Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kadastrinius matavimus Žemės sklypo, formuojamo po Pastatais pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendinius. Detalusis planas Pastatų eksploatacijai laisvoje valstybinėje žemėje suplanavo kitos paskirties (naudojimo būdas – komercinės paskirties žemė) 0,1800 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklype. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė kadastrinę bylą su Žemės sklypo planu ir pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (toliau – NŽT Palangos skyrius) patikrinti ir suderinti. NŽT Palangos skyrius surašė 2014 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad parengta kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, nes teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos.

Pareiškėjas siekia, kad Žemės sklypas būtų išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos t. y., miškų schemos. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. D1-282 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“, yra parengtas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (Miškų schemos), kurios planavimo organizatorius yra Aplinkos ministerija, pakeitimo projektas, tačiau šis Žemės sklypas pagal šią schemą vėl įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus, ir su tuo pareiškėjas nesutinka.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Palanga, išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyta, kodėl to negalima padaryti.

Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui atsakė, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo planavimo organizatorė yra Aplinkos ministerija ir tik ji gali priimti galutinį sprendimą. 2020 m. balandžio 8 d. Aplinkos ministerijai buvo išsiųstas pranešimas dėl negauto atsakymo į pretenziją. Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. pateikė tarpinį raštą, kuriame nurodoma, kad ji priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nėra teritorijų planavimo dokumentas, jos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčas kilo dėl Aplinkos ministerijos atsisakymo atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus t. y. dėl vilkinimo. Pareiškėjo teigimu, toks teisės pažeidimas lemia tai, kad pareiškėjas negali toliau ginti savo pažeistų teisių.

Paaiškina, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atsakovė gali spręsti dėl valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo tik Aprašo nustatyta tvarka gavusi Apraše nurodytus dokumentus. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas Apraše nurodytų dokumentų, suderintų su Apraše nurodytomis institucijomis, Aplinkos ministerijai nepateikė.

Atkreipė dėmesį, jog Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė miškų tarnyba) pareiškėjui pateikė iš esmės analogišką atsakymą. Valstybinė miškų tarnyba, kurios kompetencijai priskirta spręsti dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, savo rašte nurodė, kad teritorija, esanti Žemės sklype, atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tai yra kompetentingos institucijos, nuomonė dėl Žemės sklypo priskyrimo miškui. Be to, nustatyta aplinkybė, jog ginčo teritorijoje nei inventorizacijos, nei schemos rengimo klaidų nenustatyta. Teritorija, į kurią patenka pareiškėjo nurodytas Žemės sklypas, registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas (Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas).

Aplinkos ministerija pažymėjo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs Valstybinės miškų tarnybos jam skirtą raštą. Todėl laiko, jog pareiškėjas su pateiktu Valstybinės miškų tarnybos atsakymu, kuriame nurodyta, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, sutiko. Be to, Valstybinė miškų tarnyba savo rašte paaiškino, kokia tvarka gali būti tikslinama valstybinės reikšmės miškų plotų schema, t. y., nurodė teisės aktus ir tvarką, reglamentuojančią miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Kadangi teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Teigia, kad teisės aktai numato išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paversta kitomis naudmenomis, taip pat tvarką, pagal kurią atliekamas toks pavertimas. Nesant teisinio pagrindo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, taip pat kai Aplinkos ministerijai nepateikti Apraše nurodyti dokumentai, suderinti su atsakingomis institucijomis, laiko, kad nėra teisinio pagrindo Apraše papunktyje numatytu pagrindu priimti sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo. Taip pat nėra pagrindo Apraše nustatyta tvarka tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kadangi kompetentinga institucija – Valstybinė miškų tarnyba – nėra konstatavusi valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, ar schemos rengimo klaidų, ir nustatyta tvarka nėra patikslinusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų.

Paaiškina, kad vykdydama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo ieškinį atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybai, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2019 m. gegužės 17 d. su pareiškėju sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-65- (14.16.55.), kuria pareiškėjui išnuomojo naudojamą 0,18 ha valstybinės Žemės sklypą. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

NŽT Palangos skyrius 2017 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prašydamas įvertinti situaciją pagal parengto 2000 m. kovo 21 d. Detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie Pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Rašte pažymėjo, kad suprojektuotas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės miškui priskirtoje teritorijoje, kuris neturėtų būti priskirtinas miško žemei ir dėl šios priežasties turėtų būti patikslinti valstybinės reikšmės miškų duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. kovo 31 d. raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Pažymėjo, kad teritorijoje prie pareiškėjui priklausančių Pastatų, galioja du teritorijų planavimo dokumentai - Palangos miesto savivaldybės tarybos 3-ojo šaukimo 48-ajame posėdyje 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

NŽT Palangos skyrius 2017 m. balandžio 27 d. raštu ir 2019 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių, t. y. Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo iniciavimo pagal Aprašo 13 punkte nurodytus atvejus. NŽT Palangos skyrius 2019 m. balandžio 2 d. gavo informaciją, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų tarnybą dėl minėtuose raštuose išdėstyto klausimo išsprendimo.

Paaiškino, kad NŽT, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti, privalėjo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Akcentavo, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, t. y. žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui yra priskiriami rekreacinėms teritorijoms. Valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti įgyvendinti tik pakeitus pareiškėjui priklausančių Pastatų paskirtį į komercinę paskirtį arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Pažymėjo, kad šiuo metu teritorija, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal specialųjį planą.

NŽT mano, kad pareiškėjo skunde išdėstytas reikalavimas yra susijęs su kompetentingų institucijų funkcijomis atliekant veiksmus dėl valstybinės reikšmės miškų duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. NŽT nurodė, kad palaiko atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

Pareiškėjas Raštą laiko tarpiniu atsakymu, ir prašo įpareigoti Aplinkos ministeriją per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenzijos.

Pareiškėjas teigia, kad Aplinkos ministerija t. y., planavimo organizatorius, turi pareigą visuomenės pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo priimti arba motyvuotai atmesti.

Miškų plotų tvarkymo schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (rengėjas) (Aprašo 3 punktas). Rengėjas, parengęs savivaldybės teritorijos schemos projektą, organizuoja šios schemos projekto viešą svarstymą (Aprašo 7 punktas). Viešai apsvarsčius schemos projektą, projektas yra derinamas su Aprašo 11 punkte nurodytomis institucijomis, t. y. Nacionaline žemės tarnyba, atitinkamos savivaldybės administracija, valstybinių miškų valdytoju. Užbaigus derinimą, rengėjas pateikia rengimo organizatoriui schemos projektą, derinimo medžiagą, svarstymo metu pateiktų pasiūlymų sąrašą ir jų įvertinimo protokolą. Juos gavęs, rengimo organizatorius rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo projektą (Aprašo 12 punktas). Pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus (Aprašo 2 punktas).

Aprašo 10 punktas nustato, kad prašymus tikslinti schemos projektą fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, gali teikti rengėjui raštu per visą schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu. Rengėjas privalo registruoti teikiamus prašymus. Apie viešojo svarstymo metu raštu ir žodžiu gautus prašymus įrašoma posėdžio protokole. Raštu ir žodžiu gautus prašymus tikslinti schemos projektą registruoja, nagrinėja ir motyvuotus atsakymus raštu pareiškėjams pateikia rengėjas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu pripažįstama, kad prašymas yra pagrįstas, rengėjas atitinkamai patikslina schemos projektą. Atmesdamas prašymą, rengėjas nurodo prašymo atmetimo motyvus.

Aprašo 13 punktas nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejus. Nagrinėjamu atveju aktualus yra Aprašo 13.2 papunktis, nustatantis, miškų plotų schema gali būti tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taip pat Aprašo 13.3. papunktis nustatantis, kad miško schemų plotų tikslinimas galimas, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus.

Aprašo 14.3 ir 14.6 papunkčiuose nustatyta, kad pasiūlymus ir dokumentus Aprašo 13.3 papunktyje nustatytu atveju, t. y., kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į tame pačiame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus, teikia savivaldybių administracijos ar teritorijų planavimo organizatorius.