Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank ir antstolis A. L., išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, paliekant ieškovei ikisantuokinę pavardę K., dėl nepilnamečių vaikų E. B. ir G. B. gyvenamosios vietos su motina V. B. nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės priteisimo iš atsakovo, kasmet išlaikymo dydį indeksuojant, taip pat patikslinus reikalavimus prašo teismo po santuokos nutraukimo sutuoktiniams įsipareigojimus tretiesiems asmenims AB Swedbank ir antstoliui A. L. palikti vykdyti solidariai. Tikslindama ieškinį ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma apie kitus kreditorius. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2000-09-09 Kelmės raj. CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), santuokoje gimė sūnus E. B. ir dukra G. B.. Iš pradžių sutuoktiniai sutarė gerai, vėliau atsakovas pradėjo išgėrinėti, o išgėręs pradėjo darytis agresyvus ir neprognozuojamas, pradėjo tiek psichologiškai tiek fiziškai smurtauti prieš ieškovę. Atsakovas šiurkščiai elgėsi ir su sūnumi, kuris kartais bandė užstoti mamą. Atsakovas išvyko uždarbiauti į Angliją, vėliau ir ieškovė su vaikais nuvyko ten gyventi ir apie 3 metus ten kartu pragyveno, tačiau dėl šiurkštaus atsakovo elgesio ieškovė grįžo su vaikais į Lietuvą. Atsakovas liko gyventi užsienyje. Atsakovo elgesys ieškovei nepriimtinas, žeidžiantis jos orumą, žalojantis fizinę bei dvasinę jos ir vaikų sveikatą. Atsakovas skirtis taikiai nesutinka. Santuokos metu sutuoktiniai neįgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. A. B. santuokos metu su AB Swedbank buvo sudaręs vartojimo kredito sutartį Nr.07-088751-VA automobiliui pirkti, kurioje ieškovė buvo laiduotoja, šios skolos išieškojimas buvo perduotas antstolio A. L. kontorai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, nors procesiniai dokumentai jam įteikti, apie posėdžius jam pranešta tinkamai, jo prašymų negauta. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2d.).

Tretysis asmuo antstolis A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodė, kad jo kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0159/13/00479 ir Nr. 0159/13/00480 dėl 20412,51 Lt skolos išieškojimo Swedbank naudai pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-10-15 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-937-496/2009; prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (18, 25, 78 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2000-09-09 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 79, įregistruota A. B. ir V. B. santuoka (7 b.l.). Pateikti gimimo liudijimai įrodo, kad jiems gimė nepilnamečiai vaikai E. B., gim. 2001-05-06, ir G. B., gim. 2009-11-11 (9, 10 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos V. K. parodymų nustatyta, kad atsakovas dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, smurtavo psichologiškai prieš ieškovę, ją stumdydavo, be to, atsakovas šiukščiai elgėsi ir su sūnumi. Apie 2009 m. - 2010 m. atsakovas išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena iki šiol. Ieškovė su vaikais, kai dukrai buvo apie pusę metų nuvyko gyventi pas atsakovą. Šeima gyveno iš pašalpų, kurį laiką dirbdavo arba vienas arba kitas sutuoktinis. Kadangi atsakovas ir toliau piktnaudžiaudavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, ieškovė su vaikais po kelių metų (kaip ji nurodė 2013 m. vasarą) grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas šeimos nuo to laiko visai neremia, nesidomi. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, nes vartojo alkoholį, smurtavo prieš ieškovę ir jų sūnų, paliko šeimą, šeima nesirūpina, neprižiūri ir neišlaiko vaikų, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., taip pat tėvo pareigas vaikams. Atsakovas žinodamas apie teismo posėdį, į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį ir jokių prašymų teismui neteikė, teismo procesui buvo abejingas. Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, paliekant ieškovei jos prašymu ikisantuokinę pavardę „K.“, o atsakovui paliekant santuokinę pavardę „B.“ (CK 3.60 str. 3 d., CPK 178, 185 str.). Išlaikymo ir neturtinės žalos iš atsakovo ieškovė neprašo.

Dėl turto padalijimo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jų vardu nėra registruotų transporto priemonių (11-16 b. l.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Nustatyta, kad A. B. ir V. B. 2007-08-18 su AB Swedbank sudarė kredito sutartį Nr.07-088751-VA, pagal kurią jiems suteiktas 25 000 Lt kreditas (33 b.l.). Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis ir remiantis banko atsiliepimu į ieškinį matyti, kad ši sutartis buvo nutraukta ir Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-937-496/2009 banko naudai iš A. B. ir V. B. solidariai priteista 20 412,51 Lt skola, 9,25 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 19 276,97 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo 2009-08-07 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2009-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš banko atsiliepimo ir antstolio pranešimo matyti, kad skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstolio A. L. kontorai.

Ieškovė, patikslinus savo reikalavimus, prašo teismo po santuokos nutraukimo sutuoktiniams įsipareigojimus tretiesiems asmenims AB Swedbank ir antstoliui A. L. palikti vykdyti solidariai. Atsakovas nagrinėjamai bylai buvo abejingas, nėra gauta jo prieštaravimų dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdo. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, į tai, kad kreditorius Swedbank kaip tik ir prašo solidaraus prievolių vykdymo, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniams A. B. ir V. B. įsipareigojimus tretiesiems asmenims AB Swedbank ir antstoliui A. L. nusprendžia palikti vykdyti solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė patvirtino, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi, jai nėra žinoma apie atsakovo kreditorius. Be to, pateikė teismui iš buvusio jų kreditoriaus BAB „Snoras“ 2013-09-25 pažymą Nr. S00193/13, kad V. B. prievoles bankui yra įvykdžiusi ir ji jokių finansinių prievolių bankui neturi (34-35 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kylančių iš prievolių ryšium su bendrais šeimos poreikiais tenkinimo, kad ieškovė ir atsakovas turėtų bendrų kreditorių.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. B. ir G. B. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovas. Kaip patvirtino liudytoja atsakovas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, yra labai konfliktiškas, nesirūpina vaikų auklėjimu, išlaikymu, šiems skirtus pinigus naudoja savo reikmėms, be to, šiuo metu gyvena užsienyje.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, teismas E. B. ir G. B. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jų motina – ieškove V. B. (CK 3.169 str.).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1000 Lt.

Ieškovė prašo priteisti po 500 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį vaikams, prideda pajamų-išlaidų suvestinę, kiek faktiškai vaikams kas mėnesį reikia išlaikymo, t.y. vidutiniškai apie vieną tūkstantį litų kiekvienam vaikui (3 b.l.). Ieškovės teigimu ji šiuo metu dirba nepilną darbo dieną valgykloje, gauna kas mėnesį apie 300 Lt atskaičius mokesčius, jokių socialinių išmokų negauna. Ieškovę šiek tiek remia motina, brolis. Teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje. Ieškovės teigimu kol ji gyveno su atsakovu šis uždirbdavo apie 200 svarų per savaitę, kiek šiuo metu uždirba atsakovas, ji nežino. Nors atsakovas Lietuvoje neturi nekilnojamo turto, automobilių, tačiau jis yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų daugiau nepilnamečių vaikų ar kokių sveikatos problemų. Ieškovės, su kuria lieka nepilnamečiai vaikai, pajamos yra itin mažos, be to, ieškovė lieka solidari skolininkė su atsakovu AB Swedbank ir antstoliui A. L.. Nenustatyta, dėl ko ieškovės prašomas išlaikymas vaikams, kuris atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius, turėtų būti mažinamas.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Duomenų apie tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti savo ir ieškovės vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, byloje nėra, vaikų išlaikymui reikalinga 1000 Lt suma kiekvienam, kurią turi teikti abu tėvai vaikams, ši suma įvertinus vaikų tėvų turtinę padėtį yra protinga, atitinkanti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo vaikams tenkintinas, priteisiant vaikams išlaikymą iš jų tėvo po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-09-17) iki vaikų pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Ši priteista suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus reikalavimus sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (8 b.l.), ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo buvo atleista (už šį reikalavimą mokėtina 360 Lt žyminio mokesčio), ieškovė taip pat pridėjo rašytinius įrodymus, kad už procesinių dokumentų surašymą jį advokatei sumokėjo 1000 Lt (CPK 80 str., 83 str., 85 str., 21, 23 b.l.). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 144,00 Lt jos sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1144 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 360 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 15,72 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (ikisantuokinė pavardė K.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2000 m. rugsėjo 9 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. B. kaltės,

Po santuokos nutraukimo A. B. palikti Beržanskio pavardę, o V. B. palikti ikisantuokinę pavardę K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina V. B..

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-09-17) iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą.

Pripažinti, kad A. B. ir V. B. įsipareigojimai tretiesiems asmenims AB Swedbank ir antstoliui A. L. vykdant Kelmės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-937-496/2009 pagal sutuoktinių 2007-08-18 su AB Swedbank sudarytą kredito sutartį Nr. 07-088751-VA, po A. B. ir V. B. santuokos nutraukimo paliekami skolininkams vykdyti solidariai.

Priteisti iš atsakovo A. B. 1144 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. B. 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio bei 15,72 Lt (penkiolika litų 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.