Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aušros Vingilės, Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir psichotropines medžiagas pardavė, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. gegužės 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau nei aštuonis paketėlius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, miltelių pavidalu, gabeno jas iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei laikė savo namuose iki 2023 m. gegužės 22 d. apie 15.15 val., kuomet susitikęs su R. L. prie elektros pastotės, esančios (duomenys neskelbtini), jam šias psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė yra 5,8736 g, kuriose yra 0,5877 g grynojo metamfetamino, už 50,00 Eur jam pardavė, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir psichotropines medžiagas pardavė. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą kitaip jas platinti ir narkotines medžiagas kitaip platino, o būtent: laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentalinio, kurio grynojo kiekio buvo ne mažiau nei 0,000011 g, neteisėtai jas laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2023 m. gegužės 23 d. apie 11.54 val. narkotines medžiagas neteisėtai gabeno iki prekybos centro „Rimi“, esančio (duomenys neskelbtini), kur pagal išankstinį susitarimą su L. K. viešųjų tualetų patalpoje, už elektrinio rankų džiovintuvo paslėpė ir jai paliko nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, miltelių pavidalu, kurio masė 0,0492 g, kuriuose yra 0,000005 g grynojo karfentanilio, kuriuos L. K. apie 12.19 val. iš sutartos vietos pasiėmė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir neteisėtai laikė prie savęs narkotinę medžiagą – karfentanilį dvejose ampulėse vatos gumulėliuose, kurių masė 0,0494 g ir 0,0334 g, kuriuose atitinkamai yra 0,000001 g ir 0,000003 g grynojo karfentalinio, iki 2023 m. gegužės 23 d. 13.15 val., kuomet asmens kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį vatos gumulėlyje, kurio masė 0,0243 g, kuriame yra 0,000002 g grynojo karfentalinio, iki 2023 m. gegužės 23 d. 14.36 val., kuomet automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), kratos metu juos vyriškoje rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas kitaip platinti ir narkotines medžiagas kitaip platino. Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. K. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. kovo 23 d. 13.12 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 24 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 24 d. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. K. pratęstas skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi 3 mėnesiams tais pagrindais, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

5. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. K. skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

8. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. K. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai galima spręsti iš paties kaltinamojo, liudytojo P. D. parodymų, slapto sekimo protokolų, daiktų apžiūros protokolų, kratos protokolo, asmens kratos protokolo, specialistų išvadų, tarnybinių pranešimų ir kita).

9. Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tuo tarpu suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti minėtų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas/pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

11. Nagrinėjamu atveju V. K. yra kaltinamas dvejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymų leidėjas už inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gręsiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo. Nors gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę ir kaltinamasis turi teisę būti paleistas proceso metu, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis nebėgs, nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra nesusituokęs, duomenų apie jo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra, todėl nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, V. K. bylos duomenimis yra linkęs elgtis impulsyviai ir neapgalvotai. Kaip pats nurodė savo skunde, nusikalstamas veikas jis vykdė spontaniškai, nors prieš jas darydamas ir turėjo ketinimų susirasti darbą, vesti dorą gyvenimo būdą. Esant šių aplinkybių visumai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog V. K., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Kolegijos vertinimu, egzistuoja ir dar vienas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, tai yra tai, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys.

13. Nagrinėjamu atveju V. K. yra kaltinamas dėl dviejų sunkių nusikaltimų įvykdymo, praeityje baustas administracine tvarka, net dešimt kartų teistas Lietuvoje, taip pat jis buvo teistas Norvegijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje. Nuteistasis V. K. skunde nurodo, kad nėra narkotikų platintojas, kad jo padaryti nusikaltimai atsitiktinio pobūdžio, nes norėjo pagelbėti pažįstamiems, kadangi supranta abstinencijos būseną, tuo metu negalvojo apie pasekmes, nesiekė užsidirbti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad net 5 iš 10 nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, akivaizdu, kad tokie nusikaltimai yra ne atsitiktinumas, o būdingo V. K. nusikaltimų modelio. Be to, būdamas ankščiau ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jis neabejotinai turėjo suprasti, kokia atsakomybė už tai gresia. Duomenų apie turimą legalų V. K. pragyvenimo šaltinį nėra, o praeities teistumai liudija, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis gaudavo nusikalstamu keliu, platindamas narkotines/psichotropines medžiagas ar darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Duomenys apie kaltinamojo turimus teistumus sudaro pagrindą manyti, kad, V. K., būdamas laisvėje, ir toliau gali demonstruoti savo priešingą teisei elgesį, neigiamą visuomeninių nuostatų orientaciją ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šį manymą sustiprina ir tai, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos vos paleidus kaltinamąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikius lygtinį paleidimą, teistumui neišnykus. Kaltinamasis nurodo, kad net nepagalvojo apie pasekmes, sutiko padėti draugams įsigyti narkotinių medžiagų, nemanė, kad dėl to bus baudžiamas, tokiu būdu ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Teismo vertinimu, šie kaltinamojo teiginiai deklaratyvūs. Lygtinio paleidimo metu kaltinamasis turėjo elgtis ypač atsakingai ir siekdamas likti laisvėje turėjo elgtis itin rūpestingai, tačiau šiuo atveju nepateisino jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas itin šiurkščiai pažeidė, be to, lygtinio paleidimo metu, kaip pats nurodė sistemingai vartojo narkotines medžiagas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir V. K. buvo pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

14. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad nusikalstamos veikos galimai padarytos teistumui neišnykus, lygtinio paleidimo metu, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Aplinkybės, kad kaltinamasis pilnai pripažino kaltę, o faktiniai duomenys dėl nusikalstamų veikų surinkti, yra reikšmingos, tačiau, įvertinus jas kaltinamojo asmenybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir gresiančios atsakomybės kontekste, nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Kaltinamasis skundu prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, tačiau akcentuotina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad V. K. atžvilgiu ne kartą buvo svarstytas teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nustačius intensyvios priežiūros pažeidimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad praeityje teismas ne kartą nuteistajam buvo suteikęs šansą pasitaisyti, laikytis kardomosios priemonės sąlygų, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamajam neturėjo, intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimai buvo fiksuojami ir toliau. Be to, V. K. atžvilgiu ir anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, kuris taip pat buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi dėl probacijos sąlygų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, tik suėmimo taikymas gali užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo V. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.