- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- II-38-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02021-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atstovei R. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. spalio 16 d. K. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas M. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad K. M. 2019 m. balandžio 23 d., apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais iškeikė Z. D..
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019 K. M. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 30 eurų bauda.
Pareiškėjas K. M., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. spalio 16 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo pusantros paros sulaikytas areštinėje, dvi savaites gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, todėl jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis neturi iš ko sumokėti 30 eurų baudą. Prašo ją sumažinti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo K. M. skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pažeidėjo K. M. veika kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), kuriame atsakomybė numatyta už: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti įvykdytas įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką. K. M. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. Z. D. priėjus prie jo ir paklausus, ką jis daro, kodėl jis kerta medžius, kurių prašė seniūnijos darbuotojai nekirsti. K. M. iškart užsimojo prieš ją turėtu kirviu ir stumdamas ją savo krūtine, keikdamas necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad ką nori tą daro, pagrasino, kad ją pačią nukirs. Tokius jo veiksmus matė dar 2 asmenys: K. K. ir R. V.. Tyrimo metu K. M. neneigė, kad vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat neneigė, kad pasakė: „dėsiu taip, kad užsimyši“. Taip pat K. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad necenzūriniais žodžiais iškeikė Z. D., nes tarp jo ir jos vyko žodinis konfliktas, kurio metu nesusilaikė ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, nes neteko kantrybės. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, su pažeidimu sutinka. Pažymėtina, kad administracinio tyrimo metu K. M. nebuvo uždarytas nei į areštinę, nei į psichiatrinę ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-385/2019, kuriame nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu K. M. konstatuojama - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas-impulsyvus tipas, dėl to galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. M. skirti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. G. priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, kaip numatyta ANK 569 straipsnyje. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų - nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuojant šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą, pobūdį, konstatuotina, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad tyrimo metu gauti duomenys patvirtina ir neleidžia abejoti pažeidėjo K. M. kalte, todėl skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų institucijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirbo seniūnės nurodymu, todėl visa atsakomybė turi tekti jai. Jis dėl šio įvykio buvo 1,5 paros sulaikytas, dviem savaitėm paguldytas į psichiatrinę ligoninę, todėl mano, kad jau atliko bausmę. 2019 m. balandžio 23 d. jis (duomenys neskelbtini) g. tvarkė aplinką, kirto medžius, apgenėjo šakeles. Pabaigęs darbus paliko nukirstas šakas. Kažkokia moteris paklausė jo, ką jis čia veikia. Jis atsakė jai necenzūriniais žodžiais. Tuo metu rankoje turėjo kirvį. Moters nestūmė, negrasino jai. Mano, kad moteris su kitais darbininkais susimokė prieš jį. Su jam paskirta bauda nesutinka, nes baudą reikia skirti moteriai, kam ji iškvietė policiją. Jam paskirtos baudos neturi iš ko mokėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas Kęstutis Dobilas skundą palaikė ir paaiškino, kad K. M. sąžiningai klydo. Jam buvo duotas nurodymas išvalyti visą teritoriją prie (duomenys neskelbtini), ką jis ir darė. Apie tai, kad kitų medžių kirsti nereikia jis nežinojo. Su Z. D. kilo konfliktas. K. M. nenorėjo sutrikdyti viešąją tvarką. Jo veiksmai buvo spontaniški, neadekvatūs. Jis elgėsi netinkamai, išvadino moterį necenzūriniais žodžiais, įžeidė ją. Dėl įžeidimo Z. D. galėtų kreiptis civilinio proceso tvarka. Jei teismas mano kitaip, prašo skirti mažesnę nuobaudą. K. M. gyvena iš pašalpų, pinigų nedirba. Procesas tęsiasi jau 8 mėnesius, asmuo buvo sulaikytas, patalpintas į areštinę, jau pakankamai atkentėjo. Kaip nurodė ekspertė, jis turi asmenybės sutrikimus, į ką prašo atsižvelgti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atstovė prašė skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Ekspertė S. Š. parodė, kad K. M. gali duoti parodymus ir stoti prieš teismą. Ekspertizės akte jam konstatuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. K. M. yra sveikas žmogus. Visi žmonės yra skirtingi, turintys skirtingus asmenybės sutrikimus, vieni impulsyvesni, kiti ramesni. K. M. yra impulsyvesnis, toks elgesys priklauso nuo jo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo.
Liudytojas K. K. parodė, kad K. M. sutinka dirbdamas seniūnijoje. 2019 m. balandžio 23 d. jam ir dar vienam darbuotojui reikėjo dirbti prie (duomenys neskelbtini) seniūnės nurodytus darbus. Kartu su jais už pašalpas buvo paskirtas dirbti K. M.. Iš namo priešais išėjo moteris ir pradėjau šaukti K. M., ką jis čia daro, kas jam leido, negalima šitų medžių kirsti. K. M. kirto medžius prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurių kirsti nereikia. K. M. ėmė keikti ją necenzūriniais žodžiais, užsimojo kirviu. Jis tada pasakė moteriškei, ką ji daranti, kad trauktųsi nuo jo ir ji pasitraukė į kiemą. Dėl šio įvykio buvo sutrikdytas jų darbas, iki pietų jie nebedirbo. Negali pasakyti, ar K. M. buvo neblaivus, jis buvo impulsyvus.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis dirba seniūnijoje darbininku. K. M. ateina į seniūniją dirbti už pašalpas. 2019 m. balandžio 23 d. jie dirbo prie (duomenys neskelbtini), tvarkė aplinką. Jie pjovė nereikalingas medžių ataugas. Jis nuėjo pagaląsti benzopjūklo grandinę. Prie jo priėjęs K. M. pradėjo sakyti, kad reikia išpjauti medžius, nes jie nereikalingi, jam kažkas liepė tuos medžius išpjauti. Nuėjęs pažiūrėjo, kad K. M. nori išpjauti medžius prie kelio, kurių pjauti negalima. Pasakė, kad seniūnė neleidžia, kad jis tų medžių nepjaus. K. M. ėmė koliotis necenzūriniais žodžiais, šaukė. Matė, kad į kiemą buvo išėjusi Z. D., kuri gyvena priešais, bet jis tuo metu buvo paėjęs toliau. K. M. konfliktą su Z. D. geriau matė K. K.. Nematė, ar K. M. grasino moteriai kirviu.
Liudytoja Z. D. parodė, kad ji gyvena priešais (duomenys neskelbtini). Prieš taisant kelią vyras susitarė su (duomenys neskelbtini) seniūne, kad neiškirstų kadagių, kurie jiems užstoja (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 23 d. dukra per langą pamatė, kad darbininkas prie (duomenys neskelbtini) kerta kadagius ir pasakė jai. Ji išbėgo į lauką ir šaukė pareiškėjui K. M., kertančiam medį: „ką jūs darot, vyras susitarė, kad šie medžiai nebus kertami“. Ji K. M. nepažinojo. K. M. užsimojo kirviu jai virš galvos ir sakė: „kas tau neaišku, bus mano tvarka“. Jis keikė ją necenzūriniais žodžiais, įžeidė ją. Ji pradėjo trauktis. Salėje sėdintis liudytojas pradėjo sakyti jai, ar ji nematanti, kad jis ją nukirs. Ji išsigando K. M., pasimetė, jai buvo šokas. Asmuo atrodė nenuspėjamas, gal jam blogai su sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. K. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas M. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad K. M. 2019 m. balandžio 23 d., apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) g. elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais iškeikė Z. D.. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019 K. M. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 30 eurų bauda.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. K. M. kartu su (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbininkais tvarkė aplinką prie (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė Z. D., su seniūne buvo sutarta, kad nebus kertami kadagiai, jai užstojantys (duomenys neskelbtini). Tačiau dukra jai pasakė, kad darbininkas kerta kadagius. Ji išbėgo į lauką ir sušuko darbininkui, ką jis darantis. K. M. ėmė kolioti ją necenzūriniais žodžiais ir užsimojo kirviu, dėl ko ji labai išsigando ir jautėsi įžeista. Liudytojas K. K. nurodė girdėjęs, kaip Z. D. šaukė dėl medžių kirtimo. Matė, kad K. M. ėmė keikti ją necenzūriniais žodžiais, užsimojo kirviu. Jis tada pasakė moteriškei, ką ji daranti, kad trauktųsi nuo K. M. ir ji pasitraukė į kiemą. Dėl šio įvykio buvo sutrikdytas jų darbas, iki pietų jie nebedirbo. Liudytojas R. V. parodė, kad dirbant prie (duomenys neskelbtini), prie jo priėjęs K. M. kalbėjo apie nereikalingus medžius, kuriuos reikia išpjauti, tačiau jų nebuvo galima pjauti. Pasakė jam, kad seniūnė neleidžia ir jis tų medžių nepjaus. K. M. ėmė koliotis necenzūriniais žodžiais, šaukė. Matė, kad į kiemą buvo išėjusi Z. D., kuri gyvena priešais, bet jis tuo metu buvo paėjęs toliau ir konflikto gerai nematė.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad K. M. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais plūdo Z. D.. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas K. M.. Ją patvirtina ir teismo posėdyje paklausti liudytojai Z. D., K. K., R. V.. Z. D. ir K. K. patvirtino, kad K. M. užsimojo kirviu, kas patvirtina aplinkybę, kad K. M. elgėsi agresyviai. Pareiškėjas K. M. neneigia vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau teigia kirviu liudytojai negrasinęs, o medžius turėjo iškirsti, nes taip kam buvo nurodyta. Dėl K. M. elgesio buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Kaip nurodė K. K., dėl šio įvykio buvo sutrikdytas jų darbas, iki pietų jie nebedirbo. Z. D. dėl K. M. elgesio buvo labai išsigandusi, pasimetusi, šoke. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad K. M. pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jo pagrindu K. M. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019 nubaustas 30 eurų bauda.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina tai, kad įvykis, dėl kurio padarymo K. M. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 30 eurų bauda, buvo tiriamas pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16731-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį. K. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 23 d. 12.05 val. iki 2019 m. balandžio 24 d. 12.25 val. (b. l. 31, 32), tai yra dvi paras. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) 2019 m. spalio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes K. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir medžiaga su nutarimu perduota Kauno apskrities VPK spręsti dėl galimo ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo.
Pagal 2019 m. birželio 18 d. - liepos 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą K. M. nusikaltimo padarymo metu ir dabar konstatuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas (R60.30), dėl to jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius parodymus, stoti prieš teismą (b. l. 29–30). Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta ekspertė S. Š..
Teismo manymu, skiriant bausmes į šias aplinkybes – pareiškėjo asmenybę, sveikatos būklę bei jo atžvilgiu taikytą laikiną sulaikymą BPK 140 straipsnio tvarka, tikslinga atsižvelgti.
Pareiškėjui K. M. Institucijos nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Kaip jau minėta, administracinė nuobauda gali būti švelninama remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.
Teismo manymu, piniginės nuobaudos skyrimas K. M. prieštarautų teisingumo principui. K. M. nusižengimą pripažįsta, gailisi. Atsižvelgtina į tai, kad jis gyvena iš pašalpų, kas rodo, kad jo materialinė padėtis sunki ir sumokėti kad ir nedidelę (30 eurų) nutarimu paskirtą baudą jam būtų itin sunku ir sudėtinga, todėl tokia nuobauda laikytina neproporcinga. K. M. konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, kas neabejotinai įtakojo administracinio nusižengimo padarymą, todėl ši aplinkybė dėl pareiškėjo sveikatos būklės taip pat įvertintina skiriant nuobaudą. Be to, kaip jau minėta, atliekant K. M. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 23 d. 12.05 val. iki 2019 m. balandžio 24 d. 12.25 val. (b. l. 31, 32), tai yra dvi paras. Taigi, dėl taikytos procesinės privartos priemonės jo laisvė ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta.
Šių aplinkybių pagrindu, teismo manymu K. M. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir jam skirtina švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. M. skundas tenkintinas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019 pakeistinas: taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir K. M. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo K. M. skundą tenkinti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2019 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1467-2019 pakeisti: taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį ir K. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK Nr. 19106731706 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.