- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- AN2-134-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01578-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens D. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netenkintas D. M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29015-2023 paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29015-2023 D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 8 d. 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje, turinčiame po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, esant leistinam 70 km/h greičiui, ir tyčia sustojo, užtverdamas abi eismo juostas, taip trukdydamas eismui ir priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti siekiant užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Vėliau, tęsdamas judėjimą, blaškėsi per kelią, važiavo per kelio vidurį, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodė jokių įspėjamųjų posūkio signalų. Šiais savo veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 82.2, 135.4 ir 150.10 punktų reikalavimus ir padarė minėtą administracinį nusižengimą, už ką jam buvo paskirta 190 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės 4 mėnesiams atėmimas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi D. M. skundas buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvaujant Institucijos atstovui bei įvertinant 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašą.
3.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės, dėl ko nebuvo nuodugniai išaiškinta kas yra staigus stabdymas bei kuriuos eismo dalyvius jis (D. M.) privertė staigiai stabdyti aptariamo įvykio metu. Skunde yra teigiama, kad nei vienas eismo dalyvis įspėjamaisiais avariniais signalais neperspėjo iš paskos važiuojančių eismo dalyvių, taigi nėra pagrindo teigti, jog kelyje atsirado netikėta ženkli kliūtis. Tokias aplinkybes, apelianto nuomone, patvirtina vaizdo įrašas iš autobuso.
3.2. Skunde pažymima, kad apeliantas nepažeidė KET 4 punkto, o ši konfliktinė situacija ir kitos avarinės situacijos ir autoįvykiai šioje vietoje kyla dėl to, jog atsakingi pareigūnai nesilaiko Pagrindinio saugaus eismo įstatymo 11 straipsnio nuostatų bei nereaguoja į piliečių prašymus.
3.3. Apelianto teigimu, jis nepažeidė kitų Institucijos nutarime nurodytų KET punktų, kadangi prieš sustodamas jis buvo įsijungęs avarinę signalizaciją ir važiavo lėtai, kas akivaizdžiai matyti iš autobuso vaizdo įrašo. Be to, jis aptariamoje situacijoje pats staigiai nestabdė bei neprivertė staigiai stabdyti kitų eismo dalyvių. Taip pat nurodoma, kad apie avarinį sustojimą jis pranešė kitiems eismo dalyviams ir lėtai judėjo link kelkraščio, kai tuo metu, akivaizdžiai nesilaikydamas KET, prie jo nesaugiu greičiu artėjo krovininio automobilio vairuotojas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo D. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
4.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria netenkintas D. M. skundas ir Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29015-2023 paliktas galioti nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus dėl priimto sprendimo, todėl vien tai, kad apeliantui yra nepriimtinos teismo išvados dėl byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, savaime nereiškia to, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą todėl skunde išdėstytos aplinkybės Institucijos vertintinos kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarką, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. Apeliaciniame skunde yra prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis. Aptariamu atveju apeliaciniame skunde nenurodytos jokios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Šis apelianto prašymas iš dalies grindžiamas tuo, kad šią bylą nagrinėjant apylinkės teisme 2024 m. vasario 15 d. teismo posėdyje nedalyvavo Institucijos atstovas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Institucijos atsiliepimas į D. M. skundą, o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja nenustatė Institucijos atstovo dalyvavimo būtinumo. Be to, kaip yra matyti iš 2024 m. vasario 15 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 66–72), apeliantas neprieštaravo aptariamos bylos nagrinėjimui nedalyvaujant Institucijos atstovui. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių spręstina, jog prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nepagrįstas, todėl yra atmetamas.
6. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma iš Institucijos išreikalauti 2023 m. lapkričio 28 d. žodinio proceso būdu nagrinėtos bylos garso įrašą. Šis prašymas grindžiamas apelianto siekiu išsiaiškinti bylą nagrinėjusios tyrėjos reakciją į vaizdo įrašų peržiūrą bei tai, jog aptariamu atveju klaidingai nustatytas įvykio vietoje esantis greičio apribojimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis prašymas nepagrįstas. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29015-2023 (b. l. 7–8), grafoje „Pažeidimo esmė“ yra nurodytas teisingas greičio apribojimas (past. – 70 km/h), o apelianto nurodomas rašymo apsirikimas yra nurodytas tik 2023 m. rugsėjo 13 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-41833-2023 (b. l. 17–19). Darytina išvada, kad ši techninė klaida neturėjo esminės įtakos sprendžiant dėl apelianto kaltės ar jo padaryto administracinio nusižengimo sudėties elementų. Be to, apeliaciniame skunde nėra pateikiami jokie argumentai, kokias faktines aplinkybes patvirtintų arba paneigtų nurodomas garso įrašas. Dėl šių aplinkybių apelianto prašymas laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi bei argumentuoja, jog byloje esantys vaizdo įrašai įrodo, kad šiuo atveju jis neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti, taigi nepažeidė KET ir ANK nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu bei jame pateiktais motyvais ir įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai ir visapusiškai įvertinus visus bylos išsprendimui reikšmingus duomenis ir vadovaujantis teismų praktika, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Kaip matyti iš nurodytos straipsnio dalies dispozicijos, ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kylą administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie KET reikalavimai buvo pažeisti.
10. Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_ N-29015-2023 nurodyta, kad D. M. pažeidė KET 4, 9, 82.2, 135.4 ir 150.10 punktų nuostatas (past. – 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).
10.1. KET 4 punkte yra numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
10.2. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10.3. KET 82.2 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
10.4. KET 135.4 punkte numatyta, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
10.5. KET 150 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
11. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad D. M. įvykio metu staigiai stabdė ir taip sukėlė avarinę situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus pavadinimais „10000000_6946646582032669_1918245599261517497_n“ ir „2023 09 08 16.00 D. M.“, sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti, kadangi paneigia aplinkybes dėl KET 135.4 punkto pažeidimo, tačiau nepaneigia kitų apeliantui inkriminuotų KET punktų (4, 9, 82.2 ir 150.10 punktų) pažeidimo.
11.1. Iš vaizdo įrašo „10000000_6946646582032669_1918245599261517497_n“ (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 1) yra matyti, kad D. M. vairuojamas automobilis (šviesiai mėlynos spalvos „Nissan“) lėtai artėja (duomenys neskelbtini) link nusukimo į šalutinį kelią ir ten sustoja (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:00:03 iki 00:00:11). Šiame vaizdo įraše nėra matyti, kad D. M., artėdamas link nusukimo į šalutinį kelią, būtų staigiai stabdęs. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad įvykio metu apeliantas važiavo lėtai ir jo valdoma transporto priemonė nebuvo staigiai sustojusi, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju apeliantas yra pažeidęs KET 135.4 punkto nuostatas, draudžiančias staigiai stabdyti, jeigu tai nėra būtina eismo saugumui. Vadovaujantis pirmiau išdėstyta, minėta aplinkybė yra šalinama iš šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
11.2. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su D. M. teiginiais, jog pirmiau nurodytas vaizdo įrašas paneigia kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y., jog savo veiksmais apeliantas pažeidė KET 4, 9, 82.2 ir 150.10 punktus. Iš vaizdo įrašo „2023 09 08 16.00 D. M.“ (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 2) matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis „Nissan“ stovi tarp dviejų eismo juostų (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:01:29), itin lėtai juda iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, dėl ko už apelianto transporto priemonės esantys automobiliai yra priversti lėtinti greitį. Be to, tuo metu kai automobilis, kuris iš galo artėja prie automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis iš pirmosios eismo juostos lėtai pasuka atgal į pirmąją eismo juostą, dėl ko už šios transporto priemonės esantis automobilis yra priverstas staigiai stabdyti tam, kad būtų išvengta eismo įvykio (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:01:39). Tai, jog apeliantas D. M. elgėsi neprognozuojamai bei kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui, patvirtina ir Vaizdo įrašas Nr. 1, iš kurio matyti kaip apeliantas užtveria abi eismo juostas, blaškosi tarp jų, važiuoja kelio viduriu bei nerodo įspėjamųjų posūkio signalų (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:00:11 iki 00:00:52). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie vaizdo įrašai, priešingai nei teigia apeliantas, pagrindžia jo padarytus KET pažeidimus.
12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarime nurodytų KET punktų D. M. nepažeidė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais jo argumentais. Nors teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (b. l. 66–72) apeliantas teigė, kad jo elgesys įvykio metu buvo paremtas savitarpio pagarba ir atsargumu, spręstina, kad šie jo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Iš Vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad tuo metu, kai apeliantas jau buvo pradėjęs stabdyti bei lėtai artėjo link pasukimo į šalutinį kelią, priešais viešojo transporto autobusą, kurį apeliantas teigė norėjęs praleisti, buvo išsirikiavę dar trys automobiliai, taigi nėra pagrindo sutikti su D. M. motyvais, jog nagrinėjamu atveju buvo kilusi būtinybė užtverti abi eismo juostas. Be to, įvertinus apelianto atliktą pavojingą manevravimą kelyje bei kitų eismo dalyvių tinkamą neperspėjimą apie jo atliekamus veiksmus, t. y., įspėjamųjų signalų nenaudojimą, negalima teigti, kad apelianto veiksmai buvo pagrįsti savitarpio pagarba ir atsargumu. Spręstina, jog D. M. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, neleido tinkamai prognozuoti jo tolesnių veiksmų, be to, paties apelianto argumentai leidžia spręsti, kad D. M. nepagrįstai suteikė prioritetą viešajam transportui, ignoruodamas visų kitų eismo dalyvių saugumą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas neabejotinai pažeidė KET 4 punktą.
13. Pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog apeliantas pažeidė KET 9, 82.2 bei 150.10 punktų reikalavimus. Nurodytų vaizdo įrašų turinys neabejotinai įrodo, kad: 1) KET 9 punkto nuostatos yra pažeistos tuo, jog apeliantas nesiėmė visų atsargumo priemonių siekdamas nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar nesudaryti kliūčių eismui, kadangi dėl jo pasirinkto elgesio modelio buvo užtvertos dvi eismo juostos, dėl ko kiti eismo dalyviai turėjo imtis papildomų veiksmų tam, kad galėtų išvengti tolesnio pavojaus (t. y. stabdyti, keisti judėjimo kryptį, apvažiuoti susidariusią kliūti kelyje); 2) KET 82.2 punkto nuostatos yra pažeistos tuo, jog apeliantas tinkamai nesinaudojo posūkių šviesos signalais – neinformavo apie atliekamą pasukimą į kairę ar dešinę pusę (past. – D. M. automobilyje įjungtas avarinis signalas savaime nėra pakankamas informuoti apie atliekamus veiksmus, taigi nesudaro galimybės tinkamai reaguoti į netikėtai eismo kryptį keičiančią transporto priemonę) ir atliko papildomus veiksmus, apie kuriuos neįspėjo kitų eismo dalyvių; 3) KET 150.10 punkto nuostatos yra pažeistos tuo, jog apeliantas neteisėtai sustojo draudžiamoje sustoti vietoje, dėl ko kliudė kitų transporto priemonių eismui, kadangi savo veiksmais užtvėrė dvi eismo juostas, kuriose, kaip matyti iš vaizdo įrašų, iki apelianto atliktų veiksmų vyko normalus, pakankamai intensyvus eismas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teiginiai, jog jis nuosekliai lėtai judėjo link kelkraščio, prieš tai informavęs apie šiuos savo veiksmus, yra paneigti vaizdo įrašų turinio, kadangi iš jų aiškiai matyti, jog D. M. automobilis blaškosi tarp dviejų eismo juostų, kadangi apeliantas iš pradžių suka į dešinę, tačiau greitai po to, pasuka atgal į kairę, taigi negalima sutikti su teiginiais, jog taip jis stengėsi priartėti prie kelkraščio. Pirmiau nurodytos aplinkybės neginčijamai pagrindžia, jog KET 9, 82.2 ir 150.10 punktų pažeidimai apeliantui yra inkriminuoti pagrįstai, tinkamai įvertinus visų šio įvykio aplinkybių visumą.
14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad avarinės situacijos įvykio vietoje dažniausiai kyla būtent dėl atsakingų institucijų neveiklumo bei dėl to, jog pareigūnai nereaguoja į piliečių jiems pateikiamus prašymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo motyvais. Kaip matyti iš VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ rašto (b. l. 41), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymo (b. l. 42) bei Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. spalio 6 d. posėdžio protokolo (b. l. 43–45) matyti, kad D. M. teikiami prašymai ir jo siūlymai nėra ir nebuvo ignoruojami, o priešingai – jie buvo sprendžiami, po ko apeliantas dėl jo prašymų atžvilgiu priimtų sprendimų buvo tinkamai informuojamas. Vien tik tai, kad institucijos nesutinka su D. M. pasiūlymais, savaime nesuteikia apeliantui teisės savavališkai reguliuoti eismą vietose, kurios neatitinka jo asmeninių lūkesčių, taip sukeliant akivaizdų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Dėl to šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
15. Skunde taip pat nurodoma, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi bylą nagrinėjant teisme nebuvo paskirta ekspertizė, dėl ko nebuvo tinkamai išnagrinėtas klausimas dėl apelianto tariamai atlikto staigaus stabdymo bei privertimo staigiai stabdyti kitus eismo dalyvius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo teiginiais. ANK 587 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto motyvais, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog apeliantas pažeidė KET 135.4 punkto nuostatas, tačiau nesutiktina su tuo, kad ekspertizės neskyrimas dėl šios aplinkybės laikytinas esminiu ANK nuostatų pažeidimu ir suponuoja savaiminį apylinkės teismo nutarties neteisėtumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė ir panaikino KET 135.4 punkto nuostatų pažeidimą iš apeliantui inkriminuotų faktinių aplinkybių, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tačiau tiek Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartyje nepagrįstai nurodyta aplinkybė dėl KET 135.4 punkto nuostatų pažeidimo D. M., todėl ji šalintina iš nustatytų faktinių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties ir Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo nustatytų faktinių bylos aplinkybių pašalinti tai, jog D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 135.4 punkto nuostatas.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti galioti nepakeistus.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.