Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. gruodžio 23d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1747-356/2008 pagal S. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., A. B. ir Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl testamento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas S. Z. dėl šios nutarties padavė apeliacinį skundą. Dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 335 str.). Todėl apelianto paduotas skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikytinas atskiruoju skundu. Pareiškėjas S. Z. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. gruodžio 23d. nutartį, priimti naują sprendimą ir jo pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netaikė bendrųjų civilinės teisės principų, todėl priėmė neteisingą nutartį. CK 5.30 str. 1 d. nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant testamentas galioja, t.y. asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka, jame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo data ir vieta, testatoriaus valios išraiška ir pasirašytas testatoriaus. A. J. dėl negalios pats surašyti testamento negalėjo, todėl jo prašymu testamentą surašė J. M.. Testamentas atitinka tikrąją A. J. valią, nurodyta testamento surašymo data, jis pasirašytas paties A. J.. Tai patvirtinta A. J. prašymu pakviestų liudytojų parašai testamente. Tai buvo patvirtinta ir teisme. Teismas neatsižvelgė, kad testamento surašymo metu toks surašymo būdas buvo vienintelė galimybė įteisinti A. J. valią palikti jam – S. Z. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus ir namų valdos žemę bei mišką, esantį (duomenys neskelbtini)Dėl sveikatos būklės nuvežti A. J. pas notarą jau nebuvo galima. Notarė atsisakė atvykti, o seniūnas atsisakė testamentą sudaryti. Pagal CK 1.5 str. 4 d. teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas šiais principais nesivadovavo, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, kurie turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius ( CK 5.27 str.). Oficialieji – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro ( CK 5.28 str. 1 d.). Oficialiesiems testamentams prilyginami CK 5.28 str. 6 d. išvardinti testamentai. Asmeninis testamentas, tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas ( CK 5.30 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ši teisės norma reglamentuoja asmeninio testamento formą ir surašymo būdą, t.y. nustato privalomus tokio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra. Todėl CK 5.30 str. straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo sudarymo techninį būdą, pagal savo prigimtį yra imperatyvi. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismui pateiktas patvirtinti A. J. testamentas, kuris surašytas 2008m. rugpjūčio 21d. ne jo, bet J. M., o velionio A. J. tik pasirašytas ( b.l. 7 ). Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad asmeninį testamentą už testatorių galėtų surašyti kitas asmuo, tame tarpe ir esant testatoriui neįgaliam. Todėl kito asmens ranka surašytas, nors ir testatoriaus pasirašytas, testamentas negalioja. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dėl sveikatos būklės A. J. negalėjo pats savo ranka surašyti testamento, o notariškai patvirtinti testamentą nebebuvo galimybės, bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) yra nepagrįstas, nes teismas negali kitaip aiškinti ir taikyti imperatyvios įstatymo nuostatos, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas palikėjo ranka. Tokiu būdu, teismui pateiktas patvirtinti A. J. testamentas pagal CK 5.30 str. 1 d. prasmę nepripažįstamas jo asmeniniu testamentu, todėl negali būti patvirtintas. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004-01-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2004m., 2004 –11-03 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-581/2004 m. ).

Tik oficialieji ir jiems prilyginami testamentai gali būti surašyti ne testatoriaus ranka. ( CK 5.28 str. ).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą nutartį. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. gruodžio 23d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Z. 13,40 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo į valstybės biudžetą.