Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-28 · Administracinė byla Nr. I-3138-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-28
Bylos Nr.
I-3138-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01086-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
UAB „Visada kartu“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3138-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-01086-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1., 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Visada kartu“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-6285 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją patenkinti 2017 m. sausio 15 d. ir 2017 m. sausio 16 d. prašymus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį.

Nesutikdama su priimtu sprendimu pareiškėja nurodė, kad su prašymu kreipėsi į atsakovę išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau gavo neigiamą atsakymą dėl pateikto prašymo ir pranešimą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai ir nesulaukus sprendimo atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką apskundimo termino pabaigos, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė nei į vieną pareiškėjos pateiktą prašyme išdėstyti mokestinę nepriemoką argumentą ir pažymi, kad pareiškėja įmonę atidarė tik 2013 m. lapkričio 5 d., 2014 m. įrenginėjo kavinę, nevykdė jokių pardavimų ir investavo daug lėšų bei žmogiškųjų išteklių, todėl dirbo nuostolingai ir atsirado pradelstų skolų.

Pareiškėjos manymu, atsakovės sprendimas atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką įvykdymą, lems pareiškėjo įmonės nemokumą ir bankrotą. Pareiškėja teigia, kad 2016 m. dirbo pelningai, padengė dalį skolos Akademiniai kredito unijai, todėl pareiškėjai buvo sudarytos palankios sąlygos padengti kitas susikaupusias skolas, taip pat sudarė sutartį su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir SODRA), kuri leido mokėti skolą įmonei dalimis ir dengia savo noru skolą valstybės biudžetui, nors susidariusią mokestinę nepriemoką taip pat išieško ir antstolis.

Pateiktame skunde pareiškėja teigia, kad turi laikytis sudarytų susitarimų su kitomis šalimis, laiku atsiskaityti už nuomą, mokėti atlyginimus darbuotojams bei žaliavas, todėl nedelsiant sumokėjus atsakovės prašomą mokestinę nepriemoką, pareiškėjos finansinė būklė taptų itin sunki, o padėties sudėtingumą įrodo ir pačios atsakovės pateiktas prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis suteiktų galimybę pareiškėjai nenutraukiant vykdomos ūkinės veiklos stabilizuoti finansinę būklę, pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-6285 ir įpareigoti atsakovę sudaryti mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį su pareiškėja.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime išdėstytais argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė teigia, kad priimdama skundžiamą sprendimą įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis bei argumentus ir nurodo, kad pareiškėjos pateiktas verslo planas buvo abstraktaus pobūdžio, neinformatyvus. Atsakovės manymu, pareiškėjos verslo plane nurodytos finansinės perspektyvos pagrindimas negali būti laikomas pakankamu argumentu įsipareigojimams užtikrinti.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. sausio mėn., atliko piniginius mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai nepadengė ir taip pažeidė atsakovės interesus, nes dėl nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui susidariusios skolos nesumokėjimas yra prilyginamas viešojo intereso pažeidimui. Atsakovės teigimu, pirmenybė padengti įmonės turimą įsiskolinimą turėjo būti taikoma Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pateiktame atsiliepime atsakovė pažymi, kad pareiškėja, siekdama atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius realią galimybę atsiskaityti per prašomą atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį, todėl pareiškėjai nepateikus šių duomenų ir neatitikus Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnyje įtvirtintas mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo sąlygas, atsakovės manymu, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo. 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant ir nurodė, kad pareiškėjai Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1958-260/2017 iškėlė bankroto bylą ir nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėja teismo nedalyvavo, tačiau apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-6285 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėja raštu Nr. 16-356 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką sudarant paskolos sutartį. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-38609 informavo pareiškėją apie turimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir įspėjo, kad per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nesumokėjus mokestinės nepriemokos, bus kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 17-5 pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai pakartotinai pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo, sudarant mokestinės paskolos sutartį ir pateikė 2017 m. sausio 15 ir 16 dienos prašymus dėl 771 Eur ir 4879,59 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2018 m. sausio 25 d. ir pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo finansinę būklę.

2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-4295 Valstybinė mokesčių inspekcija pakartotinai informavo pareiškėją, kad nesumokėjus mokestinės nepriemokos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pakartotinis pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas 2017 m. vasario 15 d. 2017 m. vasario 23 d. Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė išvadą Nr. (23.31-08)-326-1311 su siūlymu netenkinti pareiškėjos prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Atsakovė, atsižvelgdama į priimtą išvadą, priėmė 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1327 ir 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1326, kuriais nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką bei 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-6285 informavo pareiškėją apie priimtus sprendimus.

Byloje kilusius teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra ne kartą nurodęs, jog vien tik aplinkybės konstatavimas, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritinė, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kadangi mokesčių mokėtojas yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011). Atsižvelgus į tai, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).

Pareiškėja skunde nurodo, kad yra jauna įmonė, įsisteigusi 2013 m. lapkričio 5 d., o kavinę „Pirklio užeiga“ atsidarė tik 2014 m. gruodžio mėn. Pareiškėja, pagrįsdama sunkią finansinę būklę teigia, kad investavo į kavinės įrengimą, meniu sudarymą, marketingą ir įrangą, todėl kurį laiką dirbo nuostolingai. Pareiškėja skunde nurodo, kad turi finansinių įsiskolinimų Akademinei kredito unijai ir SODRAI, tačiau minėti kreditoriai tenkino pareiškėjos prašymą išdėstyti turimus įsiskolinimus palankiomis sąlygomis pareiškėjai. Skunde taip pat pažymėta, kad pareiškėja turi ne tik laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, bet ir atsiskaityti su darbuotojais, už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir teikiamas žaliavas, todėl nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką atsakovei, pareiškėjo finansinė padėtis taptų itin sunki. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja, teikdama atsakovei prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, taip pat pateikė verslo planą (b. l. 90 - 92), kuris turėtų pagrįsti įmonės finansinės būklės stabilizavimą. Verslo plane pareiškėja nurodė, kad tikisi gauti didesnį pelną po Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos pabaigos, nes turėtų padidėti klientų srautas, taip pat yra parengęs keletą sutarčių su įmonėmis dėl organizuoto maitinimo paslaugų teikimo 2017 m. Remiantis aukščiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl realių galimybių atsiskaityti su mokesčių administratoriumi per mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį ir įvertinus pareiškėjos verslo plane nurodytus įmonės vystymo planus, matyti, kad pareiškėjos planai yra pagrįsti ne objektyvių dokumentų pagrindu, tačiau lūkesčiais dėl tinkamų aplinkybių susiklostymo ateityje, taip pat pareiškėja nurodo, kad sudarė sutartis su keliais klientais dėl organizuoto maitinimo, tačiau nenurodė nei su kokiais klientais šias sutartis sudarė, nei pateikia pačias sutartis kaip įrodymus, pagrindžiančius verslo plane išdėstytus teiginius. Pareiškėja verslo plane nurodo einamųjų ir 2018 m. pardavimo ir pelno prognozes ir teigia, kad jos turėtų reguliariai augti, tačiau išdėstytos prognozės neparemtos jokiais objektyviais dokumentais, kurių pagrindu galėtų būti paskaičiuotas preliminarus siekiamas gauti pelnas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad esant kritinei įmonės finansinei būklei, siekis ją stabilizuoti savaime nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo. Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies atžvilgiu yra būtinas užtikrinimas, jog mokestinė prievolė ateityje bus įvykdyta (2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).

Įvertinus teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir susiklosčiusias aplinkybes bei pareiškėjos pateiktus dokumentus, matyti, kad nors pareiškėjai mokestinės nepriemokos iš karto grąžinimas mokesčių administratoriui sukeltų didelių sunkumų vykdant kitų kreditorių finansinius įsipareigojimus ir taip pareiškėja atitiktų pirmąją sąlygą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau pareiškėja nepateikė realių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokiais būdais pareiškėja einamais ar 2018 m. gautų realių pajamų, kurių pagrindu būtų užtikrintas mokestinės nepriemokos grąžinimas, todėl antroji mokestinės nepriemokos išdėstymo sąlyga netenkintina.

Nagrinėjamu atveju, taip pat pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalį, mokestinės paskolos sutartis nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla. Atsižvelgus į tai, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą ir ji 2017 m. birželio 30 d. įsiteisėjo, darytina išvada, kad net jei ir pareiškėja atitiktų mokestinės nepriemokos išdėstymo sąlygas, tačiau pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalį, esant iškeltai bankroto bylai, mokestinės nepriemokos išdėstymas ir mokestinės paskolos sutarties sudarymas yra negalimas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos realiai gaunamas pajamas einamaisiais ir 2018 m., kurių pagrindu būtų užtikrintas tinkamas mokestinės nepriemokos išdėstymo įvykdymas, todėl pareiškėja neatitinka vienos iš mokestinės nepriemokos atidėjimo sąlygos. Atsižvelgus į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-6285 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Remiantis minėtomis aplinkybėmis ir tuo, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto, dėl kurios mokestinės nepriemokos išdėstymas yra negalimas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją išdėstyti mokestinę nepriemoką sudarant mokestinės paskolos sutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Visada kartu“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIveta PelienėDonatas Vansevičius