- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1-567-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59720-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- V. R., A. R.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2018 m. birželio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi, turinti neišnykusį teistumą,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji V. R. ir A. R. 2017 lapkričio 15 d., apie 13.00 val., veikdami kartu gyvenamojo namo, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su kaimyne I. M. metu, V. R. rankos kumščiu sudavus I. M. vieną smūgį į veidą, dėl to I. M. parkritus ant žolės, suėmus už striukės, pakėlus nukentėjusiąją ir rankos kumščiu sudavus ne mažiau kaip dešimt smūgių į veidą ir galvą, o A. R. abiem kojomis įspyrus I. M. ne mažiau kaip dešimt smūgių į pilvą, toliau A. R. tęsiant savo nusikalstamą veiką, apie 15.00 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, pešant I. M. už plaukų, parvertus nukentėjusiąją ant žemės ir abiejų rankų kumščiais sudavus gulinčiai ant žemės I. M. ne mažiau kaip dešimt smūgių į veidą, kojomis spyrus nemažiau kaip dešimt smūgių į abu šonus, bendrais veiksmais nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, nugaroje, taip I. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio, kuris buvo (duomenys neskelbtini) kieme, dieną pats, A. R., L. M. ir D. K. namuose vartojo alkoholį. L. M. ir D. K. atėjo iš vakaro ir buvo per naktį. A. I. M. pradėjo belsti į langą ir duris. I. M. buvo išgėrusi ir nusiteikusi agresyviai. Nukentėjusioji tuo metu nebuvo sužalota. Kai išėjo paklausti, ko nori I. M., ši prašė pakviesti sūnų L. M.. Pasakė, kad L. M. miega ir I. M. neleido į namų vidų. Tada iš pradžių apsižodžiavo, o paskui susistumdė. Neatsimena, kas pirmas pradėjo stumdytis. Kieme, kur vyko konfliktas, žolė, cemento nėra. I. M. buvo pagriuvusi ant žemės. Prieš pargriaudamas I. M., trenkė jai į petį ir ši pargriuvo. Tada pakėlė nukentėjusiąją paėmęs už striukės nuo žemės ir ši bandė trenkti atgal. Tada I. M. sudavė dar kokius du smūgius į krūtinės sritį, bet ne į galvą ir ne su kumščiu. A. R. išgirdo triukšmą, atbėgo iš kambario ir stovėjo jam (kaltinamajam) už nugaros. Nematė, ar A. R. ką nors darė. D. K. tuo metu buvo viduje namuose. L. M. į kiemą neišėjo, nes buvo girtas ir miegojo kambaryje. Viskas tuo ir baigėsi. I. M. išėjo namo, o pats grįžo į namo vidų. Po kurio laiko atvažiavo policija ir išsivežė duoti parodymų. Policijoje buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Nežino, kas buvo vėliau, kai buvo išvežtas policijos. Savo poelgį vertina blogai, atsiprašo nukentėjusiosios.
Kaltinamoji A. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo penktadienis. Susitiko su L. M. ir nutarė pašvęsti. Pradėjo švęsti iš vakaro ir šventė iki ryto. Tada pamiegojo ir toliau tęsė kitą dieną. I. M. sužinojo, kur yra jos sūnus L. M. ir atėjo. Atėjusi pradėjo daužytis į langus. L. M. tuo metu miegojo, o D. K. dar ne. V. R. išėjo į lauką pasiaiškinti su I. M. ir susistumdė. Kai ji (kaltinamoji) išėjo į kiemą išgirdusi, kad V. R. konfliktuoja su I. M., nukentėjusioji buvo ant žemės. Pati kieme nieko nukentėjusiajai nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo, nes V. R. liepė nesikišti. Kai V. R. pakėlė pargriuvusią I. M., ši atsikėlė ir nubėgo kviesti policijos. Po maždaug 5 min. atvažiavo policija ir išsivežė V. R.. Po kokių 3 valandų I. M. vėl atėjo ir pradėjo daužytis į visus langus. L. M. tuo metu dar miegojo, o ji (kaltinamoji) su D. K. sėdėjo virtuvėje, vartojo alkoholį ir laukė, kol grįš V. R.. I. M. šaukė, kad parašys pareiškimą, kad prisiteis 5000 eurų už sužalojimus. Kai atėjo antrą kartą, I. M. buvo girta, bet sužalojimų ant jos nesimatė, nors labai gerai ir neįsižiūrėjo. Ji (kaltinamoji) nuėjo prie durų, tada prasidėjo apsižodžiavimas su I. M.. I. M. norėjo įeiti į vidų, todėl pastūmė nukentėjusiąją ir sudavė tris – keturis smūgius, bet neatsimena kur. Vieną smūgį sudavė į šoną. Telefonas iškrito ir sudužo, kai ji (kaltinamoji) I. M. pastūmė, nes nukentėjusioji laikė telefoną rankoje ir sakė, kad kvies policiją. D. K. su L. M. buvo namo viduje. Pro virtuvės langą, kur vyko išgertuvės, matosi kiemas, kur vyko muštynės. L. M. ir D. K. į kiemą išėjo, kai antrą kartą atvažiavo policija. Smūgius I. M. sudavė todėl, kad ši išprovokavo. Nepešė I. M. plaukų, neparvertė jos ant žemės. Jai (kaltinamajai) jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Savo poelgį vertina blogai. Pripažįsta, kad sudavė tris – keturis smūgius su pastūmimu. Yra žmonių, kurie matė šitą įvykį, bet tikrai niekas neis liudyti. Nesusitaikė su nukentėjusiąja, nes I. M. nenori taikytis. Anksčiau su I. M. nebuvo susimušusios, bet nuolat konfliktuodavo.
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį, bet kitame name. Žinojo, kad sūnus L. M. gavo algą ir pas R. be jokios progos girtavo jau iš vakaro. Kitą dieną priėjo prie R. lango ir pabeldusi į langą pasakė, kad V. R. pakviestų L. M.. Su V. R. pradėjo konfliktuoti per langą, bet apsisukusi nuėjo. Tada V. R. išbėgo į lauką ir pasivijęs ant pievelės trenkė į žandą. Po šio smūgio ji (nukentėjusioji) pargriuvo. Tada V. R., suėmęs už striukės, gulinčią daužė toliau į galvos ir veido sritį. Taip pat trenkė į petį. Smūgių buvo daugiau negu du, iki dešimties. Vėliau iš kambario atbėgusi A. R. pradėjo ją (nukentėjusiąją) spardyti. Vienas spyris buvo į šoną, keli į nugarą, į šoną, į pilvą. Tikrai buvo daugiau negu trys smūgiai. Paskui abu R. paliko ją (I. M.) gulinčią. Policiją ir greitąją iškvietė kaimynas. Atvažiavo greitoji ir išvežė į ligoninę, nes akivaizdžiai matėsi sužalojimai. Ligoninėje liepė gultis, bet atsisakė. Tada liepė kitą dieną kreiptis į šeimos gydytoją ir pasidaryti ekspertizę. Paskambinusi draugei paprašė parvežti namo. Kai grįžo, einant pro šalį išbėgo A. R. ir, pastūmusi bei pargriovusi ant žemės, pradėjo daužyti į veidą ir rėkti, kad užmuš, jeigu V. R. nepaleis. Tada A. R. trenkė į veidą kumščiu kokius keturis smūgius. Spyrė mažiau kartų. D. K. stovėjo prieangyje ir matė kaip ją (nukentėjusiąją) muša. D. K. ir pirmą kartą, kai mušė, viską matė. L. M., kai mušė pirmą kartą, turbūt miegojo, o antrą kartą viską matė, nes stovėjo kartu su D. K.. Antrą kartą kaimynė L. G. matė, kaip A. R. tranko ją (nukentėjusiąją), ir matė kaip A. R. ištraukė telefoną iš rankų ir trenkė į V. R. mašiną. Tada kaimynas vėl iškvietė policiją ir tada pareigūnai išsivežė A. R., o ją (I. M.) išvežė greitoji. Kitą dieną važiavo į ligoninę pasidaryti ekspertizės. Pas ekspertus buvo lapkričio 16 dieną. Vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją ir gavo biuletenį visam mėnesiui. Įvykio metu buvo vartojusi alkoholio. Nuolat konfliktuoja su A. R.. V. R. iš dalies atleidžia. Taikytis nenori.
Liudytojas L. M. parodė, kad su drauge D. K. buvo pas R. Vartojo alkoholį. Pirmo mamos I. M. sumušimo nematė, nes miegojo pas R. kambaryje. Pirmą mušimą matė D. K., kuri sakė, kad mamą mušė abu R. Sakė, kad V. R. rankomis smūgiavo į galvą, o A. R. spardė kojomis. Pats matė kaip A. R., pamačiusi mamą, kai ši grįžo iš ligoninės po pirmo sumušimo ir tiesiog ėjo pro šalį, išbėgo, griebė už plaukų, pradėjo rankomis smūgiuoti į galvą, nes buvo užpykusi, kad V. R. išsivežė policija. Nukentėjusioji pargriuvo ir tada A. R. pradėjo spardyti į pilvą, nugarą, o kai I. M. atsisėdo – į galvą. A. R. sudavė daugiau negu 20 smūgių. Vien kol mama nugriuvo, sudavė jai kokius aštuonis smūgius. Rankomis daužė į veidą. O spardė į pilvą ir šonus. Mama pargriuvo, nes A. R. tempė ją už plaukų. Grasino, kad užmuš, jeigu iš areštinės nepaleis V. R.. Mama rankoje turėjo telefoną, o A. R. jį ištraukė ir metė. Telefonas nukrito ir sudužo. Jį susirinko pati mama. Įvykį matė D. K., taip pat galėjo matyti keli kaimynai. Pats negynė mamos, nes buvo neblaivus ir nenorėjo kištis, tik iškvietė policiją. Greitoji irgi tada buvo. Po įvykio mama buvo sunkiai atpažįstama, labai sužalota, sutinęs veidas, mėlynės visur ir ant veido, ir ant šonų, rankų. Kai iš ligoninės mama grįžo pirmą kartą, jau matėsi sužalojimai, daugiausia jų buvo ant veido.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Iš liudytojos D. K. apklausos protokolų matyti, kad ji parodė, jog 2017 m. lapkričio 14 d. su L. M. buvo svečiuose pas V. R. ir A. R.. Ten visi vartojo alkoholį. Buvo labai vėlu ir abu buvo išgėrę, todėl pasiliko pas V. R. ir A. R. miegoti. Atsikėlė apie 11.00 val. ir abu su L. M. išėjo į miestą, todėl kaip pirmą kartą kaimynai, t. y. Vaidotas ir A. R. mušė L. M. mamą nematė. Kai su L. M. grįžo atgal, pamatė kaip A. R. muša I. M.. Matė, kaip A. R. pastvėrė I. M. už plaukų ir parvertė ant žemės, atsisėdo ant parkritusios I. M. pilvo ir abiejų rankų kumščiais daužė I. M. į galvą, sudavė tikrai ne mažiau kaip 10 smūgių. Paskui paėmė viena ranka už megztinio, o kita ranka, nepamena tiksliai ar kumščiu, ar delnu, daužė per veidą. Smūgiai buvo suduoti greitai, neužsimojus, todėl nebuvo suduoti didele jėga. Smūgiuota buvo abiem rankomis į žandus bei smilkinius. Paskui A. R. nulipusi nuo I. M., pradėjo I. M. spardyti kojomis į kojas, į šonus ir į pilvą. Kojomis A. R. I. M. sudavė daug smūgių, tikrai ne mažiau kaip 10. Norėjo A. R. su I. M. išskirti, bet A. R. liepė nesikišti, todėl išsigandusi pasitraukė, o L. M. nesikišo, nes bijojo, kad gali sužeist A. R. ir tada būtų turėjęs problemų. L. M. iškvietė policiją, kuri labai greitai atvažiavo, ir sulaikė A. R. (b. l. 31-34).
Iš 2017 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto centre, mėlynos spalvos dviejų aukštų medinis daugiabutis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Apžiūrėta kiemo teritorija prie pat namo šiaurės vakarinio kampo. Ant namo pažymėtas jo numeris bei šalia stovi elektros pastotė. Prie namo auga žolė, toliau nuo namo žolė ištrypta, jokių nusikaltimo pėdsakų kieme nėra (b. l. 10-11).
Iš 2017 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1315/2017(05) matyti, kad I. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, nugaroje paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir/ar spardant. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą ir šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2017 m. lapkričio 15 d., 13.51 val., V. R. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 41).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2017 m. lapkričio 15 d., 16.14 val., A. R. buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas (b. l. 69).
Kaltinamieji V. R. ir A. R. neneigia smurtavę prieš nukentėjusiąją I. M., tačiau V. R. tvirtina su pargriovimu nukentėjusiajai sudavęs tris smūgius, o kaltinamoji A. R. nurodė I. M. sudavusi tik tris – keturis smūgius. Tačiau šie kaltinamųjų parodymai yra paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji I. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 13 val., V. R. pirmiausia rankos kumščiu sudavė į veidą kairėje pusėje, po ko ji parkito ant žolės. Jai parkritus, pasilenkęs V. R. viena ranka suėmęs už striukės atlapų pakėlė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir veidą. Kai V. R. nustojo mušti, atėjusi jo žmona A. R. abiem kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į pilvą (b. l. 15-18). Teisme nukentėjusioji parodė, kad V. R. išbėgo į lauką ir pasivijęs ant pievelės trenkė į žandą. Po šio smūgio ji (nukentėjusioji) pargriuvo. Tada V. R., suėmęs už striukės, gulinčią daužė toliau į galvos ir veido sritį. Taip pat trenkė į petį. Smūgių buvo daugiau negu du, iki dešimties. Vėliau iš kambario atbėgusi A. R. pradėjo ją (nukentėjusiąją) spardyti. Vienas spyris buvo į šoną, keli į nugarą, į šoną, į pilvą. Tikrai buvo daugiau negu trys smūgiai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais ir remiasi jais kaip tinkamais tiek kaltinamosios A. R., tiek ir kaltinamojo V. R. kaltės įrodymais, pagrindžiančiais, kad nukentėjusiąją I. M. pirmą kartą mušė abu kaltinamieji, o ne tik V. R..
Dėl muštynių tęsinio 2017 m. lapkričio 15 d., apie 15 val., nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai grįžus iš ligoninės priėmimo skyriaus tame pačiame kieme ją užpuolė A. R., kuri, pešdama plaukus, parvertė ant žemės, jai (nukentėjusiajai) pargriuvus ant nugaros, A. R., apžergdama atsisėdo ant pilvo, atėmė iš rankų telefoną, po to abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido sritį, suduodama tiek kairę, tiek į dešinę veido puses. Pavykus nustumti A. R. nuo savęs, ši gulinčią pradėjo spardyti kojomis. Buvo ne mažiau kaip dešimt smūgių į abu šonus. Kai buvo mušama A. R., tą matė sūnus L. M. ir jo draugė D. K. (b. l. 15-18). Teismo posėdžio metu I. M. paaiškino, kad kai grįžo iš ligoninės einant pro šalį išbėgo A. R. ir, pastūmusi bei pargriovusi ant žemės, pradėjo daužyti į veidą ir rėkti, kad užmuš, jeigu V. R. nepaleis. Tada A. R. trenkė į veidą kumščiu kokius keturis smūgius. Spyrė mažiau kartų. D. K. stovėjo prieangyje ir matė kaip ją (nukentėjusiąją) muša. L. M. irgi viską matė, nes stovėjo kartu su D. K.. Liudytoju teisme apklaustas L. M. parodė, kad matė kaip A. R., pamačiusi mamą, kai ši grįžo iš ligoninės po pirmo sumušimo ir tiesiog ėjo pro šalį, išbėgo, griebė už plaukų, pradėjo rankomis smūgiuoti į galvą, nes buvo užpykusi, kad V. R. išsivežė policija. Nukentėjusioji pargriuvo ir tada A. R. pradėjo spardyti į pilvą, nugarą, o kai I. M. atsisėdo – į galvą. A. R. sudavė daugiau negu 20 smūgių. Vien kol mama nugriuvo, sudavė jai kokius aštuonis smūgius. Rankomis daužė į veidą. O spardė į pilvą ir šonus. Mama pargriuvo, nes A. R. tempė ją už plaukų. Grasino, kad užmuš, jeigu iš areštinės nepaleis V. R.. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog matė, kaip A. R. pastvėrė I. M. už plaukų ir parvertė ant žemės, atsisėdo ant parkritusios I. M. pilvo ir abiejų rankų kumščiais daužė I. M. į galvą, sudavė tikrai ne mažiau kaip 10 smūgių. Paskui paėmė viena ranka už megztinio, o kita ranka, nepamena tiksliai ar kumščiu, ar delnu, daužė per veidą. Smūgiai buvo suduoti greitai, neužsimojus, todėl nebuvo suduoti didele jėga. Smūgiuota buvo abiem rankomis į žandus bei smilkinius. Paskui A. R. nulipusi nuo I. M., pradėjo I. M. spardyti kojomis į kojas, į šonus ir į pilvą. Kojomis A. R. I. M. sudavė daug smūgių, tikrai ne mažiau kaip 10. Iš aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje ir paneigia kaltinamųjų parodymus, kad jie nukentėjusiajai sudavė daug mažiau smūgių negu nurodyta kaltinime. Be to, aplinkybę, kad kaltinamieji sudavė ne tris – keturis smūgius nukentėjusiajai patvirtina ir byloje esanti 2017 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1315/2017(05), iš kurios matyti, kad I. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, nugaroje paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir/ar spardant (b. l. 29). Taigi iš šios specialisto išvados akivaizdu, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, kas visiškai neatitinkam kaltinamųjų parodymų, kad jie bendrai sudėjus daugiausiai nukentėjusiajai sudavė septynis smūgius. Be to, ta pati specialisto išvada paneigia kaltinamosios A. R. gynėjo advokato argumentą, kad nukentėjusioji daugiau sužalojimų galėjo pasidaryti pati. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b. l. 29). Tai, kad šiek tiek skiriasi nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius, galima paaiškinti tuo, jog situacija kaltinamiesiems naudojant smurtą prieš nukentėjusiąją buvo įtempta ir nemaloni, viskas vyko gana greitai ir nei nukentėjusioji, nei liudytojai suduotų smūgių skaičiaus tiksliai suskaičiuoti negalėjo. Tačiau šis neatitikimas nesudaro pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai buvo suduoti tikrai ne septyni kaltinamųjų pripažįstami smūgiai, o jų buvo žymiai daugiau. Svarbu pažymėti tai, kad smūgių kiekis šiuo atveju pačios veikos kvalifikacijos nekeičia. Tai, kad tokiu smūgių kiekiu nebuvo sunkiau sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata paaiškina liudytojos D. K. parodymai, kad smūgiai buvo suduoti greitai, neužsimojus, todėl nebuvo suduoti didele jėga.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. ir V. R. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais sukeldami jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydami sveikatą. Kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamosios A. R. lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. R. neteistas (b. l. 45), praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 46-47), kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, nedirba, registruotas darbo biržoje, duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad V. R. neteistas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Bausmės dydis nustatytinas didesnis už minimalų atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdyta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 15 d., 13.30 val., iki 2017 m. lapkričio 16 d., 10.35 val. (1 para).
Kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. R. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamoji A. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji kaltę pripažino tik iš dalies, nors nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, tačiau po nagrinėjamos veikos padarymo buvo nuteista 2018 m. birželio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 73, 159-160), administracine tvarka nebausta (b. l. 74), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 156), turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 157-158), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašyta, priklausomybės ligų kabinete neregistruota (b. l. 72). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamoji dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai A. R. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąją. Atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į kitas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdyta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, kaltinamajai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip minėta, kaltinamosios atžvilgiu 2018 m. birželio 21 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir A. R. skiriant galutinę subendrintą bausmę.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 15 d., 16.05 val., iki 2017 m. lapkričio 16 d., 10.30 val. (1 para).
Kaltinamajai A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų V. R. ir A. R. išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos iš kiekvieno po 5,70 Eur teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į V. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 15 d., 13.30 val., iki 2017 m. lapkričio 16 d., 10.35 val. (1 parą), laikant, kad V. R. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir A. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į A. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 15 d., 16.05 val., iki 2017 m. lapkričio 16 d., 10.30 val. (1 parą), laikant, kad A. R. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas, bei bausmės laiką, atliktą pagal 2018 m. birželio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išieškoti iš A. R. ir V. R. po 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.