Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu K. M. parodė, kad kaltinimą jis suprato, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 13 val. bendradarbiai pakvietė jį į valgyklą atsisveikinti, nes iš parduotuvės, kurioje jis pradirbo (duomenys neskelbtini) metus, jį perkėlė į kitą parduotuvę. Taip pat kolegos jį sveikino ir su gimtadieniu. Jis išgėrė 5-6 taures vyno. Apie 14.30 val. visi išsiskirstė ir jis, nesijausdamas girtas, sėdo į savo automobilį ir važiavo namų link. Kelyje buvo policijos reidas, kurio metu jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis į alkotesterį pripūtė 2,54 promiles alkoholio. Jis kartais išgeria alkoholinių gėrimų, tačiau dėl alkoholio vartojimo problemų jis neturi. Apsvaigusį nuo alkoholio jį sustabdė trečią kartą. Automobilį jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes buvo šeštadienis, buvo sunku susisiekti. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu K. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad 2024 m. birželio 15 d. jis buvo darbe patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo jo išleistuves (jį perkėlė į kitą parduotuvę), taigi 13.00 val. valgykloje jo kolegos nutarė jį pasveikinti su perkėlimu ir su artėjančiu gimtadieniu. Jis su kolegomis gėrė vyną. Kiek tiksliai jis išgėrė, jis nepamena. Apie 14.30 val. jie pradėjo skirstytis. Kodėl jis nutarė vairuoti automobilį būdamas neblaivus, jis nežino. Jis buvo padauginęs alkoholio, tačiau jautėsi gerai. Bevažiuojantį Geležinio Vilko gatve jį sustabdė policijos pareigūnai. Į alkotesterį jis pripūtė 2,54 promilių. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 36-38).

5. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. birželio 15 d. nuo 14.50 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, po Tūkstantmečio tiltu jis tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 14.51 val. jam stovint gatvėje privažiavo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas (kaip buvo nustatyta vėliau - K. M.) važiavo vienas. Jam tikrinant K. M. blaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu pastarasis parodė „X“. Paklaustas, ar nevartojo alkoholio, K. M. paaiškino alkoholį vartojęs praeitą savaitgalį. Bendraujant su K. M. iš pastarojo burnos sklido alkoholio kvapas, šis kalbėjo nerišliai. 14.52 val. tikrinant blaivumą alkoholio kiekio matuokliu pirmu putimu K. M. buvo nustatytas 3,32 promilių girtumas, 15.08 val. antru pūtimu - 2,54 promilių girtumas. Automobilio salone alkoholinių gėrimų nebuvo, tačiau automobilio bagažinėje buvo popierinė dėžutė, kurioje buvo 3 litrų talpos viskio butelis (bylos lapai 23-25).

6. 2024 m. birželio 15 d. 14.52 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0450, K. M. iškvepiamame ore nustatyta 3,32 promilių alkoholio, o 2024 m. birželio 15 d. 15.08 val. – 2,54 promilių alkoholio (bylos lapai 19-20).

7. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0450, patikrintas 2024 m. gegužės 8 d., patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 5 d. (bylos lapas 18).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad K. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat O. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. birželio 15 d. apie 14.52 val. Geležinio vilko gatvėje, Vilniuje, K. M. vairavo automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. K. M. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, taigi K. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

11. Spręsdamas dėl K. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. K. M. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. K. M. neteistas (bylos lapai 61-62), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės K. M. neskirtinos. K. M. dirba (bylos lapas 58), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. M. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Įvertinus tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu K. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje – vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu K. M. buvo nustatytas 1,29 promilės girtumas), 2024 m. birželio 13 d. nutarimu K. M. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą – už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu K. M. buvo nustatytas 0,84 promilės girtumas) (bylos lapai 59-60), K. M. skirtinos baudos dydis nustatytinas didesnis už minimalų – 90 MGL, t. y. 4 500 eurų.

12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, K. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, K. M. skirtinos 90 MGL, t. y. 4 500 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 30 MGL, t. y. 1 500 eurų, ir K. M. skirtina galutinė 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio bauda, įpareigojant K. M. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

13. K. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

14. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

15. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad K. M. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumo laipsnis, kas daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga K. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

16. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija K. M. iškvepiamame ore (2,54 promilių) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai, teisinę atsakomybę. Teismas įvertina ir tai, kad per paskutinius dešimt metų K. M. transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo jau trečią kartą (2024 metais – du kartus), 2024 m. birželio 13 d. nutarimu K. M. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, tačiau K. M. šio draudimo nepaisė - transporto priemonę vairavo ir neturėdamas teisės ją vairuoti, ir būdamas neblaivus, taigi K. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d., t. y. nuo dienos, kai K. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 39-40).

17. Teismas taip pat pažymi, kad K. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio K. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. M. (bylos lapas 47). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko K. M. priklausantis automobilis „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

18. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos K. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapas 43). Atsižvelgiant į tai, kad K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino K. M. nuosavybės teisių į jam priklausantį automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintina.

19. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (bylos lapai 39-40), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

20. Baudžiamojo proceso metu K. M. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba – jam skirtas gynėjas, dėl ko valstybė patyrė 87,50 eurų išlaidas.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Nagrinėjamu atveju gynėjas K. M. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

23. Teismas įvertina, kad K. M. yra jauno amžiaus, dirba, taigi iš K. M. valstybės naudai priteistina 87,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti K. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t. y. 4 500 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 30 MGL, t. y. 1 500 eurų, ir K. M. skirti galutinę 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant K. M. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 eurų.

Skirti K. M. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d., ir konfiskuoti automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

K. M. (K. M.) skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino K. M. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Iš K. M. valstybės naudai priteisti 87,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2328-990/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.