Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. V. (M. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., nedirbančio, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 249 str. 1 d., 25 str. 4 d., 260 str. 3 d., gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. kovo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, tai yra: kad E. J. organizavus nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavus ir dalyvavus jo veikloje, V. Z., A. Ž., A. J., A. A., A. B., R. M., jis - M. V., J. Š., P. I., A. Ž., A. S., A. M., A. M. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent, kad ne vėliau kaip 2011 metų laikotarpyje nuo rugpjūčio mėnesio iki rugsėjo mėnesio, E. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, Vilniaus mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str., t. y. įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o taip pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė V. Z., A. Ž. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. J. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. A. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, R. M. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, J. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, P. I., A. M., jį - M. V., A. M. vadovavo šiems asmenims, nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus - neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizuoti, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, E. J. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, psichotropinių medžiagų gamybos procesą, specialiai šiems tikslams nuomojosi patalpas, specialiai parinktose slėptuvėse laikė įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, jas perduodavo tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydami paimti šias medžiagas iš minėtų slėptuvių ir jas realizuoti tretiesiems asmenims, nustatydavo realizuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainas, surinkinėjo iš nusikalstamo susivienijimo narių pinigus už narkotines ir psichotropines medžiagas, kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, užmezgė ir palaikė ryšius su kito nusikalstamo susivienijimo nariais, organizavo psichotropinės medžiagos platinimą šio susivienijimo nariams, iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus.

Vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus bei vadovo E. J. nurodymus V. Z., A. Ž., A. J., A. A., A. B., R. M., J. Š., jis – M. V., P. I., A. Ž., A. M., A. M. paimdavo tiesiogiai iš E. J., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas vietas, nuomojamas patalpas, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinkus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines ir psichotropines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. J. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šioje M. V. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d.

Taip pat jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje, kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. B., A. Ž., A. M., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 202,17 g miltelių, kurių sudėtyje tikėtina yra psichotropinės medžiagos katinono darinys - bk-MDMA (sinonimai - metilonas, 3,4 methylenedioxy-N-methylcathinone), kurio kiekis nenustatytas, kurią gabeno Vilniaus mieste ir laikė su savimi iki 2012 m. kovo 2 d., kai tą pačią dieną apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą kiekį psichotropinės medžiagos pardavė kartu su A. M. už 5400,00 Lt NVIM dalyviui. Šiais savo veiksmais M. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d. 260 str. 3 d.

Įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nustatant jos terminą vienam mėnesiui. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi suėmimo terminas taip pat buvo pratęstas vienam mėnesiui nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas nėra pradinėje stadijoje. Pats įtarimas nėra konkretus ir tai užkerta teisę gintis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kiti asmenys šioje byloje buvo sulaikyti gerokai iki M. V. sulaikymo, dalis jų išvyko į užsienį, tuo tarpu įtariamasis niekur nebėgo ir nesislėpė, nors tokią galimybę tikrai turėjo. Šis faktas akivaizdžiai paneigia teismo manymą, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Taip pat svarbi aplinkybė, kad M. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje. Byloje yra pažyma, patvirtinanti įtariamojo galimybę įsidarbinti. Šios aplinkybės, gynėjos vertinimu, rodo tvirtus, teigiamus M. V. socialinius ryšius ir paneigia teismo nuomonę, kad jis pasislėps nuo baudžiamojo persekiojimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad svarstant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d. numatyto pagrindo buvimą teismas įvertino tik nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Tačiau liko neįvertintas faktas, kad įtariamasis pagal pateiktą pažymą turi realią galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamojo teistumas yra išnykęs, o kitų faktinių duomenų, kad būdamas laisvėje jis ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, nėra. Todėl šio pagrindo buvimas grindžiamas tik prielaida.

Skunde taip pat nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 3 d. numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuojama asmens teisė į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Gynėjos manymu, kad laisvės ribojimas taikant suėmimą M. V. nėra proporcingas ir adekvatus atliekamam ikiteisminiam tyrimui ir įtariamąjį charakterizuojantiems duomenims, o suėmimas jam taikomas tik dėl užimamos pozicijos, nes asmenys, įtariami analogiškų nusikaltimų padarymų ir sutikę bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, teismo sprendimo laukia laisvėje.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00030-12 medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis M. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., 25 str. 4 d. 260 str. 3 d. Minėti duomenys yra nusikalstamos veikos imitacijos veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai, įtariamojo parodymai, specialisto išvados, kratos protokolai ir kita bylos medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti M. V. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia toliau taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas M. V. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga pratęsti įtariamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, M. V. įtariamas sunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos griežtos, realios laisvės atėmimo bausmės. Griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, gresianti M. V. – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, sankcijose nenumatant jokių alternatyvių bausmės rūšių. Todėl šiuo atveju, jau vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas M. V., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, pratęsdamas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. M. V. turi ryšių užsienyje, iki sulaikymo niekur nedirbo. Taigi, nors byloje pateiktas įmonės sutikimas priimti M. V. darbą, jis labiau vertintinas kaip įtariamojo pastangų, kad būtų pakeista jam paskirta karomoji priemonė išraiška, o ne faktas, kuris galėtų paneigti aplinkybę, kad iki sulaikymo įtariamasis niekur nedirbo. Nors įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, iki sulaikymo nebuvo pasislėpęs nuo teisėsaugos pareigūnų, tačiau yra nevedęs, praeityje teistas (teistumas išnykęs), o šios aplinkybės jį taip pat charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiant į kitas aplinkybes, gyvenamosios vietos ir sugyventinės turėjimas nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti kardomąją priemonę įtariamam. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.

Be to, aplinkybė, kad įtariamasis galėjo būti padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, leidžia konstatuoti ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. Kaip įtariama, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., M. V. padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Minėta nusikalstama veika yra savanaudiška, susijusi su nusikalstamu praturtėjimu (neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), o tai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas galimai buvo vienas iš pagrindinių įtariamojo pragyvenimo šaltinių, juolab, kad iki sulaikymo jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors teistumas įtariamojo atžvilgiu yra išnykęs, tačiau praeityje jis buvo teistas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas mano, kad įtariamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Tai pagrįstai apylinkės teismui leido teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Skunde teigiama, kad laisvės ribojimas, taikant suėmimą M. V., nėra proporcingas ir adekvatus atliekamam ikiteisminiam tyrimui ir įtariamąjį charakterizuojantiems duomenims, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam M. V., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, juolab, kad suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Ta aplinkybė, kad ne visiems, nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems, asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės M. V., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo metu įtariamojo M. V. teisės suvaržytos laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui nei Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties įtariamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo M. V. (M. V.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.