Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės V. Z. ieškinį atsakovams L. Z. ir K. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) paskirti ekspertizę nustatyti E. Z., a/k (duomenys neskelbtini) (gimimo data 2014 m. rugsėjo 5 d.), tėvystę L. Z., a/k (duomenys neskelbtini) pavedant ekspertizę atlikti Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje;

2) įpareigoti V. Z., a/k (duomenys neskelbtini) užtikrinti ekspertizės atlikimą pristatant vaiką į ekspertizės atlikimo vietą;

3) pripažinti, kad L. Z., a/k (duomenys neskelbtini) nėra V. Z., a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus E. Z., a/k (duomenys neskelbtini) (gimimo data 2014 m. rugsėjo 5 d.), tėvas, o E. Z., a/k (duomenys neskelbtini), nėra L. Z., a/k (duomenys neskelbtini) sūnus;

4) pripažinti iš dalies negaliojančiu E. Z., a/k (duomenys neskelbtini) (gimimo data 2014 m. rugsėjo 5 d.), gimimo įrašą(duomenys neskelbtini), sudarytą 2014 m. rugsėjo 8 d. CMS, dalyje, kurioje L. Z. yra įrašytas E. Z. tėvu;

5) priteisti iš atsakovės V. Z. ieškovui L. Z. 5 120 Eur turtinius nuostolius;

6) priteisti iš atsakovės V. Z. ieškovui L. Z. 500 Eur. neturtinės žalos;

7) priteisti iš atsakovės V. Z. ieškovui L. Z. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. Z. pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atsakovams L. Z. ir K. A., kuriuo prašė :

2) panaikinti 2014 m. rugsėjo 8 d. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) duomenis, kad L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 2014 m. rugsėjo 5 d., tėvas;

Atsakovės atstovas palaikė atsakovės V. Z. poziciją, ją pagrindė teisiniais argumentais, prašė L. Z. ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti visiškai, kitoje dalyje – atmesti bei visiškai tenkinti V. Z. ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. A. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė V. Z. ir atsakovas K. A. pateikė teismui 2022 m. balandžio 28 d. patikslintą taikos sutartį dėl nepilnamečio sūnaus E. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo, prašė teismo ją patvirtinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė byloje pateiktas rašytines išvadas ir teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko L. Z. ir V. Z. reikalavimus. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, tad nuginčijus ieškovo L. Z. tėvystę, nepilnamečio vaiko E. Z. tėvu turėtų būti pripažintas jo biologinis tėvas K. A.. Taikos sutarčiai neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. Z. ieškinys tenkinamas visiškai, V. Z. ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo tenkinami. Dėl reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą tvirtinama taikos sutartis ir ši bylos dalis nutraukiama.

Iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. Z., gimusio 2014 m. rugsėjo 5 d., tėvais yra įrašyti L. Z. ir V. Z.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė V. Z. ir L. Z. santuoką, sudarytą 2013 m. liepos 13 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo nuspręsta nepilnamečio vaiko E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina V. Z.; L. Z. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2017 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Mokėjimo nurodymais ir banko sąskaitos išrašais nustatoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovas L. Z. yra pervedęs atsakovei V. Z. 5 120 Eur materialinį išlaikymą E. Z..

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi vaikas E. Z. gimė L. Z. ir V. Z. santuokoje, todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas ieškovas L. Z.. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 12/2022(01) duomenų nustatyta, kad K. A. yra E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,999999999% tikimybe, t.y. darytina išvada, kad ieškovas L. Z. nėra nepilnamečio vaiko E. Z. tėvas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog ieškovas L. Z. nėra nepilnamečio vaiko E. Z. biologinis tėvas. Tuo pagrindu kaip neatitinkantys tikrovės išbraukiami duomenys E. Z. gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad L. Z. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Panaikinus L. Z. tėvystę E. Z. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaiko tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei remiantis anksčiau paminėto Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 12/2022(01) išvada, yra pagrindas V. Z. ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad K. A. yra nepilnamečio vaiko E. Z., gimusio 2014 m. rugsėjo 5 d., tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl turtinių nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas L. Z. nurodė, kad atsakovė, žinodama, kad E. Z. nėra ieškovo biologinis vaikas, taip ne tik apgavo ieškovą, tačiau nesąžiningai, apgaulės būdu, santuokos nutraukimo metu prisiteisė E. Z. išlaikymą iš ieškovo ir jį gavo : ieškovas viso per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d., mokėdamas išlaikymą ne biologiniam vaikui, dėl atsakovės kaltės patyrė 5 120 Eur turtinių nuostolių, kuriuos prašo teismo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu neigė apgavusi ieškovą dėl tėvystės, motyvuodama tuo, kad ji pati iki ekspertizės atlikimo 2021 m. liepos mėn. nežinojo, kuris iš vyrų – L. Z. ar K. A. – yra jos sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvas, be to ieškovas visą laiką žinojo apie jos romaną su K. A. ir dėl to nepriekaištavo. O kadangi ieškovas buvo įrašytas vaiko E. Z. tėvu, tai jis ir privalėjo vaiką išlaikyti, todėl grąžinti ieškovui jo sumokėtą išlaikymą nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009 analogiškus ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykius (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), kuriuose prievolė atlyginti žalą, konstatuotina pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, t. y. nustatant atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką (veiksmus ar neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kasacinės instancijos teismo buvo išaiškinta, kad teisinės vaiko kilmės iš tėvo konstatavimo atitiktis biologinei vaiko kilmei iš tėvo yra susijusi su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl vaiko tėvų elgesys, užtikrinantis šios atitikties egzistavimą, yra būtina tėvų pareigų, be kita ko, ir pareigos tvarkyti jų nepilnamečių vaikų nuosavybe esantį turtą uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais, tinkamo (sąžiningo, atidaus ir rūpestingo) vykdymo sąlyga. Vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę jos sutuoktinio, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, gali būti pripažįstami netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių pareigų vykdymu. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisėtais.

Atsakovės V. Z. paaiškinimai dėl to, kad L. Z. visą laiką žinojo apie jos romaną su K. A. ir dėl to nepriekaištavo, bei kad jis pats turėjo suprasti, kad nėra tėvas, nes, pamatęs vaiką pirmą kartą, pasakė, kad jis „tikras Karoliukas“, paneigiami ne tik anksčiau paminėtais ieškovo L. Z. paaiškinimais, bet ir atsakovo K. A. paaiškinimu, kad jokio romano su V. Z. nebuvo, tarp L. Z. ir jo nebuvo pokalbio, kad jis paliktų Vilmą, jis dėl girtumo net negali patvirtinti turėjęs vienkartinių lytinių santykių su V. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. Z. pripažino aplinkybę, kad ieškovui L. Z. apie abejones jo tėvyste ji nesakė tik todėl, kad pati nebuvo tikra, kuris iš vyrų – L. Z. ar K. A. – yra vaiko tėvas, toks jos elgesys pripažintinas neteisėtu ir nesąžiningu, prieštaraujančiu gerai moralei.

Teismui nustačius, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, neteisėtais atsakovės veiksmais pripažintina tai, kad atsakovė nei šalių bendro gyvenimo metu, nei nėštumo metu, nei nutraukiant santuoką ir teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė ieškovui apie faktą dėl jo tėvystės, t. y. neinformavo apie savo intymų bendravimą su kitu vyru vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, galinčiu sukelti abejonių dėl ieškovo tėvystės, todėl toks atsakovės elgesys, įvertintinas kaip neatitinkantis atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudariusį sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui.

Tokiu būdu teismas, nustatęs pirmiau išvardytas faktines aplinkybes, konstatuoja atsakovės V. Z. kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį nuostolių ieškovui L. Z., neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnamečiui sūnui išlaikymą, padarymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai), neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis). Dėl paminėto ieškovui iš atsakovės priteistina 5 120 Eur turtinių nuostolių.

Ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, nuslėpdama nuo jo tiesą apie vaiko Emilijaus tėvystę, sukėlė jam didelius dvasinius sukrėtimus, nepatogumus prieš draugus, gimines. Ieškovas pažymėjo, kad šalys gyvena mažame miestelyje, daugelis vieni kitus pažįsta, todėl netrukus ėmė plisti apkalbos, ieškovas buvo pašiepiamas, kas neigiamai paveikė jo emocinę būklę, savivertę ir savigarbą. Ieškovas dėl to labai pergyveno, jautėsi pažemintas, išduotas, bendraudamas su pažįstamais ir draugais, jaučia diskomfortą, pirmus mėnesius negalėjo susikaupti darbe, kankino nemiga, vengė bendravimo su aplinkiniais ir pažįstamais, užsisklendė savyje. Ieškovui dėl išgyvenimų sutriko sveikata, padidėjo kraujospūdis, jaučia nuolatinę įtampą, nerimą, ieškovui prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai ir širdies plote. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovė jį apgavo, santuokos metu artimai bendravo su kitu vyru, buvo jam neištikima, dėl ko gimė Emilijus, santuoką būtų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės, prašęs atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas įsitikinęs, kad šeimos gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, jei atsakovė nebūtų jo apgaudinėjusi. Nesąžiningus veiksmus atsakovė tęsė ilgą laiką.

Atsakovė nesutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, atsikirsdama, kad ir pats ieškovas santuokoje gyveno gana laisvą gyvenimą, todėl, ji pati abejodama vaiko tėvyste, jokios žalos ieškovui nepadarė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata ir orumas yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijai yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovės V. Z. kaltas (neatidus ir nerūpestingas) neveikimas, neinformuojant ieškovo apie abejones dėl tėvystės, dėl kurio ieškovas neabejotinai patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, savivertės sumažėjimą, nepatogumus prieš draugus, gimines, nes šalys gyvena mažame miestelyje, kur daugelis vieni kitus pažįsta, todėl plintančios pašaipios apkalbos neigiamai paveikė ieškovo jo emocinę būklę ir savigarbą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovo L. Z. patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalos padarymo aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog L. Z. padaryta neturtinė žala įvertintina 500 Eur, kuri priteistina iš atsakovės. Atsižvelgiant į priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nevertina atsakovės turtinės padėties.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Remiantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

2022 m. balandžio 28 d. patikslinta taikos sutartimi ieškovė V. Z. ir atsakovas K. A. sutarė dėl nepilnamečio sūnaus E. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo. Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartis tvirtinama, ištaisant taikos sutarties esmės nekeičiančias rašymo klaidas ( CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Patvirtinus taikos sutartį, civilinės bylos dalis dėl nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Nors šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, tai yra teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos pobūdį ir dalyką, šalims išaiškinama, kad sutarto išlaikymo dydis ir forma gali būti keičiami CK 3.201 straipsnio numatytais pagrindais ir tvarka. Be to, pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir / ar bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas šioje civilinėje byloje sumokėjo 201 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 930 Eur atstovavimo išlaidas, viso 1 131 Eur. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). V. Z. ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo vertinamas kaip sutikimas su L. Z. analogišku ieškinio reikalavimu. Dėl paminėto, L. Z. ieškinį patenkinus visiškai, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ( CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

V. Z. ir K. A. bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra išspręstas jų pasirašytoje taikos sutartyje, teismas dėl jų daugiau nepasisako.

Valstybė šioje byloje patyrė 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. V. Z. ir K. A. pagal taikos sutartį tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio ( CPK 92, 96 straipsniai), todėl iš jų šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 259, 260, 263–268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo L. Z. ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės V. Z. ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2014 m. rugsėjo 5 d., tėvas.

Panaikinti E. Z., gimusio 2014 m. rugsėjo 5 d., gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2014 m. rugsėjo 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje), duomenis apie tėvą – „L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2014 m. rugsėjo 5 d., tėvas, o E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 120 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinius nuostolius ir 500 Eur ( penkis šimtus eurų ) neturtinę žalą, viso 5 620 Eur ( penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų), 5,0 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5 620 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 131 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ) bylinėjimosi išlaidų.

Patvirtinti ieškovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Ieškovė) iš vienos pusės, ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovas) iš kitos pusės (toliau - vadinamos Šalimis, o kiekvienas atskirai - Šalimi), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.983 - 6.985 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 140 straipsnio l dalies 4 punktu, susitarė šia Taikos sutartimi (toliau - Taikos sutartis) užbaigti Kauno apylinkės teisme (toliau - Teismas) nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1731-490/2022 (toliau - Civilinė byla), pagal ieškovės V. Z. ieškinį dėl vaiko išlaikymo bei tėvystės pripažinimo.

1.1. Šalys siekia pašalinti bet kokias su Ieškiniu susijusias turtinio ir/ar neturtinio pobūdžio pretenzijas ir reikalavimus;

1.2. Šalys susitaria, jog E. Z., gimusio 2014 m. rugsėjo 5 d., gyvenamoji vieta nustatoma su jo mama V. Z.;

1.3. Šia sutartimi ieškovė ir atsakovas tarpusavio nuolaidomis susitaria dėl išlaikymo priteisimo dviem vienkartinėmis išmokomis Šalių nepilnamečiam sūnui E. Z., gimusiam 2014 m. rugsėjo 5 d. Tarp šalių radus kompromisą dėl išlaikymo sumos dydžio - ginčo nėra;

1.4. Šalių sutarimu, K. A., nepilnamečiui sūnui E. Z. gimusiam 2014 m. rugsėjo 5 d., įsipareigoja suteikti išlaikymą iki sūnaus pilnametystės vienkartine 30 000 (trisdešimties tūkstančių eurų ) suma, šios sumos pusę, t.y. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų sumokant iki 2022 m. lapkričio 1 d., o likusią 15 000 ( penkiolika tūkstančių) eurų sumokant iki 2023 m. lapkričio 1 d., piniginių lėšų uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną V. Z.;

1.5. Šalių sutarimu išlaikymo suma, atsižvelgiant į vaiko poreikių didėjimą augant, skaičiuojama sekančiai:

nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikui sueis 10 metų (2024 m. rugsėjo 5 d.) išlaikymas skaičiuojamas po 160 eurų per mėnesį (viso už laikotarpį 5 920 eurų);

nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki vaikui sueis 14 metų (2028 m. rugsėjo 5 d.) išlaikymas skaičiuojamas po 220 eurų per mėnesį (viso už laikotarpį 10 560 eurų);

nuo 2028 m. rugsėjo 5 d. iki vaiko pilnametystės (2032 m. rugsėjo 5 d.) išlaikymas skaičiuojamas po 281,67 eurų per mėnesį (viso už laikotarpį 13 520 eurų);

1.6. Kadangi įstatymas numato, kad bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant abu tėvai gali maksimaliai, todėl atsižvelgdami į vaiko interesus, šalys susitaria, jog vaiko tėvas K. A. galės matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnum E. Z., gimusiu 2014 m. rugsėjo 5 d., nenustatant konkretaus grafiko ir tvarkos.

2.1. Šalys susitaria, jog kiekvienas lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jų priteisti neprašo;

2.2.Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, numatytas LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir priskiriamas bylinėjimosi išlaidų kategorijai, apmoka ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis.

3.1. Šalys prašo, Kauno apylinkės teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

3.2. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, o res judicoto galią jos šalims įgyja nuo teismo patvirtinimo dienos.

3.3. Ši sutartis pasirašyta trimis egzemplioriais lietuvių kalba, kurie įteikiami abiem šalims ir teismui.

3.4. Visi sutarties egzemplioriai turi vienodą teisinę galią.

3.5. Šalims CPK 293 straipsnio 5 punkto, 294 straipsnio nuostatos yra žinomos.“

Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl V. Z. ieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.