Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. e2S-131-513/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
e2S-131-513/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08119-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
I. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-131-513/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08119-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.1.14.3; 3.1.7.1.4(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį dėl pažeistų teisių bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. T. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teisinių santykių subjektų veiksmus pripažinti neteisėtais, atliktais nesilaikant CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos, pažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, iš kaltų asmenų priteisti jai padarytos žalos atlyginimą ir nutraukti vykdomąsias bylas. Ieškovė argumentuoja, jog antstoliai nepagrįstai nukreipia išieškojimą į jos gaunamą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba daro išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus už jos sutuoktinio ir buvusio sutuoktinio įsiskolinimus. Teigia, jog yra paliekama be pragyvenimo šaltinio, patiria turtinę ir neturtinę žalą.Ieškovė 2017 m. spalio 19 d. padavė patikslintą ieškinį, kuriuo taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išieškojimą iš jos neįgalumo išmokos bei atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, ieškovės I. T. prašymą tenkino iš dalies – atleido nuo dalies (213 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas taip pat nurodė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus nagrinėjamas tik priėmus ieškinį. Ieškovei išaiškinta, kad per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų ir nesumokėjus dalies žyminio mokesčio, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti, priimti patikslintą ieškinį ir patenkinti jos reikalavimus bei atleisti nuo likusios 50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Argumentuoja, jog nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo turi būti atleista vadovaujantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes pagal šį punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 10 metų besitęsiantis bylinėjimasis stipriai pakenkė jos sveikatai, o nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ji yra 50 proc. nedarbinga dėl ligos. Taip pat nurodo, jog neturi lėšų sumokėti 50 Eur žyminį mokestį, nes visą jos gaunamą neįgalumo išmoką atima antstoliai, o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ji neturi. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas jos atžvilgiu yra šališkas ir negali nagrinėti šios civilinės bylos, nes Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nušalino Klaipėdos miesto apylinkės teismą nuo jos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo. Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės – užkirsti kelią žalai padidėti, gali būti taikomos ir nepriėmus ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Iš ieškinio turinio ir reiškiamų reikalavimų matyti, kad ieškovės keliami reikalavimai nepriskirtini neapmokestinamų žyminiu mokesčiu ieškinių kategorijai. Nagrinėjamu atveju netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nes nors, ieškovės teigimu, ji turi sveikatos problemų, jos prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nėra susijęs su šioje teisės normoje nurodytomis aplinkybėmis. Iš ieškinio turinio matyti, jog žala siejama su vykdymo proceso metu daromomis išskaitomis iš jai priklausančios socialinio draudimo išmokos ir nėra susijusi su sveikatos sužalojimu.Ieškovė prašo visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentuodama sunkia materialine padėtimi, tačiau CPK tokia galimybė nėra numatyta. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė atleisti asmenį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs turtinę ieškovės padėtį, atleido ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir pagrįstai įpareigojo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 50 Eur, išaiškino CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas teisines pasekmes, jeigu ieškinio trūkumai nustatytu terminu nebus ištaisyti. Teismas įvertino ieškovės gaunamos netekto darbingumo pensijos dydį – 102,27 Eur, vertino, kad ieškovė nenurodė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, registruotiną kilnojamąjį turtą, turimus indelius, santaupas ir pan., pagrįstai sprendė, kad 1/5 dalį nustatyto žyminio mokesčio (50 Eur iš 263 Eur) ieškovė sumokėti privalo. Pažymėtina, kad papildomų duomenų apie turtinę padėti ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir argumentuoja, kad jos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, tačiau CPK 147 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog šis klausimas bus nagrinėjamas tik priėmus ieškinį. Kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia taikydamas CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas (CPK 147 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis apskirtai nesumokėtas, todėl ši norma netaikytina.Ieškovei argumentuojant, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas negali nagrinėti civilinės bylos, pažymėtina, jog CPK 68 ir 69 straipsniuose įtvirtinta nušalinimo pareiškimo ir išsprendimo tvarka. Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj