Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-81-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
1A-148-81-2011
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00395-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Evaldas Gražys, Albertas Milinis
Nuteistasis
D. G.
Nukentėjusysis
A.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-81/2011

Teisėjas V.Turauskis Proceso Nr. 1-63-1-00395-2010-1;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Alberto Milinio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. G., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 284 str. 1d.padarymą laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p.padarymą- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. paskirtoji bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. G. priteista 2736,72 (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši litai 72 centai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

D. G. už LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistas už tai, kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusį ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent 2010 m. liepos 16 d. apie 24.00 valandą, viešoje vietoje(duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namo Nr. 22, M. S. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams kitų žmonių akivaizdoje, sustojus automobiliui ir išlipus iš jo A. J., sudavė jam kumščiais ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių ir padarė nukentėjusiam A. J. poodinę kraujosruvą dešiniame žande, apatinio žandikaulio abipusį lūžimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo priimti naują nuosprendį, išnagrinėti surinktą medžiagą ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Jis nurodo, jog savo veiksmais gynė draugą nuo neblaivaus vairuotojo, įspėjo žodžiu, tada nukentėjusysis nukreipė agresiją į nuteistąjį, bandė smūgiuoti, tuo sukeldamas pavojų sveikatai. Nuteistasis mano, jog matė kažką įtartino nukentėjusiojo rankose, tada sudavė kelis stiprius smūgius į galvą ir į šoną, buvo sukrėstas susiklosčiusios situacijos. Teismas, skirdamas bausmę ,neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, į jo socialinius ryšius.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodo, jog jis savo veiksmais gynė draugą, save nuo nukentėjusiojo agresijos, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas byloje ištirtais įrodymais, todėl yra atmetamas. Iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos- nukentėjusiojo A. J., liudytojų I. J., V. L. parodymais nustatyta, jog konfliktą inicijavo ne nukentėjusysis, o priešingai, nuteistasis su draugu M., kurie provokavo nukentėjusįjį, neleido jam pravažiuoti, kvietė išlipti. Nors liudytojai M. R., L. B., M. S. parodė, jog nukentėjusysis išvažiuodamas automobiliu kliudė M. R., tačiau šios aplinkybės objektyviai nepatvirtina jokie duomenys. Nuteistasis ir M. R. paaiškino, jog išgirdo, kad kažkas su mašina atsitrenkė ir ėjo pažiūrėti. Ši parodymų dalis neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jog išvažiuodamas atsitrenkė į kažkokią talpą, tačiau nukentėjusysis nurodė, jog nuteistasis su dar vienu vaikinu atėjo iš priekio, neleido pravažiuoti. V. L. taip pat parodė, jog tik išvažiavus, R. užstojo kelią, I. J. taip pat patvirtino, jog išvažinėjant iš kiemo stovėjo 2 asmenys, M. ir D.. Jie priėjo prie vairuotojo lango. Nei nukentėjusysis, nei liudytojos nenurodė, jog D. G. ar M. R. būtų priekaištavę dėl to, kad nukentėjusysis būtų kliudęs M. R.. Liudytojo L. B. parodymai dėl šios aplinkybės nenuoseklūs, nes iš pradžių nurodė, jog vos nekabino, po to nurodė, jog matė kaip kliudė. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai vadovavosi ir laikė patikimais nukentėjusiojo bei liudytojų I. J., V. L. parodymus bei pagrįstai nustatė, kad nuteistasis D. G. tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje sudavė kumščiais ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. J., dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog nuteistasis D. G. veikė būtinosios ginties situacijoje. D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai nukentėjusysis ir M. R. parkrito, jis pats priėjo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu atsikėlė ir užsimojo trenkti, bet nepataikė, tada nuteistasis trenkė ir nukentėjusysis parkrito, nuteistasis pripažino, jog sudavė gal kokius tris smūgius. Kad smūgius koja spyrė D. G., patvirtino ir liudytojos I. J. bei V. L.. I. J. parodė, jog nuteistasis nukentėjusiajam spyrė į galvą, kai šis buvo parkritęs. Kad jam parkritusiam spyrė į galvą nurodė ir pats nukentėjusysis.

Šios aplinkybės, o būtent tai, jog D. G. ir M. R. priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, kad jie užstojo kelią ir išprovokavo ginčą bei susistumdymą, kad D. G. priėjo prie nukentėjusiojo kai jis buvo parkritęs, kad jis sudavė parkritusiam nukentėjusiajam, patvirtina, kad nebuvo jokio realaus, akivaizdaus pavojingo kėsinimosi nuteistojo ar jo draugo atžvilgiu, todėl nuteistajam nebuvo jokios būtinybės vartoti smurtą (tiek M. R., tiek ir pats D. G. buvo parkritęs), priešingai, tai nuteistasis su M. R. išprovokavo konfliktą ir sudavė nukentėjusiajam jau pargriuvusiam. Nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių, kad jis matė kažkokį pavojingą daiktą, nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, nuteistasis net nenurodo, ką galėjo matyti nukentėjusiojo rankose, todėl šis skundo argumentas nepagrįstas ir yra atmetamas. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo D. G. veikos dėl padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuotos teisingai.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Pirmosios instancijos teismas ,skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei jas subendrindamas tinkamai įvertino visas LR BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, jog nuteistasis D. G. nors yra jauno mažiaus, tačiau teistas jau keturis kartus už tyčines nusikalstamas veikas. Naują tyčinį smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas nuteistas už analogiškas tyčines nusikalstamas veikas (viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų). Šios aplinkybės savo neigiama reikšme žymiai persveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, jog jis laikėsi teismo skirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, ankstesni teistumai ir ypač ta aplinkybė, jog naujas analogiškas tyčines nusikalstamas veikas D. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tepraėjus vos keliems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo, pagrindžia būtinybę skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę bei paneigia bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, nes akivaizdu, jog tokia priemonė nepakankama pasiekti bausmės tikslų ir toks nuteistojo elgesys neduoda pagrindo manyti, jog ateityje netaikant realaus bausmės vykdymo galima būtų pasiekti, jog nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų.

Nustatydamas bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog yra po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. LR BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei nuteistajam D. G. teismas skyrė žymiai mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės tiek už atskirtas nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmė, skirtos teisingai, yra tinkamos pasiekti bausmės tikslus. Kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį teismas LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu skirtąsias bausmes subendrino griežtesne apimdamas švelnesnę bausmę.

D. G. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino prie griežtesnės bausmės (ankstesniu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendžiu skirtos bausmės) pridėdamas dalį švelnesnės (skundžiamu nuosprendžiu skirtos) bausmės.

Atsižvelgiant į tai, jog D. G. vos praėjus keliems mėnesiams po to, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas, padarė naujas analogiškas tyčines nusikalstamas veikas -viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, kas rodo akivaizdžiai didesnį nuteistojo pavojingumą bei įžūlumą, akivaizdų visuomenės normų bei įstatymų negerbimą, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai pridėjo didelę dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, nes tik tokio dydžio bausmė ne tik atitinka realų padarytų veikų bei nuteistojo pavojingumą, tačiau yra ir optimaliausia priemonė apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį tikintis, jog jis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo realizavimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė nuteistajam skirta teisingai, keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Albertas MilinisEvaldas Gražys