Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2017-04-20 iki 2017-04-21.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2017-04-20, apie 13.26 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, svetainėje, asmeninio konflikto metu, delnu sudavė vieną smūgį savo buvusiai sugyventinei J. K. į veido sritį bei pastumdamas ją rankomis parvertė ant lovos, po to, viena ranka suėmęs jai už plaukų juos tempė, kita ranka suėmęs už kaklo ją smaugė, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai nuėjus atidaryti buto durų, ranka sudavė vieną smūgį jai į nugarą bei sugriebęs už kaklo nugaros srityje ją spaudė prie žemės, taip sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį nukentėjusiajam mažamečiam sūnui V. P., gim. 2009 m.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta 90 parų arešto bausme ir prašo jam paskirti viešųjų darbų bausmę, todėl kolegija baudžiamą bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, yra baustas administracine tvarka, į psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitas neįrašytas, darbovietės ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9, 13 p., t. y. kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas, taip pat į, kad jis jau buvo baustas už fizinio smurto pavartojimą prieš nukentėjusiąją, tačiau kartu įvertinęs ir nukentėjusiosios norą taikytis, taip pat tai, kad apeliantas su nukentėjusiąja yra nutraukę bendrą šeiminį gyvenimą, kartu negyvena, padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. P. paskyrus maksimalią – 90 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytomis bausmės skyrimo aplinkybėmis, tačiau atsižvelgusi į šiuos bei kitus bylos duomenis, vis dėlto mano, kad už padarytą nusikaltimą kriminalinės bausmės paskirtį būtų galima realizuoti nuteistajam paskyrus ir švelnesnę, ne su trumpalaikiu laisvės suvaržymu, susijusią bausmę.

Pažymėtina, kad parenkant teisingą ir adekvačią padarytai veikai bausmę turi būti itin atsakingai įvertintas ir esminis kriterijus – kaltininko asmenybė. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Nors nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad apeliantas nusikalto būdamas ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas vertinama neigiamai, tačiau šiuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos apeliantui anksčiau gyvenant su nukentėjusiąja ir vartojant alkoholį. Be to, bylos duomenys taip pat tvirtina, kad situacija apelianto gyvenime šiuo metu yra pasikeitusi teigiama linkme. Nuteistasis, kaip pats nurodo, kardinaliai pakeitė savo gyvenimą, atsisakė socialiai nepriimtino gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo, nutraukė visus neigiamus ryšius, dirba nuolatinio pobūdžio darbą ir siekia bei deda visas pastangas, kad jam būtų sugrąžinti nepilnamečiai vaikai iš trečiųjų asmenų laikinosios globos (vaikai jų tetos (motinos sesers) laikinajai globai buvo perduoti dėl abiejų tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu), ką patvirtina ir kiti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantas šiuo metu dirba įmonėje – UAB (duomenys neskelbtini) (pagal individualią veiklą) ir darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad jis yra pareigingas, komunikabilus, moka kelias užsienio kalbas, puikiai sutaria su kolektyvu, per šį laiką žalingų įpročių nepastebėta. Šioje įmonėje yra dirbęs ir anksčiau, nusiskundimų nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos taip pat matyti, kad šiuo metu situacija apelianto šeimoje yra pasikeitusi, jo buvusi sugyventinė ir vaikų motina J. K. dėl sveikatos būklės yra slaugoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) mieste. G. P. pakeitė savo gyvenimo būdą, priima jam teikiamą pagalbą, baigė pozityvios tėvystės kursus, sukūrė naują šeimą, tiesiogiai bendrauja su vaikais, kurie jo šeimoje svečiuojasi nuo 2018-03-31 iki šios dienos, nežiūrint to, kad jų laikinoji globa šiuo metu dar nėra panaikinta, tačiau, pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaikų gražinimo G. P. klausimas būtų sprendžiamas artimiausiu metu, jeigu jam būtų skirta kita, ne su laisvės suvaržymu, susijusi bausmė. Šiuo atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad patys vaikai nori ir prašo leisti jiems gyventi su tėvu, nes, kaip patys nurodo, su mama gyventi negalima, ką patvirtina į bylą pateiktas G. P. prašymas, o tai, kad apeliantas rūpinasi vaikais, su jais tiesiogiai bendrauja, vaikai lankosi pas tėvą, teisiamajame posėdyje parodė ir pati nukentėjusioji, kuri jam taip pat jokių priekaištų dėl nagrinėjamo įvykio neturėjo. Be visa to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apelianto nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai didelės žalos ar rimtų padarinių šiuo atveju nepadaryta – nusikaltimo metu jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji dėl pagalbos į medikus nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po veikos, kuri buvo įvykdyta daugiau kaip prieš metus laiko, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Taigi visi šie duomenys, susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumu, pobūdžiu, nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po jo leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad apeliantas suvokė savo veiksmų neteisėtumą, padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir deda nemažai pastangų, siekdamas pakeisti savo gyvenimo būdą, todėl kolegija vertina, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas nuteistajam galimas ir paskyrus švelnesnę, ne su laisvės suvaržymu, susijusią bausmę, nes trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto) paskyrimas gali neigiamai paveikti ir nutraukti G. P. visus susiformavusius ir socialiai vertingus ryšius su dabartine šeima, jo nepilnamečiais vaikais, jis gali prarasti darbą ir kartu pajamų šaltinį bei taip pat gali nutraukti apelianto siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Todėl, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str., – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Taigi įvertinusi visas prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bausmės paskirtį labiausiai atitiktų ir bausmės tikslai būtų pasiekti apeliantui paskyrus BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį nei BK 48 str. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant G. P. laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, 6 (šešis) mėnesius po šio nuosprendžio paskelbimo neišeiti iš namų teismo nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d., 72² str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti apelianto prašymą skirti jam įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą švelniausią – viešųjų darbų bausmę nėra jokio pagrindo, kadangi praeityje jam jau buvo skirti viešieji darbai ir jau buvo pakeisti bauda (jis jų nevykdė), todėl tokios rūšies bausmė nepasieks jai įstatyme keliamų tikslų, be to, ji taip pat nebūtų adekvati ir proporcinga padarytai veika ir nuteistojo asmenybei.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

tenkinti dalį nuteistojo G. P. apeliacinio skundo.

Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį dėl G. P. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtos 90 parų arešto bausmės pakeisti ir jam paskirti laisvės apribojimą vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, 6 (šešis) mėnesius po šio nuosprendžio paskelbimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d.), taip pat dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (šį įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo) (BK 48 str. 7 d., 72² str.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jei asmuo vengia atlikti laivės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.