- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-102-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite
- Nuteistasis
- R. S.
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.1.
2010 m. sausio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. S. apeliacini skunda del Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. aštuoneriems menesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtoji bausme visiškai sudeta su neatlikta 10 menesiu laisves atemimo bausme, paskirta 2005-09-13 Vilniaus m. 3 apylinkes teismo nuosprendžiu, ir galutine subendrinta bausme paskirta vieneri metai šeši menesiai laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-08 apie 01 val. 15 min. Vilniaus geležinkelio stoties centrineje saleje Geležinkelio g. 16, Vilniuje, pas nukentejusiaja J. L. atvirai pavoge 30 Lt vertes rankine, kurioje buvo 10 Lt vertes lietsargis, 70 Lt vertes Vilniaus arkivyskupijos Caritas labdaros valgyklos „Betanija“ maitinimo talonas Nr. 500, išduotas jos vardu 2009 m. rugsejo-spalio men., 30 Lt vertes Labdaros ir paramos fondo „Hari Krišna maistas kunui ir sielai“ maitinimo talonas 2009 m. rugsejo men., neturintys turtines vertes drabužiai ir 100 Lt vertes 140 asmeniniu nuotrauku ir tokiu budu jis atvirai pagrobe svetima turta, padarydamas nukentejusiajai J. L. 240 Lt turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo peržiureti byla ir sušvelninti jam paskirta bausme. Apelianto manymu, paskirta bausme yra per griežta. Nurodo, kad teismas nepagristai neatsižvelge i prokurores prašyma skirti jam galutine subendrinta vieneriu metu laisves atemimo bausme. Skunde apeliantas nurodo, kad del padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimas yra nesunkus, nusikaltimu materialine žala padaryta nebuvo. Del šiu aplinkybiu, apelianto manymu, prokurore teisingai praše skirti jam mažesne laisves atemimo bausme.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. R. Samulionio apeliacinis skundas atmestinas.
A. R. S. skunde, negincydamas kaltes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo sušvelninti paskirta laisves atemimo bausme. Nors nuteistasis R. S. gincija jam paskirta bausme, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, paskirta bausme yra teisinga ir adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, todel nera aiškiai per griežta.
Apelianto prašymas sušvelninti paskirta bausme atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. N. R. Samulioniui paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Skirdamas apeliantui bausme apylinkes teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, motyvus ir tikslus, kaltes forma, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas net 12 kartus, taciau ankstesnes bausmes teigiamu rezultatu nedave. Pažymetina, kad R. S. nusikalto lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietos laikotarpiu, praejus vos tik keliems menesiams. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvima. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad nuteistasis R. S. del nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todel pastaraja aplinkybe teismas laike jo atsakomybe lengvinancia. Jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Todel apelianto prašymas atsižvelgti i tai, kad del padarytu nusikaltimu jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i visas aukšciau paminetas aplinkybes pilnai atsižvelge.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo neatsižvelge i prokurores prašyma skirti jam mažesne laisves atemimo bausme ir skirti galutine subendrinta vieneriu metu laisves atemimo bausme. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai yra visiškai nepagristi ir atmestini. Pažymetina, kad bausme kaltinamajam skiria tik teismas neatsižvelgiant i kaltinamojo ar kitu baudžiamojo proceso dalyviu norus. Del bausmes skyrimo ir dydžio teismas nesitaria nei su kaltininku, nei su nukentejusiuoju ir neprašo ju sutikimo ar patarimo ir vadovaujasi tik istatymu. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad teismas šiuo klausimu nesitaria ir su prokuroru. Prokuroro siulymas del kaltinamajam skirtinos bausmes teismui nera privalomas.
Apeliantas klaidingai skunde nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d., pagal LR BK 11 str. priskiriamas apysunkiams nusikaltimams. Be to, apelianto nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tycia, iš savanaudišku paskatu, nusikalto turedami neišnykusi teistuma, todel vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme, todel kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Be to, atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad laisves atemimo bausmes trukme apeliantui yra nustatyta arciau LR BK 178 str. 2 d. sankcijos minimumo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai teiseju kolegijai abejoniu nekelia, todel apelianto skundo argumentai del per griežtos bausmes skyrimo yra atmestini.
Taigi, apeliacines instancijos teismas, ivertines visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni (padare apysunki nusikaltima), kaltes forma ir ruši (veike tiesiogine tycia), nuteistojo asmenybe (anksciau teistas 12 kartu, tame tarpe už ivairaus sunkumo tycines nusikalstamas veikas nuosavybei), lengvinancios aplinkybes buvima, daro išvada, kad nuteistajam R. S. paskirta laisves atemimo bausme negali buti laikoma aiškiai per griežta.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo R. S. apeliacini skunda atmesti.