Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas, paskutinį kartą:

– Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi patenkinus nuteistojo M. G. skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, taikytas nuteistajam M. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (2025 m. lapkričio 12 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2026 m. sausio 2 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad nesijautė tiek girtas, kiek jam nustatė promilių. Įvykio metu nusprendė su motinos automobiliu „Toyota Rav4“ nuvažiuoti iki parduotuvės. Iš namų buvo išvykęs prieš naujus metus, t. y. 2025 m. gruodžio 31 d., išvažiavo pas draugą švęsti naujų metų, prabuvo tena iki įvykio dienos. Įvykio metu važiavo iš (duomenys neskelbtini) g., t. y. draugo namų, į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini) g. Su juo kartu važiavo keleivė, jo draugė. Iš parduotuvės jam vykstant namo jį sustabdė policijos pareigūnai. Nebuvo jam poreikio važiuoti, sprendimas buvo neadekvatus. Jeigu toks girtumas yra nustatytas, su juo sutinka. Nurodė, kad nesijautė tiek girtas kiek pripūtė, bet pareigūnas jam paaiškino, kad jeigu porą dienų šventė ir vartojo alkoholį, tai dėl to tiek ir pripūtė. Pas draugus vyko blaivus. Nuo 2025 m. gruodžio 31 d., 23.00 val. vartojo alkoholį, 2026 m. sausio 1 d. vartojo alkoholį, o 2026 m. sausio 2 d. nebent iš pačio ryto vartojo alkoholį. Tuomet vyko į parduotuvę įsigyti alkoholio ir kitų produktų. 2026 m. sausio 3 d. dieną turėjo eiti į susitikimą dėl darbo. Gyvena kartu su motina, paprastai automobilis stovi aikštelėje prie namų. Iki nagrinėjamo įvykio bendravo telefonu su motina. Sausio 1 d. su motina nebendravo apie galimą jo neblaivumą, nesijautė girtas. Jo motina nieko nežinojo, žinojo, jog automobilis stovi draugo kieme ir niekas niekur nevažiuos, bet jam šovė į galvą neapgalvotas sprendimas ir taip įvyko. Jo motina vairuoja automobilį, vyksta į polikliniką, prižiūri savo motiną (jo močiutę), t. y. esant reikalui vairuoja. Sutinka su nustatyta automobilio vertė. Labai gailisi dėl savo elgesio, tik nesenai atgavo teisę vairuoti, tai yra jo darbo šaltinis. Jeigu bus paskirta bauda, prašo leisti mokėti dalimis, įsidarbinęs galėtų mokėti po 200 Eur per mėnesį. Santaupų neturi, padeda motinai ir dukrai finansiškai. Alkoholį vartoja retai. Nenaudinga jam būtų alkoholizmo prevencijos programa, jeigu nuspręstų, kad reikia pagalbos, pats eitų gydytis. Buvo probacijoje, dalyvavo tose programose, nieko naudingo jose nėra. Buvo lygtinai paleistas, 2025 m. lapkričio 11 d. buvo pabaigta jo priežiūra ir jis yra visiškai atlikęs jam paskirtą bausmę. Teisę vairuoti atgavo prieš metus. Jo prioritetas buvo dirbti vairuotoju, dabar kur jam pasiūlys, ten ir eis dirbti (b. l. 115-121).

Teisiamojo posėdžio metu turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininkė V. G., apklausta nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina ir transporto priemonės – automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Nurodė, kad paskutinį kartą sūnų matė 2025 m. gruodžio 31 d. išvykstantį pas draugus. Draugas gyvena netoli, (duomenys neskelbtini) m atstumu nuo jos namų. Naujiems metams pridarė užkandžių, juos vežėsi pas draugą, todėl sūnus vyko su automobiliu. 2026 m. sausio 1 d. paskambino sūnus, pasakė, kad eis prie eglutės. 2026 m. sausio 2 d. ryte kalbėjosi telefonu su sūnumi, jis jai pasirodė blaivus; iš jo žodžių atpažintų, jei būtų neblaivus. Po skambučio daugiau nebendravo, vėliau jau paskambino ir pasakė ateiti pasiimti automobilį, nes jį sustabdė policijos pareigūnai. Ji parvairavo automobilį iki namų. Vairuoja (duomenys neskelbtini) metų. Automobilis „Toyota Rav4“ yra jos, įsigijo už savo lėšas. Jeigu sūnui reikia automobilio, jis su juo važiuoja, jei reikia jai – ji važiuoja. Ji turi sveikatos problemų, be to, prižiūri savo motiną, automobilis jai yra labai reikalingas (b. l. 115-121).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. nurodė, kad 2026 m. sausio 2 d., apie 15.40 val. ji ėjo iš savo namų į vaikų darželį pasiimti vaiko. Praėjusi (duomenys neskelbtini) g., toliau ėjo (duomenys neskelbtini) g., ir prie Aibės parduotuvės pamatė, kad iš automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo galimai neblaivus vyriškis galimai vairuotojas, ji jo išvaizdos neįsidėmėjo, jai jis pasirodė girtas dėl savo elgesio, garsiai šūkaudamas nuėjo į parduotuvę „Aibė“. Ji iš galo telefonu nufotografavo pilko automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad įsiminti automobilio valstybinius numerius ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Apie tai, kad matė galimai neblaivų automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją pranešė specialioms tarnyboms (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. I. nurodė, kad 2026 m. sausio 2 d., apie 15.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad pranešėja prieš porą minučių matė, kaip iš automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo pakankamai neblaivus vairuotojas ir nuėjo į parduotuvę „Aibė“. Apie 15.48 val. atvykus nurodytu adresu pastebėta, kad automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo parduotuvės „Aibė“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link sankryžos (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje pasuko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas prie (duomenys neskelbtini), priėjus prie vairuotojo nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys akivaizdžiai apkritusios. Automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. G. Pirmojo pūtimo metu nustatytas 2,27 promilių girtumas. Antrasis pūtimo metu nustatytas 2,28 promilių girtumas. M. G. paaiškino, kad automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo motinai V. G. (b. l. 28-29).

2026 m. sausio 2 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas sidabrinės spalvos automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie šaligatvio (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 10-19).

2026 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio (b. l. 39-40).

2026 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas telefono skambučio įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėja moteris praneša apie nagrinėjamą įvykį (b. l. 42-43).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2026 m. sausio 2 d., 15.55.58 val. pirmojo tikrinimo metu M. G. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 49), o 2026 m. sausio 2 d., 16.11.19 val. antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (b. l. 50).

AB „Regitra“ registruotų kelių transporto priemonių išrašo duomenimis, automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. G. (b. l. 47).

VšĮ ,,Emprekis“ išrašo duomenimis, lengvojo automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 760 Eur su PVM (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, taip pat alkotesterio kvitų, vaizdo bei garso įrašų, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis M. G. 2026 m. sausio 2 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų nenagrinėja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. paaiškino, kad iš namų išvyko prieš naujus metus, t. y. 2025 m. gruodžio 31 d., važiavo pas netoliese gyvenantį draugą švęsti Naujųjų metų. Pas draugą pabuvo iki nagrinėjamo įvykio dienos ir visas dienas, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 31 d., 23.00 val. iki pat 2026 m. sausio 2 d. ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Iš draugo namų vyko iki parduotuvės, nežino kodėl sugalvojo vairuoti automobilį, tikrai nebuvo būtino poreikio vykti, bet nesijautė tiek girtas, kiek promilių jam nustatė pareigūnai. Vis tik, teismo vertinimu, kaltinamasis M. G., kuris keletą dienų iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, o paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo įvykio dienos ryte, suvokė (turėjo suvokti), jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamasis kelias dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, po ko Vilniaus gatvėmis vyko automobiliu bei kartu vežė keleivę; be to, jam buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam neblaivumo laipsnis – net 2,27 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. G. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. G. yra darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog ieško naujo darbo, planavo dirbti vairuotoju; (duomenys neskelbtini), turintis pastovią gyvenamąją vietą, gyvenantis su motina ir močiute. Kaltinamasis M. G. praeityje teistas, įskaitant ir griežčiausia, ilgalaike laisvės atėmimo bausme, o šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus net keliems mėnesiams po jo išbraukimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (t. y. faktinio bausmės atlikimo). Taip pat, kaltinamasis M. G. baustas administracine tvarka – pagrinde už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtas baudas linkęs atlyginti. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kaltinamasis M. G. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai tikrinimo metu buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas). Tai vertintina kaip kaltinamąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Nors duomenų apie kaltinamojo M. G. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, jog neturi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, alkoholinius gėrimus vartoja retai, vis tik, nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės bei kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga (kaip pavyzdžiui, paskutinis teistumas, kuomet nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė irgi būdamas neblaivus) leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholio. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, ir nutaria kaltinamajam skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis – 60 parų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, pagreitintu procesu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. G. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis M. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su motina ir močiute, darbo santykius nutraukė neseniai, ieško naujo darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, t. y. kaltinamasis formaliai yra saistomas socialiniais bei ekonominiais ryšiais, tačiau vis tik manytina, kad kaltinamasis nėra kritiškas savo elgesiui pavartojus alkoholio, kas iš esmės ir lemia jo pakartotinį nusikalstamų veikų darymą ir tinkamų išvadų net po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepadarė, pakartotinai pažeisdamas įstatymą. Kaltinamasis M. G. naują – nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus net keliems mėnesiams po jo išbraukimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (t. y. faktinio bausmės atlikimo). Dėl šių argumentų teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti laikotarpiui nuo vienerių iki penkerių metų asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (įskaitant teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis M. G., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,27 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – kaltinamasis vairavo transporto priemonę po to, kai kelias dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, o alkoholį baigė vartoti nagrinėjamo įvykio padarymo dienos rytą, transporto priemonę vairavo Vilniaus mieste, gyvenamajame mikrorajone, kur bet kuriuo paros metu yra pakankamai intensyvus eismo dalyvių (tiek pėsčiųjų, tiek kitų transporto priemonių) eismas. Pažymėtina, jog kaltinamasis savo veiksmais sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams – tai patvirtina apie įvykį pranešusio asmens, t. y. įvykį mačiusios pranešėjos skambutis Bendrajam pagalbos centrui, kuriam pranešė apie pastebėtą galimai neblaivų asmenį. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamasis M. G. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo pačio, kartu važiavusios keleivės bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Įvertinęs šias aplinkybes, įskaitant ir įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones M. G. taikytina 2 metams 6 mėnesiams. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks jam paskirtą arešto bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. nurodė suvokiantis, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos jam bus atimta teisė, tačiau prašė ją atimti kuo mažesniam terminui, kadangi planavo įsidarbinti vairuotoju (t. y. teisė vairuoti yra jo pragyvenimo šaltinis), vis tik, teismas sprendžia, kad pagrindo nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra, o aplinkybė, kad kaltinamajam reikalinga teisė vsairuoti transporto priemones dėl asmeninių, darbinių ar kitų aplinkybių jam buvo žinoma ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Pažymėtina, kad kaltinamajam kilusios neigiamos pasekmės, įvykdžius nusikalstamą veiką, yra natūrali pasekmė asmeniui, pažeidusiam įstatymą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – motinai V. G. priklausančia transporto priemone – automobiliu „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2 760 Eur su PVM. Konstatuotina, kad šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – kaltinamojo motinai V. G., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš namų kaltinamasis išvyko būdamas blaivus, iki nagrinėjamo įvykio bendravo telefonu su sūnumi ir bendraujant sūnus atrodė blaivus – o ji geba atpažinti iš sūnaus žodžių ir balso, ar jis yra neblaivus, nežinojo apie jo ketinimus važiuoti, esant neblaiviam; taip pat nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – t. y. 2 760 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilių vertę, ir konstatuojama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Kaltinamojo gynėja prašė išdėstyti konfiskuoto turto vertės mokėjimą dalimis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo prašymas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis per ilgesnį laikotarpį, atmestinas. Kaltinamajam išaiškintina, kad jis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (arba vykdymo procese į antstolį) dėl priteistos Valstybės naudai sumos mokėjimo grafiko nustatymo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. G. pagal jį charakterizuojančius duomenis, turi problemų dėl savo elgesio pavartojus alkoholį; nagrinėjama nusikalstama veika taip pat padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuri turi būti įvykdyta per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti, panaikintinos. Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas saugojimui į AB „Regitra“ (b. l. 81), paliktinas saugoti AB „Regitra“.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam M. G. atėmimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo Valstybės naudai 75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam M. G. valstybės paskirtos advokatės Tatjanos Benetės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog gynėjas kaltinamajam buvo paskirta ne jo iniciatyva, o vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, taip pat įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš kaltinamojo M. G. valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam paskirtos advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. G. atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks arešto bausmę;

2) išieškoti iš M. G. Valstybės naudai automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 760 Eur (du tūkstančius septyni šimtus šešiasdešimt eurų);

3) įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. G. Valstybės naudai 75 Eur advokatės Tatjanos Benetės paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-1017/2025 apmokėti.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti, panaikinti; o paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas saugojimui į AB „Regitra“, palikti saugoti AB „Regitra“.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. G. atėmimą 2 (dvejiems) metus 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks arešto bausmę.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (adresu Kaišiadorių raj., Pravieniškių g. 10, telefono Nr. +370 346 56442) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, iki antrame punkte nustatyto termino privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus bausmės atlikimo vietos administracijai apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.