Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-185/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-07-23
Bylos Nr.
1-40-185/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
J. R. G.
Kaltinamasis
V. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1 -40-185-2009-59 Procesinio dokumento kategorija 1.2.4.5. 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Pranui Šimkui,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Georgijui Šichovcovui,gynėjui adv. Mykolui Vytautui Kazlauskui,nukentėjusiajam J. R. G.,nukentėjusiojo atstovei adv. N. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) mūrininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. J. 2009 m. sausio 5 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Utenoje, J. R. G. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio įspyrė J. R. G. ne mažiau kaip penkis kartus į galvą ir viršutinę kūno dalį, bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą, padarydamas nukentėjusiajam J. R. G. kraujosruvas abiejų akių vokuose ir junginėse, juosmens dešinėje, krūtinės ląstos kairėje, kairio žasto apatinėje dalyje, viršugalvio ir pakaušio muštines žaizdas, nosies sumušimą, lūpų muštines žaizdas, galvos smegenų sukrėtimą, tuo nesunkiai sutrikdė J. R. G. sveikatą.

V. J. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2009 m. sausio 5 d., apie 18.00 val., nuėjo į alaus barą, esantį netoli J.Basanavičiaus gatvės, Utenos m., jame nusipirko cigarečių, bokalą 0,5 I talpos alaus. Bare prie jo priėjo nepažįstama moteris, prisistačiusi vardu Laima, jai taip pat nupirko alaus bokalą. Kai alų išgėrė, ši moteris paprašė palydėti ją iki Aukštakalnio mikrorajono, jis sutiko. Eidami pro Dauniškio mikrorajone esančią parduotuvę „Norfa", susitiko iš matymo pažįstamą vyrą, vardu Artūras, kaip dabar žino - A. Ž., kuris pasiūlė pirkti vyno. Minėtoje parduotuvėje kartu su A. Ž. nusipirko šešis butelius vyno ir nuėjo į jo pasiūlytą išgertuvių vietą - Aušros gatvėje, Utenos mieste esantį butą, tikslaus adreso nežino. Bute buvo pagyvenęs vyriškis, kaip dabar žino - J. R. G. ir Artūro motina D. Ž.. J. R. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam prisistatė kaip Artūro draugas, pravarde „Trečiokas". Po kiek laiko nukentėjusysis nuėjo į miegamąjį pamiegoti, o jie keturiese: jis, bare sutikta moteris, A. Ž. ir D. Ž. liko gerti virtuvėje. Maždaug po pusės valandos J. R. G. grįžo į virtuvę ir ėmė barti D. Ž., kad ši iš šaldytuvo į maišelį dedasi maisto produktus. Pasiūlė jam ne rėkauti, o prisėsti prie stalo ir dar išgerti. Tuomet J. R. G. jį taip pat apkaltino maisto ėmimu. Prasidėjo žodinis konfliktas. J. R. G. su keiksmažodžiais visus ėmė varyti iš savo namų. Pasakęs, kad jo maisto niekas neliečia, sėdinčiam nukentėjusiajam sudavė kumščiu du kartus į veidą. Palikę jį virtuvėje, nuėjo keturiese gerti į svetainę. Po poros valandų J. R. G. atsekė į svetainę ir vėl pradėjo varyti visus iš savo namų. Tuomet, atrodo, sėdinčiam ant sofos, spyrė koja į galvą, prakirto nosį ir lūpą, tačiau rėkauti nukentėjusysis nesiliovė. Spyrė į galvą ir petį dar kokius tris kartus. Pabuvęs dar apie valandą, iš buto kartu su moterimi vardu Laima išėjo. Dėl to, kad sumušė J. R. G. nuoširdžiai gailisi, tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis J. R. G. parodė, kad 2009 m. sausio 5 d., apie 17 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Utenos m. atėjo pažįstama D. Ž. ir jos sūnus A. Ž.. D. Ž. atsinešė 1 1 talpos butelį degtinės „Lithuania", kurią visi trys gėrė virtuvėje. Po pusvalandžio atėjo D. Ž. pažįstamas, prisistatęs pravarde „Trečiokas", kaip dabar žino - V. J., su kažkokia moterimi. Begeriant pareikalavo, kad V. J. išeitų iš jo namų, bet kaltinamasis patraukė kėdę ir jis krito ant žemės. Svečiai nuėjo gerti į svetainę. Nusekęs paskui juos, nesiliovė reikalavęs, kad V. J. su moterimi išeitų iš jo namų. Po šių žodžių kaltinamasis rankomis ir kojomis sudavė jam, sėdinčiam ant sofos, iki 10 kartų į galvos sritį. Po smūgių prarado sąmonę. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas P. B. parodė, kad 2009 m. sausio 5 d., apie 18.00 val., jis užėjo pas kaimyną J. R. G., gyv. (duomenys neskelbtini). J. R. G., D. Z. ir jos sūnus A. Ž. sėdėjo virtuvėje neblaivūs. Ant stalo stovėjo nugertas 2 1 talpos alaus butelis. J. R. G. veidas buvo sumuštas, praskelta lūpa, po akimis mėlynės, nubrozdinta nosis. Svetainėje buvo matyti kraujo dėmės. J. R. G. paaiškino, kad namuose jį sumušė nepažįstami žmonės, tai patvirtino D. Ž. ir A. Ž.. J. R. G. pareikalavo, kad D. Ž. su A. Ž. išeitų, tačiau jie neklausė. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie išprašė D. Ž. ir A. Ž. iš J. R. G. buto.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2008 m. sausio 5 d., apie 17.00 val., kartu su motina D. Ž. užėjo pas pažįstamą J. R. G., gyv. (duomenys neskelbtini)ir visi trys gėrėjų atsineštą 1 1 talpos degtinės butelį. Kai degtinę išgėrė, nuėjo į Aušros gatvėje esančią parduotuvę „Norfa" nupirkti vyno. Prie parduotuvės sutiko pažįstamą, pravarde „Trečiokas", kaip dabar žino - V. J., jis buvo su nepažįstama moterimi. Jam pasiūlius, visi trys nuėjo į J. R. G. butą gerti vyno. Pasigėręs, V. J. ėmė priekabiauti prie J. R. G.. J. R. G. pareikalavus, kad jis išeitų iš buto, V. J. sumušė jį, tačiau dėl girtumo negali pasakyti kiek smūgių ir į kurias vietas buvo suduota.

Liudytoja A. S., gydytoja, gydžiausi J. R. G. po V. J. padaryto sveikatos sutrikdymo, parodė, kad paprastai galvos smegenų sukrėtimas sukelia ne pastovų nedarbingumą, o laikiną. Galvos skausmai, svaigimas, silpnumas, jėgų neturėjimas, atminties, suvokimo pablogėjimas, sąlygoti smegenų sukrėtimo, trunka nuo trijų savaičių iki mėnesio. 2007 metais buvo nustatytas J. R. G. darbingumas (2007-02-05 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 565) galiojo iki 2009 m. sausio 31 d., iki šio termino pabaigos jis privalėjo kreiptis vėl į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau - Tarnyba). Todėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo gydymas sutapo su kreipimusi į Tarnybą. Pagal ligos istoriją J. R. G. nustatyta diagnozė - būklė po galvos smegenų sukrėtimo, skausminis vestibulopatinis sindromas. Dismetabolinė apatinių galūnių neuropatija, periferinė kojų parezė, išreikštas etaksinis sindromas, dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimas ir kitos ligos yra gretutinės, kurios su sužalojimu ryšio neturi. Dėl gretutinių ligų J. R. G. reikalinga nuolatinė priežiūra. Blogėjančiai sveikatai, be abejonės, įtakos turi ir alkoholio vartojimas.

Liudytoja R. G., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau -Tarnyba) vedėja, parodė, kad J. R. G. periodiškai, nustatytais terminais privalėjo būti Tarnybos patikrintas. J. R. G. nedarbingumo lygis pastoviai progresavo: iki 2007 m. vasario 5 d. patikrinimo jo darbingumas buvo 50 %, 2007 m. vasario 5 d. darbingumo lygio vertinimo akte nurodytas 40% darbingumas, o 2009 m. vasario 2 d. patikrinimo metu prieita išvados, kad J. R. G. darbingumas yra 20% ir jis negali dirbti savo darbo. Jo pagrindinė diagnozė - pirminė arterinė hipertenzija, gretutinės ligos - opaligė, alkoholinė polineuropatija, dismetabolinė kojų polineuropatija, periferinė parezija, vestibulinis etaksinis sindromas. Tarnyba vertina pastovų darbingumo netekimą, o ne laikiną, todėl sumušimo tarnyba nevertino. Smegenų sukrėtimas nustatytam darbingumo lygiui įtakos neturėjo.

Teismo medicinos ekspertas Stasys Fedaravičius teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad J. R. G. diagnozuota daug ligų, jų paūmėjimas nėra teismo medicinos ekspertizių tyrimo objektas ir nesietinos su trauma.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G39/09(08) konstatuota, kad J. R. G. padaryti sužalojimai: kraujosruvos abiejų akių vokuose ir junginėse, juosmens dešinėje, krūtinės ląstos kairėje, kairio žasto apatinėje dalyje; viršugalvio ir pakaušio muštinės žaizdos, nosies sumušimas, lūpų muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. J. R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo (b.l. 23-24);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. R. G. atpažino jį sumušusį asmenį - V. J. (b.l. 18-21);

Apžiūrėjus įvykio vietą - J. R. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), svetainėje ant sofos, grindų ir sienos rastos rusvos dėmės, panašios į kraują. Kambario durys sulaužytos (b.l. 8-15).

VŠĮ Utenos PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje V. J. neregistruotas (b.l. 60).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis V. J. prisipažino, kad virtuvėje kilus konfliktui, sėdinčiam J. R. G. sudavė kumščiu du kartus į veidą. Vėliau, sėdinčiam ant sofos svetainėje, spyrė koja į galvą, prakirto nosį ir lūpą. Nukentėjusysis rėkauti nesiliovė, todėl dar apie tris kartus spyrė į galvą ir petį. J. R. G. teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino V. J. parodymus. Iš teismo medicinos ekspertizės išvados seka, kad J. R. G. padaryti sužalojimai - kraujosruvos abiejų akių vokuose ir junginėse, juosmens dešinėje, krūtinės ląstos kairėje, kairio žasto apatinėje dalyje, viršugalvio ir pakaušio muštinės žaizdos, nosies sumušimas, lūpų muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas sveikatos sutrikdymas yra nesunkus. Aptartais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. J. daugybiniai smūgiai kumščiu ir koja buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, todėl kaltinamasis, be abejonės, suvokė, kad sveikata nukentėjusiajam bus sutrikdyta ir šių pasekmių norėjo, t.y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Aptartais įrodymais, neginčytinai įrodyta, kad V. J. tyčia dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio nesunkiai sutrikdė J. R. G. sveikatą. Ši V. J. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį 1 dalį.

V. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

V. J. padaryta tyčinė nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Neteistas (b.l. 50-51), todėl skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). V. J. charakterizuoja trys neišnykusios administracinės nuobaudos: dvi už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (ATPK 178 str) ir viena už smulkų svetimo turto pagrobimą (ATPK 50 str.). UAB (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus apibūdintas kaip darbštus, gerai atliekantis pavestas pareigas darbuotojas, tačiau ne kartą be pateisinančių priežasčių buvo neatvykęs į darbą. Nuo teismo slapstėsi, todėl jam buvo skelbta paieška. Įvertinus paminėtas bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, V. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos trukmę, viršijančią įstatymu šiai bausmės rūšiai numatytos trukmės vidurkį, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens 1456,90 Lt už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas J. R. G. (b.l. 78-79). Ieškinys pagrįstas Teritorinės ligonių kasos pažyma (b.l. 84), V. J. su ieškiniu sutiko, todėl tenkintinas (CK 6.263 str.). Pagal V. J. prašymą priteisto ieškinio vykdymas išdėstytinas dalimis.

Nukentėjusysis J. R. G. pareiškė civilinį ieškinį 10 030, 44 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti 174, 21 Lt kelionės išlaidų (b.l. 26-27).

Prie ieškinio pridėta nedarbingumo pažymėjimo kopija (b.l. 27), vaistų ir maisto produktų čekiai (b.l. 29-30), pinigų priėmimo kvitas už baldų ir kilimo valymą (b.l. 31), darbingumo lygio pažymos (b.l. 32, 33), siuntimas į neįgalumo ir darbingumo vertinimo tarnybą (b.l. 129), darbingumo lygio vertinimo aktai (b.l. 121-128), įsakymai (b.l. 130,131), darbo sutartis (b.l. 132), darbi užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b.l. 134, 135), įdarbinimo subsidijuojant organizavimo ir finansavimo sutartis (b.l. 136), kelionių išlaidų kvitai, pinigų priėmimo kvitas už advokato teisines paslaugas, pažymos (b.l. 138, 139, 140, 142).

Kaltinamasis V. J. su ieškiniu sutinka, bet prašo jo vykdymą išdėstyti dalimis, nes iš karto sumokėti neturi galimybės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad J. R. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Liudytoja gydytoja A. S. parodė, kad galvos skausmai, svaigimas, silpnumas, jėgų neturėjimas, atminties, suvokimo pablogėjimas, sąlygoti smegenų sukrėtimo, trunka nuo trijų savaičių iki mėnesio. A. S. žodžius patvirtino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vedėja R. G., nurodydama, kad smegenų sukrėtimas yra laikino pobūdžio sveikatos sutrikdymas, kuris nustatytam darbingumo lygiui įtakos neturėjo. 2009 m. sausio 30 d. siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą duomenų apie J. R. G. sumušimą nėra. J. R. G. nedarbingumo lygis pastoviai progresavo dėl pirminės arterinės hipertenzijos bei gretutinių ligų. Seka, kad J. R. G. netekto darbingumo priežastis yra ne V. J. nusikalstamais veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas, o anksčiau nustatytų ligų progresavimas. Todėl ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti iš kalto asmens 7219,75 Lt skirtumą tarp negautų pajamų, kurias būtų gavęs, tęsdamas teisininko darbą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, jei sveikata nebūtų sužalota ir šiuo metu gaunamos netekto darbingumo pensijos, atmestina.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš V. J. jo turėtas 230, 69 Lt išlaidas medikamentams ir pagerintam maitinimui, gydantis Utenos apskrities ligoninėje. Pagal Civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pavyzdiniame tokių tiesioginių išlaidų sąraše paminėtos išlaidos, susijusios su gydymu bei papildomu maitinimu. Nukentėjusiojo išlaidos pagrįstos dokumentais (b.l. 29-30), kaltinamasis su jomis sutinka, todėl priteistinos.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš V. J. jo turėtas 220 Lt išlaidas svetainės minkštų baldų, kilimo ir kiliminių takų plovimui bei valymui. Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (b.l. 31), kaltinamasis su jomis sutinka, todėl priteistinos.

Nukentėjusiojo prašoma priteisti 260 Lt suma už sugadintus rūbus (sportinis kostiumas, apatiniai rūbai, marškiniai) ir patalynės komplektą bei 100 Lt suma, išleista sulaužytų durų detalėms ir remontui, dokumentais nepagrįstos, tačiau nėra nepagrįstai didelės, kaltinamasis su jomis sutinka, todėl priteistinos.

Prašymas priteisti iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiojo turėtas 2000 Lt išlaidas už teisines paslaugas, pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, kaltinamasis jas atlyginti sutinka, todėl priteistinos.

Priteistini nukentėjusiajam iš kaltinamojo V. J. ir 174,21 Lt kelionės išlaidoms padengti - ši suma pagrįsta dokumentais, kaltinamasis jas atlyginti sutiko.

Viso priteistina nukentėjusiajam J. R. G. 2984,90 Lt turtinės žalos. Neturtinę žalą, įvertintą 20000 Lt, nukentėjusysis grindžia šiais argumentais: dėl padaryto sužalojimo ilgą laiką teko kentėti fizinį skausmą, ištverti gydymo procedūras, patirti pažeminimą bei stiprius dvasinius išgyvenimus. Dėl galvos smegenų sukrėtimo skaudėjo ir svaigo galva, sutriko pusiausvyra, dėl to sunkiai vaikščiojo, skaudėjo sumuštas kūno vietas, buvo sunku tvarkytis buityje. Šiuo metu negali tinkamai atlikti darbinių užduočių, nes sunku susikaupti, sulėtėjo mąstymas ir reakcija. Greitai pavargsta, todėl būtinas ilgesnis miegas. Išliko pusiausvyros sutrikimas, sulėtinti judesiai ir kalbos tempas, juntamas rankų ir kojų raumenų silpnumas, šąla galūnės, iki šiol skauda ir svaigsta galva. Dėl veido sumušimo (ryškių kraujosruvų bei sutinimo, nosies kaulo lūžimo, prakirstų abiejų lūpų) negalėjo dirbti, nueiti į parduotuvę. Visa tai sukėlė nukentėjusiajam diskomfortą ir didelius nepatogumus bei sumažino bendravimo galimybes.

Prašymas priteisti 20000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti įjos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Prašoma priteisti 20 000 Lt suma, atsižvelgus į CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Gydytoja A. S. bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vedėja R. G. nurodė, kad galvos smegenų sukrėtimas sukelia ne pastovų nedarbingumą, kaip teigia nukentėjusysis, o tik laikiną. Be abejo, dėl sužalojimo teko kentėti fizinį skausmą, ištverti gydymo procedūras, nepatogumus. Dėl sutrikusios pusiausvyros buvo sunku tvarkytis buityje. Tačiau minėti simptomai trunka neilgai -nuo trijų savaičių iki mėnesio. Kiti ieškinyje nurodyti požymiai - sunku susikaupti, greitai pavargsta, išliko pusiausvyros sutrikimas, sulėtinti judesiai ir kalbos tempas, juntamas rankų ir kojų raumenų silpnumas, iki šiol skauda ir svaigsta galva - yra įsisenėjusių ir progresuojančių ligų, kurių pasėkoje nukentėjusiojo darbingumas sumažėjo iki 20%. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę, turtinę padėtį bei į paties nukentėjusiojo elgesį. V. J. augina du nepilnamečius vaikus, turto neturi (jo vardu registruotas 200 Lt vertės motociklas, santaupų nėra), o paleidus iš sėmimo, nėra aiškios įsidarbinimo galimybės. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo netinkamas elgesys - į namus įsileidęs nepažįstamus asmenis, kartu su jais kurį laiką girtavo. Įvertinus paminėta, nukentėjusiajam J. R. G. priteistina 7000 litų neturtinės žalos.

Pagal V. J. prašymą priteisto ieškinio vykdymas išdėstytinas dalimis.

Laikinas nuosavybės teisių į V. J. priklausantį turtą - motociklą (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini)- apribojimas paliktinas galioti iki bus atlygintos civiliniams ieškovams -Valstybinei ligonių kasai ir J. R. G. teismo priteistos sumos (CPK 150 str. 5 d.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojai buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos - 50 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš V. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 - 305, 307 str.,

NUSPRENDĖ:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam J. R. G. bei Valstybinei ligonių kasai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę

dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. liepos 23 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir paleisti iš suėmimo teismo posėdžių

salėje.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. J. Valstybinei ligonių kasai 1456,90 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 90 ct.) už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam J. R. G.. Sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams, mokant kiekvieną mėnesį po 121,41 Lt (šimtą dvidešimt vieną litą 41 ct).

Nukentėjusiojo J. R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. J. nukentėjusiajam J. R. G. 2984,90 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 90 ct.) turtinės ir 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinės žalos. Sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams, mokant kiekvieną mėnesį po 248,74 Lt (du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 74 ct.) turtinės žalos ir 583, 33 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 33 ct.) neturtinės žalos.

Palikti laikiną nuosavybės teisių į V. J. priklausantį turtą - motociklą (duomenys neskelbtini) valst.nr. (duomenys neskelbtini)- apribojimą iki bus atlygintos civiliniams ieškovams - Valstybinei ligonių kasai ir J. R. G. teismo priteistos sumos (CPK 150 str. 5 d.).

Iš V. J. priteisti 50 (penkiasdešimt) Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

TeisėjasPranas Šimkus