- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-471-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08673-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimo Ž. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutarimu Ž. M. pripažino:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., ir nubaudė 36 Eur bauda; padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., ir nubaudė 28 Eur bauda; padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir nubaudė 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., ir nubaudė jį 217 Eur bauda; padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir nubaudė jį 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskyrė - 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Ž. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), galimai būdamas neblaivus (nustatytas 2,41 promilės girtumas), vairavo automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta techninė apžiūra, esant kelyje kliūčiai, t. y. prieš sankryžą stovint automobiliui „Renault Espace“ ir laukiant leidžiamo šviesoforo signalo, automobilio nesustabdė, atsitrenkė į automobilį „Renault Espace“, jį sugadino, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs, šiais veiksmais Ž. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 134, 231, 236, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Ž. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą ir paskirti jam nuobaudą, numatytą ATPK 123 str. 1 d. – 36 Eur ir nuobaudą numatytą ATPK 123 str. 5 d. - 28 Eur.
Skunde nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Ž. M. teigimu, teismas, priimdamas nutarimą, nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes bei jo duotus paaiškinimus, nepripažino lengvinančia aplinkybės, jog Ž. M. serga stuburo ir kojų kelių sąnarių ligomis ir dėl to kiekvieną dieną privalo vartoti vaistus, vengti stresinių situacijų.
Skunde taip pat teigiama, kad apeliantas iš įvykio vietos pasišalino tik atsiskaitęs su nukentėjusiuoju, jam paduodamas pinigus grynais – viso 300 Lt. Apie tai, kad į įvykio vietą yra kviečiami policijos pareigūnai, Ž. M. teigimu, jam niekas nepranešė, todėl, jog nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, iš įvykio vietos ramiai nuvažiavo. Pažymi, kad iš įvykio vietos pasišalino būtent dėl savo blogos sveikatos būklės, kadangi eismo įvykio metu susižalojo ne kartą gydytas problemiškas savo kūno vietas – stuburo slankstelius ir kelių sąnarius ir dėl to kentė didelį skausmą. Apelianto teigimu, jis iš įvykio vietos nepasišalino ir neketino to daryti, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su Ž. M. apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo Kauno skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Ž. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus numatytus ATPK 123 str. 1 d., ATPK 123 str. 5 d., ATPK 126 str. 4 d ATPK 127 str. 1 d., ir ATPK 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. M. padarė jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes bei jo duotus paaiškinimus yra nepagrįsti.
Ž. M. apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė ir nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad apeliantas serga stuburo ir kojų kelių sąnarių ligomis ir dėl to kiekvieną dieną privalo vartoti vaistus ir vengti stresinių situacijų. ATPK 31 str. numato atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kad apelianto administracinio teisės pažeidimo sudėtyje nėra lengvinančių aplinkybių, nes apelianto sąnarių ir stuburo ligos pagal ATPK 31 str. nėra lengvinančios apelianto padėtį byloje. ATPK 31 str. 1 d. 10 p. numato atsakomybę lengvinančia aplinkybę jeigu teisės pažeidimą padaro asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Iš byloje pateiktų duomenų, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad apelianto darbingumo lygis yra sumažėjęs ir kad jis turi didelius ar vidutinius specialiuosius darbingumo poreikius.
Kauno apygardos teismas kritiškai vertina apelianto skunde išdėstytus argumentus, kad jis iš įvykio vietos pasišalino tik atsiskaitęs su nukentėjusiuoju, jam sumokėdamas 300 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais ir sprendžia, kad Ž. M. puikiai suprato, kad įvyko autoįvykis ir kad yra kviečiama policija, nes tai patvirtino jis pats, pasakęs autoįvykyje dalyvavusiam asmeniui, kad atvažiavus policijai, šis paaiškintų, jog jie susitarė ir kad žala yra atlyginta, tuomet apeliantas nuvažiavo. Ž. M. teiginys, kad jis suprato, kad nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, iš jis gali pasišalinti įvykio vietos yra apelianto neteisingas aplinkybių vertinimas. Liudytojas A. B. teigė, kad jam žalą atlygino draudimo bendrovė ir kad žalos dydis apie 2000 Lt. Apeliacinis teismas sprendžia, kad joks protingai ir apdairiai besielgiantis žmogus, nesutiktų atsisakyti savo pretenzijų esant tokiam autoįvykiui. Apelianto tariamai sumokėti 300 Lt liudytojui A. B. yra pinigų suma, kuri padengia tik mažą dalį autoįvykio metu padarytos žalos, todėl apelianto argumentai, jog jis galėjo suprasti, kad žala atlyginta atmestini, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad yra nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, kad būta susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Tuo labiau, kad kitas autoįvykio dalyvis, A. B., tokio susitarimo neišreiškė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo nutarties dalimi, kurioje teismas pripažino, kad apeliantas pažeidimą padarė tiesiogine tyčia – suvokdamas, kad jis susijęs su tokiu įvykiu iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Apeliantas, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, pasišalino iš įvykio vietos, paprastai asmenys tokiais veiksmais siekia išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
Apeliantas skunde teigia, kad iš įvykio vietos pasišalino būtent dėl savo blogos sveikatos būklės, kadangi eismo įvykio metu susižalojo ne kartą gydytas problemiškas savo kūno vietas – stuburo slankstelius ir kelių sąnarius ir dėl to kentė didelį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas šios apelianto teiginius vertina kritiškai. Teismas sprendžia, kad po eismo įvykio, esant tokiai blogai apelianto savijautai, apeliantas turėjo ir privalėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kuri būtų suteikusi kvalifikuotą pagalbą. Kaip teigia pats Ž. M., po eismo įvykio jis ėjo į (duomenys neskelbtini) esantį barą ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30 ¹ str. , kuris numato mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus. Su šias apelianto motyvais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
ATPK 30¹ 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30¹ straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-215/2009, N261-3042/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neskyrė švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje. Aukštesnysis teismas pažymi, jog padaryti penki administracinės teisės pažeidimai, o vienas iš jų šiurkštus – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Apeliantas administracine tvarka baustas, praeityje taip pat ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl švelnesnės nuobaudos skyrimas nei numatyta sankcijoje yra negalimas, nes prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, švelnesnė nuobaudą akivaizdžiai būtų neteisinga ir neproporcinga apelianto padarytam administracinės teisės pažeidimui.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo Ž. M. administracinės teisės pažeidimo bylą ir administracinių teisės pažeidimų kodekso normas pritaikė tinkamai. Naikinti apylinkės teismo nutarimą pagal Ž. M. skundo argumentus, įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis lieka galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.