- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-444-2403-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarimo H. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. spalio 19 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas H. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį paskyrė 80 litų baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 100 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3100 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Nuobaudos H. K. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. gegužės 30 d. vairuodamas automobilį, būdamas neapsidraudęs įstatymo numatyta tvarka, nepaliko tarpo iš šono ir užkliudė stovėjusį automobilį, apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132, 234, 238 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
H. K. neigė padaręs nurodytus pažeidimus, aiškino, kad įvykyje nedalyvavo. Teismas įvertino nukentėjusiojo A. S. paaiškinimus, policijos pareigūno R. K. surašytą tarnybinį pranešimą. Pažeidėjas negalėjo paaiškinti, iš kur ant jo automobilio atsirado įbrėžimai, pagal aukštį sutampantys su nukentėjusiojo automobilio veidrodėlio aukščiu. Nukentėjusysis kategoriškai teigė, jog H. K. yra asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos. Teisminio nagrinėjimo metu H. K. pripažino buvęs įvykio vietoje, tik nurodė kitą įvykio dieną. Teismas konstatavo, kad jo parodymai prieštaringi, šių prieštaravimų pašalinti negalima, todėl parodymus įvertino kritiškai. Pažymėta, jog nukentėjusysis vienodai nurodė aplinkybes tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, atvykusiam policijos pareigūnui jis nurodė pažeidėjo automobilio valstybinį numerį ir kitus duomenis, kurie vėliau pasitvirtino. Padaryta išvada, jog H. K. veika kvalifikuota teisingai.
II.
H. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybai. Apeliantas pripažįsta, kad jo vairuotas automobilis nebuvo draustas, tačiau neigia padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos procesinės teisės normos, policijos įstaiga ikiteisminį tyrimą atliko netinkamai, neobjektyviai, nesurinko įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę ir jo prašytų surinkti įrodymų, pažeidė jo procesines teises. Apeliantas neigia, kad 2009 m. gegužės 30 d. buvo Vilniuje, paaiškina tą dieną sode su kaimynu dengęs stogą. Nurodo, kad Vilniuje buvo 2009 m. gegužės 29 d., tačiau jokio automobilio nekliudė. Pripažįsta, kad šią dieną prie jo privažiavęs asmuo pareiškė, jog jis prasilenkdamas užkliudė jo automobilio veidrodėlį ir reikalavo susimokėti. Pažymi, kad sudaužyto veidrodėlio jis neminėjo, nepasiūlė apžiūrėti apgadinimų. Apeliantas paaiškina, kad jo automobilis nenaujas, subraižytas (perkant naudotą automobilį, subraižymų apyrašas nebuvo sudarytas). Apeliantas nurodo, kad jo kaltę turėjo įrodyti policijos pareigūnai bei nukentėjusysis, kad jis nėra sukėlęs nei vieno eismo įvykio, tačiau su juo buvo elgiamasi grubiai, kad susinervinęs jis neprisiminė, ką darė 2009 m. gegužės 30 d. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas A. M. neišsiaiškino, kokia keleivė buvo jo automobilyje, jos neapklausė. Nurodo, kad policija apsiribojo formaliu automobilių apgadinimų aukščių sutapimu, nepagrįstai nebuvo paskirtas specialistas, kuris atsakytų į klausimus, susijusius su automobilių apgadinimo aplinkybėmis. Apeliantas pažymi, kad pagal A. S. paaiškinimus jis taip pat pasitraukė iš įvykio vietos dar iki policijos pareigūnų iškvietimo. Apelianto teigimu, A. S. davė melagingus parodymus, todėl jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla. Apeliantas pažymi, kad A. S. jo vairuotą automobilį galėjo pasivyti už 30 metrų tik tuomet, jeigu pats važiavo automobiliu. H. K. nurodo, kad pagal A. S. versiją jo vairuotas automobilis turėjo uždengti matomumą. Pažymi, kad neaišku, kuris iš užfiksuotų A. S. automobilio veidrodėlio įbrėžimų yra padarytas jo automobilio, ar dėl jo galėjo sudužti automobilio veidrodėlis, koks turėjo būti automobilių greitis, kad tokie apgadinimai būtų padaryti. Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jam nebuvo leista išdėstyti visą situaciją, nepagrįstai neapklausti liudytojai L. K. ir P. Č., nepareikalauta pateikti duomenis apie A. S. paskirtas administracines nuobaudas. Apelianto teigimu, nėra duomenų, kad jis 2009 m. gegužės 30 d. buvo Vilniuje, nukentėjusiojo paaiškinimai nebuvo tinkamai ištirti. Apeliantas remiasi ATPK 256, 248, 257 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, nekaltumo prezumpcijos principu, nurodo, kad nesiimta reikiamų priemonių pašalinti prieštaravimus, aplinkybės nebuvo objektyviai įvertintos (padaryti esminiai procesiniai pažeidimai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu H. K. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas pripažįsta, kad jo vairuotas automobilis nebuvo draustas, tačiau neigia padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, buvo pažeistos procesinės teisės normos, jo procesinės teisės. Apeliantas nurodo, kad Vilniuje jis buvo 2009 m. gegužės 29 d., tačiau jokio automobilio nekliudė. Paaiškina, kad jo automobilis nenaujas, subraižytas, kad jis nėra sukėlęs nei vieno eismo įvykio. Apeliantas teigia, kad policija apsiribojo formaliu automobilių apgadinimų aukščių sutapimu, nepagrįstai nebuvo paskirtas specialistas, kuris atsakytų į klausimus, susijusius su automobilių apgadinimo aplinkybėmis. Pažymi, kad pagal A. S. paaiškinimus jis taip pat pasitraukė iš įvykio vietos dar iki policijos pareigūnų iškvietimo. Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jam nebuvo leista išdėstyti visą situaciją, nepagrįstai neapklausti liudytojai L. K. ir P. Č., nepareikalauta pateikti duomenis apie A. S. paskirtas administracines nuobaudas. Apelianto teigimu, nėra duomenų, kad jis 2009 m. gegužės 30 d. buvo Vilniuje.
Iš policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams A. S. paaiškino matęs, kaip automobilis „Subaru Impreza“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas užkliudė ir apgadino stovėjusį jo automobilį (išdaužė jo galinio vaizdo veidrodėlį) bei iš įvykio vietos nuvažiavo. Minėtą automobilį vairuojantis H. K. neigia 2009 m. gegužės 30 d. dalyvavęs eismo įvykyje, tačiau ant jo vairuojamo automobilio veidrodėlio užfiksuotas įbrėžimas, kurio aukštis bei pobūdis sutampa su nustatytais automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimais (b. l. 13). A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis po įvykio pasivijo jo automobilį apgadinusį automobilį, kalbėjosi su jo vairuotoju, užsirašė jo valstybinius numerius. Teisme A. S. atpažino H. K. kaip jo automobilį apgadinusį asmenį. Netikėti jo paaiškinimais, manyti, kad jis buvo suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti H. K. padarius pažeidimus, nenustatyta pagrindo. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad H. K., vairuodamas automobilį, užkliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį ir jį apgadino, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Užfiksuoti automobilių apgadinimai, liudytojo A. S., paties H. K. paaiškinimai taip pat rodo, kad jis turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie įvykį policijai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tai, kad jo vairuotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, H. K. pripažįsta. Pažymėtina, kad A. S. galimai padaryti pažeidimai neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant H. K. atsakomybės už padarytus pažeidimus klausimą. Apelianto procesinių teisių pažeidimai nenustatyti.
Nors ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo H. K. nepripažino, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam paskirtos minimalios atitinkamų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Išdėstytomis aplinkybėmis jo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
H. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.