Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. (toliau – R. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaustas 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų bauda už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 20 d., apie 00 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) picerijoje (duomenys neskelbtini), suvartojo ir nesusimokėjo už 2 pakelius cigarečių „Parliament aqua blue“, kurių bendra vertė 7,4 eurų, 2 vienetus po 40 ml degtinės „Stolichnaya“, kurių bendra vertė 4,34 eurų, 2 vienetus po 40 ml degtinės „Lietuviška auksinė“, kurių bendra vertė 3,76 eurų, 2 vienetus po 40 ml degtinės „Fiinlandia Vodka“, kurių bendra vertė 4,92 eurų, gėrimą „Coca-Cola/Schweppes“, kurio vertė 1,16 eurų, 2 vienetus gėrimo „Battery“, kurių bendra vertė 5,2 eurų. Bendra suma – 26,78 eurų.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Sutinkamai su ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, nenukrypstant nuo apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo teiginių, analizuojant R. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 50 str., sudėties požymius, o būtent R. M. psichinį santykį su inkriminuotu pažeidimu (subjektyviąją teisės pažeidimo pusę) atkreiptinas dėmesys į ATPK 19 str., remiantis kuriuo, administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Analogiškai dėstoma ir ATPK 250 str. 3 p., pagal kurį, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenos.

Kaip matyti iš R. M. skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (ekspertizė buvo atliekama pagal 2015 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį) R. M. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, konstatuojant, kad dėl šios priežasties R. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas baudžiamasis procesas, padarymo metu (t. y. 2015 m.. rugpjūčio 15 d.) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 68-71). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, R. M. kaltinimai buvo pareikšti dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. galimai jo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, pagrįstai manytina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje asmens psichinio santykio su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nustatymas taip pat gali būti reikšmingas jo kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Nors minimas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir nebuvo pateiktas R. M. bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tačiau kaip matyti iš Liteko sistemos duomenų, 2015-06-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi R. M. buvo nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šie duomenys neabejotinai yra reikšmingi sprendžiant jo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme klausimą, todėl turi būti tinkamai įvertinti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, konstatuojant, kad esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-453/2007, N575-73/2008, N556-1489/2008). Tokiu būdu, siekiant išsiaiškinti visas tinkamam ir objektyviam nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimui reikšmingas aplinkybes, būtina spręsti R. M. pakaltinamumo klausimą jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo dieną (t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d.).

Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į ATPK 272 str. 1 d., pagal kurią, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 str., 178 str. 3 d., 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tokiu būdu, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 str., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir buvo įrašytas R. M. prašymas bylą neatvykus į teismo posėdį nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau tokį prašymą vertinant aukščiau paminėtų aplinkybių dėl jo psichinės būklės fone (juolab, kad kaip seka iš ekspertizės akte nurodytų duomenų R. M. buvo gydomas nuo 2015-08-20 iki 2015-10-29) bei įvertinus tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas buvo perkvalifikuotas pagal kitą ATPK straipsnį, tokios galimybės neišaiškinus administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, bylos nagrinėjimas nedalyvaujant pažeidėjui, buvo nepagrįstas. Nepranešimas asmeniui apie galimybę perkvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokolu jam inkriminuotą teisės pažeidimą pagal kitą ATPK straipsnį, pagal teismų praktiką, gali sudaryti prielaidas konstatuoti asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeidimu.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 50 str., požymių buvimą R. M. veiksmuose, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir R. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir grąžinti R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.