų įstatymo. Kiekvienas pilietis turi teisę pareikšti nepasitikėjimą nesąžiningu politiku, o Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas K. A. yra pripažintas VTEK sprendimu, kad pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai būdamas atostogų metu naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimo dėl neturinės žalos atsisako. Pareiškėjas nurodė, kad Peticijų komisija neatsižvelgė, ar pareiškėjo klausimas svarbus visuomenei. Pateikus skundą tarybai jis buvo nenagrinėtas, net viešoje erdvėje nėra įkeltas. Parašyta dėl M. A. skundo. Dėl padaryto procedūrinio pažeidimo raštas yra naikintinas. Prašo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į peticiją ir viešą administravimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės atsiliepime (b. l. 15-19) nurodoma, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau - ir Reglamentas), patvirtintas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-42 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento naujos redakcijos tvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nenumato pareigos Savivaldybės tarybos komitetuose apsvarstyti visus Savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktus klausimus. Pagal Reglamento 154.1 punktą, „Komiteto pirmininkas šaukia komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą“, kiekvieno komiteto pirmininkas individualiai sprendžia, kokius Savivaldybės tarybos posėdžiui svarstyti pateiktus klausimus ar kitus, su Savivaldybės taryba nesusijusius klausimus svarstyti vadovaujamame komitete, o kokius ne, todėl pareiškėjo motyvas, jog Savivaldybės tarybos komitetams neįtraukus į darbotvarkę pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundo „Dėl peticijų komisijos“ ir nesvarsčius jo komitetuose buvo pažeistas Reglamentas, paneigtinas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo nei vieno Reglamento punkto, kuris buvo pažeistas svarstant jo 2017 m. balandžio 20 d. skundą „Dėl peticijų komisijos“, tik deklaratyviai nurodo, jog buvo pažeistas Reglamentas. Papildomai pažymėtina, jog klausimas dėl pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundo „Dėl peticijų komisijos“ Savivaldybės mero 2017 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. M-36-(2.5) buvo įtrauktas ir nepažeidžiant Reglamento apsvarstytas Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. posėdyje. Savivaldybės taryba skundžiamajame rašte teisingai nurodė, kad pagal Peticijų komisijos nuostatus Peticijų komisija sprendimus priima balsavimo būdu (Nuostatų 28-31 punktai), komisijos veiklos forma posėdžiai (Nuostatų 26 punktas), komisija gavusi pareiškėjo kreipimąsi, pirmiausia sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija klausimą (Nuostatų 18 punktas), taigi, akivaizdu, kad Peticijų komisija pagrįstai posėdžio metu visų pirma sprendė dėl pareiškėjo kreipimosi pripažinimo peticija ir tik kreipimąsi pripažinusi peticija, ji galėjo nagrinėti kaip peticiją, todėl pareiškėjo subjektyvus bei klaidingas situacijos įvertinimas: „Peticijų komisija tarsi parodė, kad kreipimasis jau pripažintas peticija ir aš esu kviečiamas įjos nagrinėjimą“ atmestinas, kaip nepagrįstas. Skundžiamajame rašte Savivaldybės taryba teisingai pažymėjo, jog tenkinti pareiškėjo skundo ir pripažinti pareiškėjo 2017 m. kovo 2 d. kreipimąsi, reg. Nr. GP-114-(8.26) „Dėl interpeliacijos Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojui K. A.“ (toliau -Kreipimasis) bei perduoti kreipimąsi Peticijų komisijai nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo. Peticijų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi, pagrįstai ir motyvuotai, t. y. nurodydama teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, konstatavo, kad kreipimasis neatitinka Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Pagrįstai Savivaldybės taryba pritarė Peticijų komisijos motyvui, kad pareiškėjo pateiktu kreipimusi nereikalaujama ir nesiūloma spręsti klausimų, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga ar jų įgyvendinimu, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimu ar kitų svarbių visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimų bei kreipimosi tenkinimo atveju nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar panaikinti jau galiojančio Savivaldybės institucijos teisės akto. Motyvuotai paaiškino pareiškėjui, jog pareiškėjo kreipimosi tikslas, kad Peticijų komisija kreiptųsi į Savivaldybės tarybą su sprendimo projektu dėl interpeliacijos pareiškimo mero pavaduotojui K. A., Savivaldybes tarybos nuomone, negali būti tapatinamas su daugumos visuomenės narių interesu. Tai tik vieno asmens pareiškėjo, subjektyvus interesas, kuris pareiškėjo žiniai, realizuojamas ne Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka, konkrečiai, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą: „Meras, reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, šiame įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir šiame įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat reglamento nustatyta tvarka sali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui: ir Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį: „Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“ Tai yra išimtinė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų teisė, kuria pastarieji nagrinėjamu atveju nėra pasinaudoję. Be to, Savivaldybės taryba teisingai pareiškėjui nurodė, kad kreipimosi tenkinimo atveju reikia priimti naują, įprastai norminio pobūdžio teisės aktą, skirtą individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, kitaip tariant, tokį teisės aktą, kuris būtų taikomas plačiam ar net visam visuomenės ratui, o ne kaip reikalauja pareiškėjas, individualų teisės aktą - dėl mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų, kuris turės įtakos tik mero pavaduotojo subjektinėms teisėms.

Atsakovių atstovas teismo posėdyje nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepimuose. Kreipimąsi į Peticijų komisiją inicijavo vicemero vežiojimas sūnaus vestuvėse. Tai nesusiję su visuomenės interesais. Tai pareiškėjo ir vicemero ginčas, kurį galėtų jie išsiaiškinti. Vicemeras Komisijos buvo pripažintas pažeidęs Etikos kodeksą, klausimas baigtas. Pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisijos atsiliepime (b. l. 93) nurodoma, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Trečiojo suinteresuoto asmens K. A. atsiliepime (b. l. 87) prašoma atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. A. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas kilo dėl atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės 2017 m. gegužės 4 d. rašto Nr. S-1069-(8.26) „Dėl M. A. 2017 m. balandžio 20 d. skundo“, kuriame padaryta išvada, kad Peticijų komisija pagrįstai posėdžio metu visų pirma sprendė dėl pareiškėjo kreipimosi pripažinimo peticija ir tik kreipimąsi pripažinusi peticija, jį galėjo nagrinėti kaip peticiją.

2017 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją Peticijų komisiją, kad būtų pripažintas jo kreipimasis peticija ir jis būtų nagrinėjamas Peticijų komisijoje. Pareiškėjo 2017 m. kovo 2 d. elektroniniu būdu pateiktame kreipimesi „Dėl interpeliacijos mero pavaduotojui K. A.“ nurodyta, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad duotoje Tarybos nario priesaikoje K. A. pažadėjo laikytis LR įstatymų, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais pažeistų viešuosius interesus, bei į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad K. A. atostogų metu naudodamas tarnybinį transportą vežti savo sūnaus vestuvių svečius pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, bei vadovaudamasis LR peticijų įstatymu ir Savivaldybės peticijų komisijos nuostatais prašo: 1. pripažinti jo kreipimąsi peticija; 2. kreiptis į Tarybą su sprendimo projektu dėl interpeliacijos pareiškimo mero pavaduotojui dėl neteisėto tarnybinio transporto naudojimo fakto.

Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisijos 2017 m. kovo 24 d. posėdyje (b. l. 15-16) Peticijų komisijos narys A. V. teigė, kad vadovaujantis Peticijų komisijos nuostatų 32 straipsnio 2 punktu „iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto“ kreipimasis nėra peticija. Kviestinis dalyvis A. M. nurodė, kad pirmas posėdis sušauktas tam, kad būtų nuspręsta ar pripažinti kreipimąsi kaip peticiją ar nepripažinti; jei pripažins, kad tai peticija, toliau vyks tolimesni veiksmai. Taip pat jis nurodė, kad, jo manymu, peticija – tai žmogaus ar žmonių kreipimasis, kad pakeistų visuomeninius santykius reglamentuojančius teisės aktus, kurie pagerintų tam tikrų žmonių grupių gerovę; taip pat peticija susijusi su žmogaus teisėmis, kurios, pakeitus teisės aktus būtų mažiau pažeidinėjamos; pažymėjo, kad pagrindinis peticijos elementas yra peticijos rezultatas: turi būti atitinkamos institucijos teisės akto priėmimas, pakeitimas ar panaikinimas, tai dažniausiai būna norminis teisės aktas: taisyklės, tvarkos ir pan., kuris liečia ne vieno žmogaus interesus, o apima platų visuomenės ratą. Kviestinis dalyvis A. M. išsakė nuomonę, kad tai yra individualus atvejis, jokio teisės akto dėl interpeliacijos (nepasitikėjimo) priimti, pakeisti ar panaikinti nereikia. Visą nepasitikėjimo, ką įvardijo pareiškėjas, procedūrą apibrėžia LR vietos savivaldos įstatymas; pareiškėjo kreipimasis nepatenka į peticijos sąvoką, neatitina LR peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų; tai nėra peticija, nereikia priimti, keisti ar panaikinti jokio savivaldybės teisės akto. Komisija nusprendė, kad kreipimasis neatitinka LR peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, t. y. kreipimusi nereikalaujama ir nesiūloma spręsti klausimų, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga ir įgyvendinimu, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimu ar kitų svarbių visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimų bei kreipimosi tenkinimo atveju nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar panaikini jau galiojančio savivaldybės institucijos teisės akto, komisija nusprendė nepripažinti pareiškėjo kreipimąsi peticija.

Pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skunde dėl Peticijų komisijos sprendimo Radviliškio rajono savivaldybės tarybai (b. l. 92) nurodoma, kad mero pavaduotojo atstatydinimui iš pareigų reikalingas tarybos sprendimas, todėl priešingai nei teigia Komisija, kad peticijos įgyvendinimui nereikėtų naujo teisės įgyvendinti gyventojo teisę į peticiją, kuri yra garantuojama LR Konstitucijos 33 straipsnio nuostata. Taip pat pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. skunde ginčydamas Peticijų komisijos posėdyje priimtą sprendimą nelaikyti peticija jo 2017 m. kovo 2 d. kreipimosi nurodo, kad kiekvienam savivaldos gyventojui yra labai svarbu, kad jų tiesiogiai rinkti politikai laikytųsi LR Konstitucijos ir įstatymų, nelaužytų priesaikos.

Skunde teismui pareiškėjas akcentuoja, kad atmesdama jo 2017 m. balandžio 20 d skundą atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė neteisingai taikė Vietos savivaldos įstatymą ir jame esančią prerogatyvą Tarybos nariams teikti interpeliacijas ir visiškai ignoravo jo asmeninę teisę, kuri yra garantuojama LR Konstitucijos ir Peticijų įstatymo.

Peticija - tai rašytinis kreipimasis su reikalavimais ar siūlymais spręsti Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija (Peticijų įstatymo 2 str. 4 d.). Vadinasi, savivaldybės Peticijų komisija svarsto tik tuos klausimus, kurių tenkinimui reikėtų priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą. Kitokių klausimų Peticijų komisija nenagrinėja.

Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; 2) valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo; 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus. Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimų; 3 dalies 2 punktas numato, kad taip pat kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto.

LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarime numatyta, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama vien pažodžiui, ji aiškintina iš Konstitucijos 124 straipsnio, pagal kurį savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. Taigi pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kad Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos piliečių teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus negalima tapatinti su Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teise: kiekviena iš šių teisių turi savo, tik jai būdingą turinį; tai suponuoja inter alia skirtingą šių teisių įgyvendinimo tvarką, taip pat kai kuriuos jų gynimo ypatumus. Konstitucinė peticijos teisė - viena iš teisių, kurias įgyvendindami piliečiai gali dalyvauti valdant savo šalį. Lietuvos, kaip ir daugelio Europos valstybių, teisės sistemose peticija paprastai suprantama kaip individualus ar kolektyvinis kreipimasis į viešosios valdžios institucijas, kuriame yra išdėstytas reikalavimas (siūlymas) spręsti tam tikrą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį arba priimti naują teisės aktą.. Piliečio konstitucinė peticijos teisė yra laikoma įgyvendinta tada, kai atitinkamus įgaliojimus turinti viešosios valdžios institucija apsvarsto pateiktą peticiją ir priima sprendimą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų (siūlymų) tenkinimo ar netenkinimo. Kartu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas turi pareigą peticijų santykius reglamentuoti ne bet kokiu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame būtų nustatyti visi svarbiausi peticijos teisės įgyvendinimo tvarkos elementai, būtent: dėl ko galima kreiptis su peticija; kurioms viešosios valdžios institucijoms gali būti paduodama peticija; formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti peticija; peticijos padavimo tvarka; sprendimų dėl atsisakymo priimti peticiją priėmimo ir jų apskundimo tvarka ir kt.

Taigi svarbu nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovę siekdamas spręsti tam tikrą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kurio išsprendimas sietinas būtent su teisės akto pakeitimu, papildymu, pripažinimu netekusiu galios arba naujo teisės akto priėmimu.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymas yra siejamas su išimtine savivaldybės tarybos (atsakovo) kompetencija nustatyti mero pavaduotojų skaičių, mero teikimu skirti mero pavaduotoją ir atleisti prieš terminą. Vietos savivaldos 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių; 4 dalis numato, kad mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2688/2011; taip pat žr. 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009).

Kaip jau buvo minėta, Peticijų komisija nenagrinėja klausimų, kurių išsprendimas nesietinas su teisės akto pakeitimu, pripažinimu netekusiu galios, papildymu, naujo teisės akto priėmimu. Peticijų įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis Konstitucijoje laiduojamos peticijos teisės gyvendinimo tvarką, jis netaikomas, kai piliečiai įgyvendina Konstitucijoje įtvirtintą valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo kritikos teisę. Akcentuotina, kad nuostatos, susijusios su nepasitikėjimo pareiškimu mero pavaduotojui nesietinos su tokio pobūdžio visai visuomenei ar jos daliai svarbiu klausimu, dėl kurio reikėtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį arba priimti naują teisės aktą; pareiškėjo kreipimesi keliamo klausimo sprendimas sietinas su išimtine savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti mero pavaduotojų skaičių, mero teikimu skirti mero pavaduotoją ir atleisti prieš terminą.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–13 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, nustatančio, kad savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą (VSĮ 4 str. 12 p.).

Peticijos teisė taipogi nesietina su viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principo įgyvendinimu, kuris apima nuomonės pareiškimą apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Radviliškio rajono savivaldybės 2017 m. gegužės 4 d. rašto Nr.S-1069-(8.26) motyvus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. posėdžio įrašą, sutinka su atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės išvada, kad 2017 m. kovo 24 d. Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisija teisėtai ir pagrįstai nutarė, kad pareiškėjo M. A. 2017 m. kovo 2 d. kreipimasis inicijuoti mero pavaduotojo interpeliaciją neatitiko Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Kartu konstatuotina, kad pareiškėjo teisė teikti peticiją nebuvo pažeista. Kadangi skundžiamas aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Radviliškio rajono savivaldybės Peticijų komisiją pripažinti pareiškėjo 2017 m. kovo 2 d. kreipimąsi peticija ir ją nagrinėti atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiškėjo reikalavimai yra netenkintini, patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas ir jo reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. 2017 m. spalio 19 d. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė

Arvydas Martinavičius

Virginijus Stankevičius