Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal patikslintą R. G. ir S. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. Ž. dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto pakeitimo ir kompensacijos už šį servitutą nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. balandžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo priimtas R. G. ir S. G. ieškinys atsakovei V. Ž., valstybės institucijai išvadai dėl ginčo duoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovės (viešpataujančio daikto savininkės) periodinę (metinę) kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas už ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas) nustatytą atsakovės naudai Nacionalinės žemės tarnybos įgalioto pareigūno sprendimais (administraciniais aktais) kelio servitutą.

2. 2019 m. lapkričio 15 d. teismas byloje priėmė patikslintą ieškovų ieškinį (pirminio ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimą) atsakovams NŽT ir V. Ž., kuriuo ieškovai prašo pakeisti jų, kaip tarnaujančio daikto savininkų, teises iš dalies neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržiusį atsakovės NŽT administraciniais aktais ieškovų žemės sklype nustatytą kelio servitutą (jo vietą tarnaujančiame žemės sklype ir jo plotą), o jį pakeitus jų prašomu būdu, nustatyti periodinę (metinę) kompensaciją iš atsakovės ieškovų naudai bei priteisti tokio dydžio nesumokėtą kompensaciją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 6 d. (ieškovų nuosavybės teisių į tarnaujantį daiktą įregistravimo nekilnojamo turto registre) iki 2019 m. lapkričio 8 d. (patikslinto ieškinio pateikimo teismui).

Motyvuojamoji dalis

3. Teismas vertina, jog priėmus patikslintą ieškovų ieškinį (pirminio ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą), byloje toliau turės būti nagrinėjami mišrūs teisiniai santykiai, šiuo atveju susiję su atsakovo NŽT administracinių aktų teisėtumo (atitikimo kelio servitutų nustatymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimams) ir pagrįstumo (atitikimo faktinei situacijai (aplinkybėms) bei tiek viešojo administravimo aktais, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos VII skyriaus normomis nustatytiems kelio servitutui mažiausio tarnaujančio daikto savininko teisių varžymo, tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų teisių ir teisėtų interesų derinimo pusiausvyros bei kt. principams) patikrinimu, įskaitant teisingos kompensacijos už nustatytą servitutą (ne)nustatymo. Tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalimi, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėtinas teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas nustatomas priklausomai nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

4. Pastarojoje byloje, teismo vertinimu, vyrauja ne civilinis, bet administracinis teisinis santykis, kadangi, pirma, pagrindinis patikslinto ieškinio reikalavimas, kuris turės būti išspręstas, yra atsakovės NŽT administracinių aktų, kuriais yra nustatytas jau esamas ginčo servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas patikslintame ieškinyje ieškovų nurodytų aplinkybių, susijusių su nepagrįstu, iš dalies neteisėtu ir neproporcingu jų teisių suvaržymu, kontekste, antra, tik po šito atsiras, remiantis padarytomis išvadomis, pagrindas spręsti ar keisti ginčo servitutą ieškovų prašomu būdu, įskaitant jo atlygintinumo (kompensacijos, jos rūšies) nustatymą, ir tik išsprendus šiuos pirmuosius du klausimus bus galima pagrįstai spręsti dėl savo prigimtimi civilinio, tačiau proceso požiūriu išvestinio, ginčo (reikalavimo) – ieškovų reikalaujamos kompensacijos už kelio servitutą rūšies, dydžio bei mokėjimo laikotarpio. Bylos, kuriose vyrauja administracinis teisinis santykis, ir kuriose kaip pagrindiniu reikalavimu ginčijamas viešojo administravimo subjekto sprendimas nustatyti servitutą, turi būti nagrinėjamos ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, ar dėl to paties dalyko kyla ginčas tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų (2016 m. birželio 13 d. Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – teismingumo kolegijos) nutartis teismingumo byloje Nr. T-62/2016, 2015 m. spalio 5 d. teismingumo kolegijos nutartis teismingumo byloje Nr. T-123/2015, 2017 m. vasario 13 d. teismingumo kolegijos nutartis teismingumo byloje Nr. T-16/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad patikslintu ieškiniu ieškovai prašo teismą ne įpareigoti viešo administravimo subjektą pakeisti ankstesnius administracinius aktus dėl servituto nustatymo jų prašomu būdu, įskaitant atlygintinumo (kompensavimo) nustatymą, o juos (administracinius aktus) tokiu pačiu būdu pakeisti jau paties teismo sprendimu, neturėtų šiuo atveju nulemti bylos teismingumo, kadangi to kriterijus yra visuomeninio teisinio santykio pobūdis, o ne asmens galimai pažeistų savo teisių gynybos įgyvendinimo formalumai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 4 dalimi, 36 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 ir 8 dalimis,

nutaria:

Civilinę bylą Nr. 2-3419-633/2019 perduoti pagal rūšinį teismingumą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Apie bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą informuoti proceso dalyvius išsiunčiant jų atstovams šios nutarties kopijas.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos kopijų įteikimo gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.