Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-747-763/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-15
Bylos Nr.: e2-747-763/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00495-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rimvydas Petrauskas
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: D. V.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr.e2-747-763/2019(Proceso Nr.2-45-3-00495-2017-2)Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2.9.1.; (S) 3.1.7.6.;3.2.3.1.;3.2.3.8.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovių G. B. ir L. V. atstovui advokatui R. R., atsakovui D. V., jo atstovui advokatui K. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. B. ir L. V. ieškinį atsakovui D. V. ir pastarojo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės patikslinti ieškiniu prašo atidalinti atsakovui D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2/6 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2/6 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2/6 dalis pastato-klojimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2/6 dalis pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., Labanoro sen., (duomenys neskelbtini) , bei 2/6 dalis pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ir priteisti šias dalis ieškovei G. B. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovės G. B. atsakovui D. V. 1000 Eur kompensaciją už atsakovo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turto dalį; Nustatyti, kad po atidalijimo ieškovei G. B. nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3/4 dalys pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3/4 dalys pastato-klojimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3/4 dalys pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., Labanoro sen., (duomenys neskelbtini) , bei 3/4 dalys pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k.. Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės G. B. naudai jos faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas D. V. pateikė priešieškinį, kuriame prašo atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam paskirti asmeninės nuosavybės teise, lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtą indeksu 511/p, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Labanoro k. v., (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. atsisakant jam 2/6 dalių į visus kitus pastatus ir ieškinį atmesti.

Ieškovių atstovas advokatas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad ginčo sodyba fiziškai pažeista, iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, tvartas, klojimas- sudegę, išlikusi tik lauko virtuvė ir pirtis. 2019-03-06 R. V. padovanojo atsakovui savo turto dalį, tad atsakovo nuosavybė padidėjo. Dėl to ieškinio tikslinti neverta, nes dovanotojas ir apdovanotasis byloje buvo procesiniai bendrininkai, jie dalyvavo sprendžiant ginčą teisme, atsakovas žino, kad perima R. V. teises ir pareigas. Registrų centro išraše įrašyta, kad statiniai yra žemės sklype priklausančiame ieškovėms (suformuoti du žemės sklypai; 0.82 ha ir 5.40.ha ploto) ir nėra duomenų, kad jie priklausytų tretiesiems asmenims. Turtas neturi didelės vertės. Dėl šios priežasties negalima atidalinti turto iš bendrosios nuosavybės natūra, nes žemė ant kurios stovi pastatai priklauso ieškovėms ir taip atidalinus užprogramuojami nauji ginčai: atsakovas negalės įteisinti virtuvėlės statybos, teks spręsti dėl rekonstrukcijos, dėl servituto ir pan. Todėl nėra kito būdo atidalinti tik kaip ieškovių siūlomas. Pateiktas kompensacijos paskaičiavimas yra patikimas, nes atsakovas dėl jo prieštaravimo nepateikė. Siūlomas kompensacijos dydis buvo už 1/6 dalį ( tuomet dar dviem atsakovams) po 250 Eur šią sumą padvigubinus, t.y. pasiūlius didesnę kompensaciją nei vidutinė rinkos vertė (pagal registrą nustatyta 496 Eur, o ieškovės siūlo-1000 eurų) . Akivaizdu, kad nei pirties, nei lauko virtuvės bendrai naudoti būtų neįmanoma. Lauko virtuvės perstatymas buvo atliktas neturint kitų bendrasavininkų sutikimo, neteisėtai, šis statinys teisiškai neegzistuoja, t.y. statinys atsiradęs po 1950 metų (paskutinės jo registracijos), todėl nėra ir teisėto pagrindo jo kompensavimui. Atsakovo prašomas atidalijimas pažeis ieškovių naudojimosi nuosavybe teisę. Minėtuose sklypuose yra servitutas priėjimui prie vandens telkinių, bet ne prie lauko virtuvės. Vilniaus apygardos teismui priimant 2015-03-02 nutartį dar nebuvo vėliau priimtų dviejų administracinių teismų sprendimų, tad išsprendus turto registravimo klausimą, negalima vadovautis atsakovo motyvais, kurie negali sukurti teisėto pagrindo jo priešieškinio reikalavimui, nes iš neteisės negimsta teisė. Ieškovių siūloma kompensacija nustatyta atsižvelgiant į Registrų centro duomenyse nurodytą vidutinę turto vertę, ji yra orientacinė, tačiau jokių alternatyvų jai nepasiūlyta. Atsakovas šiame procese elgėsi nerūpestingai: nors patikslintas ieškinys buvo pateiktas 2018m. kovą, tačiau nebuvo atsiliepta į siūlomą kompensaciją. Vėliau sekusi (po jau minėto turto dalies dovanojimo atsakovui akto) turto verčių korekcija-nežymiai pasikeitė (padidėjo keliasdešimčiai eurų), tačiau įtakos ieškovių siūlomam atidalijimo būdui neturi. Teismas neturėtų šalių palikti begaliniame ginče- turėtų tam padėti galutinį tašką. Ieškovių turto masė bendrame turte yra absoliuti: joms priklauso abu žemės sklypai ant kurių stovi sudegusių statinių pamatai, lauko virtuvė ir pirtis, kurių joms irgi priklauso 2/3 dalys, tad prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas D. V. savo priešieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad po jo tėvų Z. V. ir A. V. mirties, turtą paveldėjo jų sūnūs R. V., L. V., D. V., L. V. dukterys G. B. ir L. V..Pastarosios paveldėjo po 1/4 dalį pastatų ir žemės sklypus aukščiau minėtoje vietoje. R. V. savo 1/6 dalį pastatų padovanojo atsakovui D. V., todėl jam dabar priklauso 2/6 dalys šių pastatų. Gaisre (2006 m., kilusio dėl nelaimingo atsitikimo) visi pastatai sudegė, išskyrus lauko virtuvę ir pirtį. Lauko virtuvę jis 1988-1991 m. su savo artimųjų –tėvo, brolių, dukterėčių sutikimu perstatė: išliejo pamatus, nuėmė seną stogą, įdėjo naujus langus, duris. Jis virtuvėlę praplėtė, priestatus (garažą ir verandą) pastatė be leidimų. Pirtelė išliko neblogame stovyje. Į šią sodybą jis su šeima atvažiuoja kiekvieną vasarą, prižiūri ir tvarko. Ieškovė G. B. suinteresuota kuo greičiau parduoti šią sodybą, o jis pats už jokius pinigus neketina atsisakyti savo dalies. Prie jo statytos virtuvėlės galima ir privažiuoti, ir prieiti. Su dukterėčiomis bylinėjasi nuo 2006m. Jis siūlė ieškovėms parduoti jam joms priklausančias bendros nuosavybės dalis, bet jos nesutiko. Tai yra nacionalinis parkas, todėl likę senų (sudegusių) pastatų pamatai turi didesnę vertę. Jis nori tik lauko virtuvės, nors supranta, kad rekonstruojant statinį ant svetimos žemės reikia gauti to žemės sklypo savininko sutikimą, tačiau nori pažymėti, kad prieš 30 metų tam nereikėjo jokių sutikimų, nes jo tėvas buvo gyvas ir jis palaikė jo pastangas perstatyti virtuvėlę. Jis atsisako savo dalies į išlikusius statinių pamatus, kurių vertė yra žymiai didesnė bei nurodoma registrų centro duomenų išraše, (saugomose teritorijose ant išlikusių pamatų galima statyti statinius) ir prašo jam priteisti lauko virtuvę, kurį plane pažymėta indeksu 5I1p.

Atsakovo atstovas advokatas K. B. pažymėjo, kad dar gyvam atsakovo tėvui esant D. V. pradėjo virtuvėlės remontą ir niekas iš artimųjų tam neprieštaravo. Yra žinomas LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimas Nr. 278, kurio 2.2.p., taikomas nuo 1989m. sausio iki 1991m. liepos kaimo vietovėse pastatytiems statiniams registruoti be leidimo. Tada nebuvo jokios savavališkos statybos, nes nereikėjo jokios techninės dokumentacijos. Turto registracija nuosavybės teisės nei sukuria, nei panaikina. Šalims nesutarus, servitutų klausimą išspręstų teismas pasitelkiant sodybos planelį, tad dėl to nėra jokios problemos. Ieškovės tiesiog per prievartą bruka atsakovui kompensaciją, kurios atsakovas nenori (už jokius pinigus nenori išsižadėti savo tėviškės). Kompensacijos klausimu pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2015-03-05 nutartyje, išnagrinėjęs D. V. skundą, todėl šis sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu. CK 4.80 str.1d., 2d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti natūra. Kompensacija mokama, kai nėra kitų galimybių. Teismas 2014-09-20 nusprendė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad įpėdiniai priėmė turtą iki lauko virtuvės rekonstrukcijos. R. V. 2019-03-06 padovanojo atsakovui savo turto dalį. Atsakovas atsisako visų jam priklausančių dalių į pirtį, į sudegusių pastatų pamatus ir prašo jam priteisti lauko virtuvėlę, kurios kainos nėra, nes ji nėra įregistruota. Sudegusių pamatų vertės nereikėtų nuvertinti, nes sodyba yra nacionaliniame parke, kuriame statyti draudžiama, išskyrus ant senų pastatų fragmentų. Dėl šios priežasties pamatai turi didelę vertę, o iš 123 tiesinių metrų pamatų atsakovui priklauso 41 metras, tad ieškovės gauna didesnę dalį su kaupu. Advokatas pažymi, kad savininku žmogus tampa sukūręs naują daiktą, bet ne jį įregistravęs. Nuosavybę gina teisės aktai ir CK 4.34 str.,4.47 str., 4.56 str.1d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. Nors po 1950 metų registruotų statinių pakeitimų nebuvo, tačiau tai galima bus padaryti pasibaigus teismo procesui, tada bus galima kreiptis ir dėl servituto nustatymo. Atsiliepimo dėl patikslintame ieškinyje siūlomos kompensacijos atsakovas nepateikė, nes jis iš principo nesutinka su tokiu atidalijimo būdu (kompensuojant). Prašo atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.

Iš ieškovių atstovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad D. V. ir G. B., L. V., yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., bendraturčiai. G. B. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. G. B. priklauso 5/12 dalis šiame žemės sklype esančio pastato –pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));5/12 dalis gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 5/12 dalis tvarto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 5/12 dalis klojimo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 5/12 dalis lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. L. V. priklauso 1/4 dalis šiame žemės sklype esančio pastato –pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));1/4 dalis gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/4 dalis tvarto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/4 dalis klojimo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1/4 dalis lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini),

D. V. nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį pastatų: gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), tvarto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), klojimo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. Byloje nustatyta, to neginčija šalys, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas, kad gyvenamasis namas, tvartas ir klojimas yra sudegę, yra likę tik jų pamatai. Pirtis yra fiziškai susidėvėjusi ( fizinio nusidėvėjimo procentas 67 proc. Realiai šiai dienai yra išlikusi tik 155 kub. m tūrio, 60 kv. m užstatyto ploto lauko virtuvė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Kaip minėta, ieškovės ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumokant atsakovui piniginę kompensaciją už jam tenkančią bendros nuosavybės dalį.

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti

jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (LR CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (LR CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003;nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-559/2006; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2011; kt.).

Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančios Dumblės g.30, Padumblės k., Labanoro sen., Švenčionių r. Ieškovės atsakovui siūlo piniginę kompensaciją (dvigubai didesnę nei yra nustatyta vidutinė rinkos vertė Registrų centre) už jam priklausančias dalis lauko virtuvės bei kitų statinių, esančių aukščiau paminėtu adresu, o atsakovas atsisako bet kokios kompensacijos ir prašo įskaičius visas jam priklausančias statinių dalis priteisti lauko virtuvę, kurią jis pastatė/perstatė dar 1988-1991 m., kuomet tam tikslui nereikėjo nei projektų, nei institucinių leidimų. Kaip minėta pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu

Žemesnės instancijos teismas

yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs ir laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.). Atsakovo dalys bendrojoje nuosavybėje, palyginus su bendraturtėmis ieškovėmis yra gerokai mažesnės ir jų negalima realiai atidalyti, todėl atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe negali būti vertinamas kaip labai svarbus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo prašomas priteisti turtas – lauko virtuvė, yra vienintelis išlikęs objektas, kuriuo galima naudotis. Kaip jau minėta, kiti objektai: gyvenamasis namas, klojimas ir tvartas yra visiškai sudegę, likę tik jų pamatai, o pirtis šiuo metui (be reikšmingo remonto) nėra tinkama naudotis. Lauko virtuvės tūris yra 155 kub. m, o užstatymo plotas – 60 kv. m, pirties tūris 41 kub. m, o užstatymo plotas – 21 kv. m. Atsakovui bendrojoje nuosavybėje priklauso 2/6 dalys visų pastatų. Esant tokiai situacijai realiai atskirti atsakovo dalį iš bendrosios nuosavybės nepadarant turto paskirčiai neproporcingos žalos ir suformuojant atskirus nekilnojamuosius objektus, nėra jokių galimybių. Ieškovių teigimu atsakovas pažeidžia (riboja) jų teisę disponuoti ir naudotis savo turtu, nes naudojasi nelegaliai pastatytu ant ieškovėms priklausančios žemės statiniu (lauko virtuve) ir ateityje faktiškai neturės jokių galimybių statinio įteisinti, kadangi tą statybą reikės derinti su žemės sklypo savininkėmis, ir su šiuo teiginiu sunku nesutikti. Atidalijus natūra atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip tai atsakovas siūlo savo priešieškinyje, neabejotinai būtų pažeistos ieškovių teisės bei teisėti interesai, turėdamos nuosavybės teisę į žamės sklypus, ant kurių stovi ginčo statiniai ir jų pamatai, jos negalėtų pilna apimtimi naudotis nuosavybės teise ( ji būtų apribota, sumažėtų ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas, jo rinkos vertė ir pan.), todėl atidalijimas galimas tik paskiriant kompensaciją pinigais.

Pažymėtina, kad esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įrodymų pakankamumo principu, nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo siekiamas tikslas (įteisinti lauko virtuvės statybą ir šį statinį įregistruoti) yra realiai įgyvendinamas. Tą patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017m. gegužės 24 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019m.vasario 6 d. nutartis. Minėtuose administracinių teismų sprendimuose, nagrinėjant turto registratoriaus atsisakymo pakeisti statinio-lauko virtuvės 511p., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r.sav., kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre į šį statinį įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises, teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko nustatyta, kad pareiškėjas D. V. nepateikė nesudėtingo statinio statybos (rekonstrukcijos) metu galiojusių statybą leidžiančių dokumentų, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 9 d.sprendimu civilinėje byloje Nr.2-10-665/2009, kuriuo buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo tikslu ( Vilniaus apygardos teismo 2010m. kovo 15d. nutartimi iš esmės pirmos instacijos teismo sprendimą palikus galioti), nebuvo nustatyti jokie nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys, todėl šie teismų sprendimai negali būti pagrindas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. pakeisti pareiškėjo prašomus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Be to pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14str.1p nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekinojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturi teisės jį paduoti.Šiais ir kitais motyvais remiantis registrų centras ir administraciniai teismai netenkino D. V. prašymo, pareiškimo ir skundo dėl administracinių sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo įregistruoti statinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro 7 kv.m.. pirties, 20 kv. m.-lauko virtuvės, tuo tarpu G. B. ir L. V. iš viso 54 kv. m. šių statinių užstatyto ploto, t. y. atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovių, yra ženkliai mažesnė ir šių statinių atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės natūra nėra jokios galimybės atsživelgiant ir jų paskirtį, ir į šalių priešingus interesus bei priešiškus jų santykius.Teismui yra suprantamos atsakovo dvasinės ir moralinės paskatos išlaikyti (turėti asmenine nuosavybe) gabalėlį tėviškės, lankytis buvusioje tėvų sodyboje, tačiau vis tik šio konkretaus ginčo atveju, remiantis byloje nurodytais teisiškai reikšmingais faktais, konstatuotina, kad, būtent atidalijimas priteisiant kompensaciją yra racionaliausias šalių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Pažymėtina, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutu siekiama, jog nebeliktų bendrosios dalinės nuosavybės, o nagrinėjamu atveju (atidalijus natūra), susidarytų situacija, kai atsakovo statytas statinys (lauko virtuvė su priestatais), esantis ant ieškovių žemės sklypo tarp kitų ieškovėms priklausysiančių statinių (jų pamatų), net ir nustačius servitutą, realiai liktų neatidalintu daiktu bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad atsakovo pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra realus, nepagrįstas, neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų todėl neįgyvendintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių nuo 2006 m. nuolat vyksta teisminiai ginčai, atsakovo D. V. santykiai su ieškovėmis G. B., L. V. yra blogi. Todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsidalinus kompensacija pinigais turi būti išmokėta atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Šioje vietoje būtina pažymėti, kad atsakovo prašomos priteisti lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančios (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., ( atsakovo teigimu jo pastangomis perstatytos laikotarpiu 1988-1991m.), vidutinė turto rinkos vertė Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazėje ( 2019-04-25 išraše) nurodyta -644 Eur, ( atsakovui priklauso tik 1/3 dalis šio statinio, kitos dalys priklauso ieškovėms), todėl nesant atsakovo pasiūlymui dėl šio statinio ( jo medžiagų) vertės atidalijmos dalies kompensavimo dydis nustatomas pagal byloje esančius duomenis.Pabrėžtina, kad apie kitus prie minėtos lauko virtuvės pristatytus statinius (garažą, verandą) byloje duomenų nėra (atsakovo paaiškinimu statybos darbai atlikti be projektų ir statybą leidžiančių dokumentų, todėl pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre). Visa tai leidžia manyti, kad tai yra neteisėta statyba, o tokiu būdu negali būti sukurtas nekilnojamasis turtas kaip nuosavybės teisės objektas ir ieškovo nurodyti pastatyti statiniai laikytini statybinėmis medžiagomis. Atsakovui įrodžius, kad jam priklauso statybinės medžiagos, jis gali pareikšti ieškinį dėl jų ar jų vertės priteisimo

Atsakovui nepateikus duomenų (nekilnojamojo turto specialistų ar ekspertų išvadų) dėl ginčo statinio įvertinimo teismas vadovaujasi byloje esančiais duomenimis. Ieškovių atstovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-04-25 išrašą iš kurio matyti, kad pastatų vidutinės rinkos vertės buvo nurodytos registre trejetą savaičių iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo (sudegusio) vidutinė rinkos vertė 709 Eur, tvarto (sudegusio) – 28 Eur, klojimo (sudegusio) – 36 Eur, lauko virtuvės – 644 Eur, pirties-144 Eur. Teismo posėdyje ieškovių atstovas patvirtino, kad šiai dienai šio turto vertė yra būtent tokia, nes atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių šią oficialiai nurodytą vertę, todėl turto vertė ir nustatytina pagal pateiktus VĮ Registrų centro išrašus. Kadangi atsakovui bendrojoje nuosavybėje priklauso 2/6 dalis (arba 1/3 dalis), todėl jam priteistina 519.66 Eur ( 236.33 + 9.33+ 12 + 214 + 48 ) kompensacija lygiomis dalimis po 259.83 Eur iš kitų bendraturčių, šiuo atveju iš ieškovės G. B.. Kadangi ieškovės atstovas sutiko (turėjo tam įgaliojimus) padidinti paskaičiuotą kompensaciją beveik dvigubai-iki 1000 eurų, todėl ir kompensacija už ieškovei atitenkančią atsakovo turto dalį bendroje nuosavybėje padidinama iki 1000 Eur., o bendraturtei padidinama jos dalis bendrojoje nuosavybėje ir nustatoma, jog G. B. priklauso po 3/4 dalys aukščiau minėtų statinių ir jų pamatų, o L. V. lieka po 1/4 dalį-pagal ieškovių pareikštą reikalavimą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-03-02 sprendime, nagrinėdamas D. V. apeliacinį skundą, sprendė, ar pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą kai atidalindamas pastatus, jokios jų dalies neskyrė ieškovui ir prieš jo valią iš kitų bendraturčių priteisė jam kompensaciją pinigais. Savo motyvuose teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo iš dalies sukūrusio dalintiną daiktą eliminavimas iš sąvininkų rato laikytinas nesąžiningu jo atžvilgiu. Tačiau atsakovas D. V. ir jo atstovas nagrinėjamojoje byloje remiasi tik D. V. palankia apeliacinio teismo motyvacija, tačiau nutyli, kad ten pat apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentu, kad teismo pritaikytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pažeidžia jo teises, nesutinka ir su tuo, kad ir ieškovo (D. V.) siūlomas atidalijimo būdas yra tinkamas, kadangi jis nėra teisingas kitų bendraturčių atžvilgiu. Pritaikius ieškovo (D. V.) nurodytą atidalijimo būdą, ieškovui, neturinčiam nuosavybės teisių į žemę, atitektų vienintelis materialią vertę turintis pastatas, kuriuo galima naudotis, o kitiems bendraturčiams tik gyvenamojo namo, klojimo ir tvarto pamatai, susidėvėjusi pirtis bei nuodėguliai. Todėl ieškovo siūlomas atidalijimo būdas taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismo pritaikytasis, nėra tinkamas, nes neišlaiko bendraturčių interesų balanso. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas tuomet siūlė D. V. parinkti visų bendraturčių interesus atitinkantį turto padalijimo būdą, tačiau praėjus 4 metams nuo minėtos teismo nutarties atsakovas šioje byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovėms būtų pasiūlęs kitą, visiems bendraturčiams priimtiną, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, jis kategoriškai laikosi savo pozicijos ir , nepateikdamas duomenų apie lauko virtuvės vertę, nebendradarbiauja siekiant teisingo ginčo sprendimo ir dar daugiau užtęsia ir taip ilgai besitęsiantį ginčą tarp šalių.Be to per laikotarpį nuo aukščiau paminėtos apeliacinio teismo nutarties Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo D. V. prašymus ir skundus dėl ginčo statinio (lauko virtuvės) kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistravimo D. V. nuosavybės teisės į šį statinį Nekilnojamojo turto registre ir pareiškėjo prašymus atmetė. Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo aukščiau paminėtos bendrosios kompetencijos apeliacinio teismo sprendimo laikyti prejudiciniu faktu, kaip tai konstatuoja atsakovo atstovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Patenkinus ieškovių ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovės G. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė G. B. už advokato paslaugas sumokėjo 2482.00 Eur ir 31.00 Eur žyminį mokestį, tai patvirtina byloje esančios sąskaitos, mokėjimų nurodymai ir pavedimai (žiūr. T.1 b.l.176-178, T.2,b.l.36-37,85,102-103-105). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, kad G. B. patirtos išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 iš atsakovo D. V. priteistina 31.00 Eur žyminio mokesčio, 2482.00 Eur už advokato pagalbą, viso- 2513.00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. B. naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, o taip pat LR CPK259str., 260 str., 263str.-270str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Atidalinti atsakovui D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2/6 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2/6 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2/6 dalis pastato-klojimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2/6 dalis pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., Labanoro sen., (duomenys neskelbtini) , bei 2/6 dalis pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ir priteisti šias dalis ieškovei G. B. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovės G. B. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 1000 Eur kompensaciją už atsakovo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turto dalį. Nustatyti, kad po atidalijimo ieškovei G. B. nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3/4 dalys pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3/4 dalys pastato-klojimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3/4 dalys pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., Labanoro sen., (duomenys neskelbtini) , bei 3/4 dalys pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Labanoro k. v., adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k.;

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės G. B. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2482.00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 31.00 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus .

Teisėjas Rimvydas Petrauskas