Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 17 d. sukčiavimas) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 28 d. sukčiavimas) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. K. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, subendrinta paskirta bausmė su 2021 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskiriant M. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 8 d. (dvi paros).

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo M. K. sulaikymo dienos, įsiteisėjus skundžiamam teismo nuosprendžiui.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo, vėliau panaikintinos.

Patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteista iš M. K. 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų nusikaltimu padarytos turinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. A. naudai.

Patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteista iš M. K. 1 500,00 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų nusikaltimu padarytos turinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R.G. G. naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas L. G., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu mirusiu G. V., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. gruodžio 17 d. apie 17:33 val. G. V. paskambinus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. A. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius giminaičiu, o vėliau neva perdavus telefono ragelį gydytojui, paprašęs paskolinti pinigų, apgaules būdu išviliojo 1000 eurų, po ko, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 18:15 val., jis, tai yra M. K., G. V. telefoniniu paliepimu žinutėmis ir skambučiais iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo, tai yra M. K., naudojamą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs pas nukentėjusiąją į namus (duomenys neskelbtini), paėmė sutartą pinigų sumą – 1000 eurų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, apgaule savo ir G. V. naudai įgijo svetimą V. A. priklausantį turtą – 1000 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. A. 1000 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu mirusiu G. V., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. gruodžio 28 d. apie 15:20 val. G. V. paskambinus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. G. G. į namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius nukentėjusiosios anūku, o vėliau neva perdavus telefono ragelį gydytojui, paprašęs paskolinti pinigų, apgaules būdu išviliojo 1500 eurų, po ko 2020 m. gruodžio 28 d., apie 15:40 val., jis, tai yra M. K., G. V. paliepimu žinutėmis ir skambučiais iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo, tai yra M. K., naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs pas nukentėjusiąją į namus (duomenys neskelbtini), paėmė sutartą pinigų sumą – 1500 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais, apgaule savo ir G. V. naudai įgijo svetimą R. G. G. priklausantį turtą – 1500 eurų.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Skirdamas bausmes, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant artimą sankcijos vidurkiui, taip pat šias skirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnes bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, pridėti mažesnę dalį bausmės bei paskirti bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. K. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

11. M. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirtos 1 metų 6 mėnesių (2020 m. gruodžio 17 d. veika) ir 1 metų 7 mėnesių (2020 m. gruodžio 28 d. veika) laisvės atėmimo bausmės, t. y. bausmės, savo dydžiu artimos sankcijos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, jog M. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), į apgaule užvaldyto turto vertę. Be to, skirdamas M. K. bausmes, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teisiamas devintą kartą, teistumai neišnykę, yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, nuolat baudžiamas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (4 t., b. l. 149 – 155), taip pat į tai, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė jo nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaks.

12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K., kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, dėl ko buvo pagrindas skirti švelnesnes terminuoto laisvės atėmimo bausmes, apeliacinės instancijos teismas pagrindo švelninti skirtas bausmes neturi pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertinti ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. buvo paskirtos ir taip savo dydžiu mažesnės bausmės nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.

13. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

14. Skundžiamame nuosprendyje, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 2 metus 3 mėnesius.

15. Nagrinėjamu atveju sutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu nemotyvavo kodėl prie griežtesnės bausmės (1 metų 7 mėnesių) pridėjo būtent tokią dalį bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato kokio dydžio bausmės dalį teismas gali pridėti, yra numatyta tik imperatyvi nuostata, kad pridedamos bausmės dalies negali būti mažesnė nei tokios bausmės rūšies minimalus dydis, šiuo atveju – 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės bausmės (1 metų 7 mėnesių) pridėjo dalį švelnesnės bausmės (1 metų 6 mėnesių), kurią sudaro 8 mėnesiai, t. y. mažiau nei pusė paskirtos bausmės. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2021 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir buvo pridėta 10 parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos manymu, pridėtos tokios bausmės dalys (8 mėnesiai ir 10 parų arešto) yra adekvačios ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei. Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė, kas šiuo atveju nenustatyta.

16. Apeliantas skunde taip pat prašo pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti iš įstatymo nuostatos, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kiekvienu atveju teismas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę vertina individualiai atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenį charakterizuojančius duomenis.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad M. K. teisiamas devintą kartą, atsižvelgiant į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl konstatavo, kad M. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, dėl ko M. K. turėtų būti taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Kaip matyti iš duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus, M. K. ir anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, kad tai jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų nesustabdė, jis ir toliau sistemingai pažeidinėja įstatymus, kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, dėl ko taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas.

18. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, skirdamas bausmes ir jas subendrindamas pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.