- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1230-273/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- T. T.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. T. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties dalyje dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-03-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas T. T. ieškinys atsakovui – Vilkaviškio rajono laikraščiui „Santaka“, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 03 20 nutartimi konstatavo, kad ieškinys neatitinka visų LR CPK XI skyriaus leistinumo reikalavimų : a) ieškinys nėra tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu ir prie ieškinio nėra atitinkamų ieškovui privalomo šio veiksmo atlikimo įrodymų, b) ieškovas nepateikė teismui ieškinį pagrindžiančių įrodymų, c) ieškovas nepateikė teismui tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.
Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Todėl ieškovui T. T. nustatytinas 14 (keturiolikos) dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti žyminį mokestį (300 Lt.) ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus bei pašalinti kitus ieškinio trūkumus.
2010 04 02 teisme gautas prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo motyvuojant tuo, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 04 13 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nurodė, kad savo sunkią padėtį ieškovas pagrindė rašytiniu įrodymu. Visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą ieškinį T. T., kurį nuo to atleidžia įstatymas, teismas negali (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 3 d.), todėl ieškovas už ieškinio padavimą, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, atleistas nuo didesniosios dalies, t.y. 180 litų žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusią dalį, t.y. 120 litų šio mokesčio įpareigotas sumokėti per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo.
Šalies argumentai
Atskirtuoju skundu ieškovas T. T. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 04 13 nutartį ir prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio nurodydamas, kad šiuo metu yra valstybės išlaikomas pataisos namuose, nedirba ir už darbą pinigų negauna. Nurodo, kad priimant nutartį nebuvo atsižvelgta į LR CPK 83 str. 1d. 4p. t.y. nuo žyminio mokesčio turi būti atleidžiami ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodo, kad jo atveju Vilkaviškio raj. Laikraštis „Santaka“ išspausdintu straipsniu jį apšmeižė, kas atitinka LR BK 154 str. 1 d. Šmeižtas yra nusikalstama veika, todėl atitiktų LR CPK 83 str. 1d. 4p. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra valstybės išlaikomas, atlieka bausmę, nėra įdarbintas ir už darbą pajamų negauna, todėl prašo pilnai jį atleisti nuo žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių padarinių.
Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str. 1 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pagal CPK 83 str. 3 d., esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tai yra teismo teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs duomenis apelianto pateiktuose dokumentuose, t.y. į tai, kad jis atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje ir neturi pajamų, atleido jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo sumokėti 120 litų žyminio mokesčio dalį. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde pripažino , kad tai, jog yra valstybės išlaikomas pataisos namuose, nedirba ir už darbą pinigų negauna – atitiktų LR CPK 83 str. dalinis atleidimas nuo žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad apelianto pateikti dokumentai leidžia spręsti, kad įstatymo nustatytas žyminis mokestis jam yra per didelė našta ir turėjo pagrindą, atleidęs apeliantą nuo dalies šio mokesčio mokėjimo nustatyti terminą likusiai 120 litų dydžio šio mokesčio daliai sumokėti ((duomenys neskelbtini) str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas priimdamas nutartį nesivadovavo LR CPK 83 str. 1 d. 4 p. t.y. nuo žyminio mokesčio turi būti atleidžiami ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone Vilkaviškio raj. laikraštis „Santaka“ išspausdinęs apie jį straipsnį jį apšmeižė, kas atitinka LR BK 154 str. 1 d. Iš apelianto pateiktų teismui duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, kadangi dėl to apeliantas jokių įrodymų (nuosprendžio) nepateikė. Iš pateikto ieškovo ieškinio pareiškimo turinio matosi, kad nėra nurodyta, jog reiškiamas reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir dėl to nepridėti įrodymai. Be to, 2010 m. balandžio 13 d. Vilkaviškio apylinkės teismo nutartyje ieškovui buvo nurodyta, kad jo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir buvo nustatytas 10 dienų nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti ieškinio pareiškimo trūkumus. Byloje nėra duomenų apie ieškinio pareiškimo trūkumų pašalinimą, ieškinio turinio ar reikalavimo patikslinimą.
Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1d. 14 p. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami kitais šiame kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Remiantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmenys turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant civilines bylas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, Lietuvos Respublikos piliečio teisė gauti antrinę teisinę pagalbą atsiradimas sietinas su jo turtine padėtimi. Asmuo šią teisę įgyja, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą (Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p.). Iš apelianto pateiktų duomenų nesimato, kad jis būtų kreipęsis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo. Nesant sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo apelianto atžvilgiu netaikytinos ir Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 14 p. nuostatos ir jis neįgyja teisės būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitais šiame kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
atskirtąjį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.