Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-456-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
e1-456-543/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08953-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-456-543/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08953-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08953-20 medžiagą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. liepos 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams; 2013 m. liepos 7 d. nutartimi viešieji darbai pakeisti į 19 parų arešto bausmę. 2014 m. sausio 28 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę:

2) 2014 m. rugsėjo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams. 2015 m. liepos 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus.

3) 2015 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2015 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

5) 2016 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 metų ir 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimą. 2016 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. 2018 m. birželio 14 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2020 m. kovo 2 d. apie 00.30 val. namuose, buto esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę B. B., kuriai sugriebė rankomis už plaukų ir juos pešė, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą, taip mušdamas nukentėjusiąją B. B., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė daug, todėl prisimena tik tai, kad jam grįžus namo tarp jo ir B. B. įvyko konfliktas. Prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai ir beldė į duris, juos įsileido. Nors ir nepamena, tačiau B. B. jis tikrai galėjo suduoti vieną smūgį į galvą ir pešti už plaukų (b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta B. B. parodė, jog A. B. yra jos sutuoktinis, su juo veda bendrą namų ūkį, turi bendrą dukrą. Jie gyvena socialiniame būste, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, 00.17 val. nakties jai paskambino kaimynė, kuri pasakė, kad A. B. guli bendro naudojimo patalpos koridoriuje. Jai atidarius duris, A. B. prabudo ir iš karto įėjo į kambarį, buvo neblaivus, pradėjo jai priekaištauti. Norėdama išvengti konflikto, ji nuėjo dukrai padaryti mišinuko. Tuomet A. B. priėjo prie jos iš už nugaros ir sudavė vieną smūgį į galvą, tada suėmė už plaukų ir juos pešė, kad ji negalėtų pabėgti iš kambario. Tiek po smūgio į galvą, tiek po plaukų pešimo ji pajautė fizinį skausmą galvoje. Prašė A. B. ją paleisti. Sutuoktiniui paleidus jos plaukus, ji išbėgo į koridorių ir telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu A. B. taip pat išėjo į koridorių rankose laikydamas virtuvinį peilį, skirtą pjaustyti duoną. Laikydamas rankose peilį jis jai nieko nesakė, tačiau išsigandusi pamatyto vaizdo, ji nubėgo pas kaimynę. Po kelių minučių A. atėjo į kaimynės kambarį, šį kartą jau be peilio ir pasakė, kad verkia mergaitė, todėl ji grįžo į jų kambarį. Vos tik įėjus į kambarį ir A. B. užrakinus duris, pradėjo belsti policijos pareigūnai, kurie prašė atidaryti duris, tačiau sutuoktinis to padaryti nesutiko ir šaukė ant pareigūnų. Jis leido atrakinti duris tik tuomet, kai atvykę ugniagesiai užsikūrė pjūklą ir ruošėsi duris išpjauti. Tuomet policijos pareigūnai uždėję A. B. antrankius ir išvedė jį iš kambario. Pas teismo medicinos ekspertus ji eiti atsisakė, kadangi ant kūno jokių sužalojimų neliko. Skausmą nuo smūgio į galvą ir dėl plaukų pešimo jautė trumpai, jokių vaistų nenaudojo. Atsikėlusi ryte jokio skausmo nejautė. Į ligoninę dėl savo sužalojimo taip pat nesikreipė. Kambaryje jie buvo dviese, todėl įvykio niekas nematė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 1–3, 14–15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. J. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), B. B. ir A. B. yra jos kaimynai. A. B. niekada nebuvo konfliktiškas kitų žmonių atžvilgiu. Naktį, kurią tiksliai valandą pasakyti negali, išgirdo kaimyną A. B. lauke šaukiant, jog jis negali įeiti į koridorių, kadangi neturi raktų, todėl atrakinusi duris jį įleido. A. B. buvo visiškai neblaivus, nesugebėjo pastovėti ant kojų, todėl iš karto atsigulė ant grindų ir paprašė, kad ji paskambintų B. B.. Ji B. B. padėjo nuvesti A. B. iki lovos ir grįžusi į savo kambarį atsigulė į lovą. Po 10-15 minučių išgirdo B. B. riksmą, tuomet išgirdo, kad link jos kambario kažkas ateina, o po kelių sekundžių pradėjo daužyti duris. Išsigandusi ji atidarė duris ir išėjusi į koridorių pamatė apsiverkusią ir drebančią B. B., kuri nurodė, kad iškvietė policijos pareigūnus, nes A. B. ją tampė už plaukų. To, kad A. B. būtų jai sudavęs, B. B. neminėjo. Matėsi, kad B. B. plaukai buvo suvelti. Kol jos kalbėjo koridoriuje, iš kambario rankoje laikydamas peilį išėjo A. B., negirdėjo, kad jis grasintų B. B.. Pamačiusios tokį vaizdą įėjo į jos kambarį ir laukė policijos pareigūnų, tačiau po kelių minučių atėjo A. B. ir pasibeldęs į duris paprašė B. B. grįžti į kambarį, kadangi verkė mergaitė, todėl B. B. su A. B. grįžo į savo kambarį. Vos tik šiems įėjus į kambarį, į koridorių įėjo policijos pareigūnai, kuriems ji nurodė kur gyvena B. (b. l. 61–62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. S. parodė, jog dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Reagavimo skyriuje. Apie 00.30 val. iš budėtojų gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėją muša vyras, girdisi riksmas. Nuvykus minėtu adresu ir užlipus į trečią aukštą, priėjo mergina, kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje vyras užrakinęs savo žmoną galimai muša, prieš tai koridoriuje vaikščiojo su peiliu rankoje. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) kambario durų, viduje girdėjosi moters šauksmas, ji prašė padėti. Pabandžius atidaryti duris paaiškėjo, kad jos yra užrakintos. Kambaryje su moterimi buvo ir jos sutuoktinis, kuris nereagavo į raginimus atrakinti duris, to padaryti neleido ir savo žmonai. Niekaip nepavykus patekti į kambarį, buvo iškviesti ugniagesiai. Ugniagesiams užkūrus pjūklą ir pradėjus artintis prie durų, durys staiga atsirakino. Įėjus į kambarį pamatė stovinčią moterį su kūdikiu ant rankų ir iš pažiūros neblaivų vyriškį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Dėl tokio vyro elgesio jis buvo sulaikomas panaudojant fizinę jėgą, paguldytas ant grindų, jam buvo uždėti antrankiai. Bendraujant su moterimi, kaip paaiškėjo B. B., ši nurodė, kad jos vyras A. B. grįžo į namus neblaivus ir pradėjo tampyti jai už plaukų bei vieną kartą sudavė į galvą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po tokių sutuoktinio veiksmų B. B. pabėgo į koridorių pas savo kaimynę. Alkoholio kiekio matuokliu A. B. 01.49 val. buvo nustatytas 2.29 promilės neblaivumas. Pranešėja B. B. buvo blaivi. Ant moters kūno jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, ji buvo išsigandusi ir verkė (b. l. 67–68).

Iš 2020 m. kovo 2 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog B. B. kreipėsi į policiją dėl to jog sutuoktinis namuose prieš ją smurtavo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1–10).

Iš 2020 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – bendrabučio tipo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto durų paviršius iš buto vidaus įlūžęs į durų vidinę dalį. Prie dešinės kambario sienos, greta įėjimo durų, yra virtuvinė spintelė, ant kurios padėtas virtuvinis peilis rudos spalvos rankena. Ant peilio geležtės šonų yra užrašai „EDELSTAHL ROSTFREI MH STAINLESS STEEL MILLERHAUS BREAD KNIFE“. Daugiau su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 28–33).

Iš daiktų apžiūros protokole ir nuotraukų lentelėse užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas virtuvinis peilis (b. l. 35–43).

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. B. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę B. B., kuriai sugriebė rankomis už plaukų ir juos pešė, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą, taip mušdamas nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. B. ankščiau jau yra teistas 5 kartus, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę (b. l. 96–141), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 144–146). Visa tai rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba (b. l. 142), neįrašytas į VŠĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą (b. l. 150). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam A. B. nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Nors prokuroras, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė paskirti viešųjų darbų bausmę, su tuo sutiko ir pats kaltinamasis, teismas mano, kad paskyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Kaltinamojo A. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 2 d. 01.15 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 16.40 val. (b. l. 78–79, 89–90). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena diena), įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama A. B. pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 86–87).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 2 d. 01.15 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 16.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (saugojimo kvito Nr. * 004112), sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. B..

Teisėja I. K.